„Praėjus dvejiems metams, Paryžius prisimena“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė miesto merė Anne Hidalgo, kuri pavartojo Paryžiaus devizo grotažymę „Fluctuat Nec Mergitur“ („Blaškomas bangų, bet neskęstantis“). Šiuo devizu po atakų buvo reiškiama tvirta laikysena.
Prezidentas Emmanuelis Macronas padės vainikus šešiose vietose, kur 2015 metų lapkričio 13 dieną smogė ginkluoti užpuolikai ir mirtininkai. Jie taikėsi į nacionalinį stadioną, barus, restoranus ir koncertų salę „Bataclan“.
Lydimas žmonos Brigitte ir savo pirmtako Francois Hollande'o, kuris tuo metu ėjo prezidento pareigas, E. Macronas pirmiausia nuvyko prie stadiono „Stade de France“ į šiaurę nuo miesto, kur susisprogdinus mirtininkui žuvo vienas žmogus.
Aukų šeimos turi dalyvauti minėjime prie „Bataclan“, kur amerikiečių roko grupės „Eagles of Death Metal“ koncerto metu per šaudymą ir sprogdinimus žuvo 90 žmonių.
Vėliau E. Macronas turi susitikti su aukų organizacijos „Life for Paris“ nariais, kurie žuvusiųjų atminimui paleis į dangų balionus.
Šios atakos labai sukrėtė Prancūziją ir paskatino paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį, kuri buvo atšaukta tik šį mėnesį, E. Macronui pasirašius prieštaringai vertinamą naują kovos su terorizmu įstatymą.
Juo pareigūnams suteikiami dideli įgaliojimai vykdyti kratas namuose, uždaryti maldos vietas ir riboti įtariamų ekstremistų judėjimą.
Tuo tarpu maždaug 7 tūkst. karių pagal tęsiamą antiteroristinę operaciją „Sentinelle“ toliau patruliuoja gatvėse ir saugo pažeidžiamas vietas, tarp jų daug turistų pritraukiančius objektus.
Paryžiaus atakos buvo tarp virtinės džihadistų išpuolių, per kuriuos nuo 2015 metų Prancūzijoje žuvo daugiau kaip 240 žmonių. Jos prasidėjo šaudynėmis satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
28 metų S. Abdeslamas, kuris iš smulkaus nusikaltėlio virto džihadistu, buvo sučiuptas per dramatišką policijos operaciją Briuselyje 2016 metų kovą, po keturis mėnesius trukusio slapstymosi.
Policija tikėjosi, kad jis gali pateikti daug informacijos apie atakų planavimą ir vykdymą, bet kol kas jis atsisako bendradarbiauti su tyrėjais.
Labiausiai saugomas Prancūzijos kalinys iki šiol tyli. Neaišku, kodėl jis savo sprogmenų diržą išmetė į šiukšliadėžę – ar dėl to, kad apsigalvojo, ar nesuveikus sprogdikliui.
Aišku viena – jis užėmė esminį vaidmenį teroro išpuolio planavime: nuomojo butus ir automobilius, padėjo džihadistams pasiekti Europą. Be to, jis siejamas su pernai kovą Briuselyje sprogdinimus surengusia teroristų kuopele.
Vienutėje kalintis S.Abdeslamas yra stebimas 24 valandas. Jis kali didžiausiame Europos kalėjime į pietus nuo Paryžiaus. Kadangi baiminamasi, kad jis gali nusižudyti, jo veiksmai visada yra prižiūrimi.
Tiesa, jo sąlygos buvo sušvelnintos, kai gydytojai nustatė, kad jo psichinė sveikata kenčia.
Aukų šeimos nori išvysti jį teisme, bet abu su juo dirbę advokatai – Frankas Bertonas Prancūzijoje ir Svenas Mary Belgijoje – jo atsisakė, nes pareiškė, kad negali ginti su jais nekalbančio kliento.
S.Abdeslamo teismas turėtų prasidėti gruodžio 18-22 dienomis, bet Paryžiaus apeliacinis teismas dar turi nuspręsti, ar jis gali būti laikinai jam pervežtas į Belgiją. Aukų šeimos baiminasi, kad perkėlimu jis pasinaudos norėdamas išvengti grįžimo į Prancūziją.
„Kodėl šis vyrukas, nekalbantis su tyrėjais Prancūzijoje, reikalauja persiųsti į teismą Belgijoje?“ – klausė aukų artimiesiems atstovaujantis advokatas Gerard'as Chemla.
Teismo data Prancūzijoje kol kas nenustatyta.
Spalį vienas teismas atmetė S.Abdeslamo ieškinį dėl pažeisto privatumo, kai vienas Prancūzijos parlamento narys jį aplankė, o tada žurnalistams apibūdino jo gyvenimo sąlygas. Įtariamasis reikalavo simbolinės 1 euro kompensacijos.
