- Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas neseniai pareiškė, kad Kremliuje tikimasi, jog santykiai tarp Rusijos ir Ukrainos normalizuosis. Ką iš tiesų bandė pasakyti D.Peskovas?, - A.Piontkovskio paklausė žurnalistas Adrianas Radčenka.
- Manau, kad tai mankštelė, lengvas visuomenės nuomonės masažas, pasiruošimas labai svarbiam V.Putino pranešimui Valdajaus forume. Žinoma, prognozuoti šių vaikinų veiksmus – labai rizikingas darbas.
Valdajaus forume V.Putinas žengs dar vieną tariamą taikdarišką žingsnį. Tai bus kažkas panašaus į mėnesio senumo V.Putino pareiškimą apie galimybę į Donbaso teritoriją įvesti taikdariškas Jungtinių Tautų pajėgas, kam anksčiau V.Putinas kategoriškai prieštaravo.
Reikalas tas, kad virš Maskvos pakibo Damoklo kardas. Tai rugpjūčio 2 d. Donaldo Trumpo pasirašytas, sankcijas rusų oligarchų viršūnėlėi numatantis įstatymas. Ypač Maskvai nerimą kelia žymusis skyrius N241. Jame numatytos asmeninės sankcijos, apie kurias Rusijos VRM nekalba. Tai toks pats tabu, kaip ir garsiai minėti Aleksejaus Navalno pavardę. Iš esmės amerikiečių aktas palies visą Rusijos viršūnėlę. Pagal jį JAV Kongresui per 180 dienų turi būti pateikti visi pranešimai apie Rusijos oligarchų ir valdininkų užsienio aktyvus.
Iš esmės Rusijos oligarchai ir valdininkai – tie patys žmonės. Šių aktyvų vertė – trilijonas dolerių. Jų paviešinimas reikš, kad aktyvams bus taikomas kovos su neteisėtai įgytu turtu, ir jo plovimu, įstatymas. Gręsia to trilijono konfiskavimas. Tai – rimta grėsmė, kurios Maskva stengiasi išvengti. Bet stengiasi juokingomis priemonėmis. Pirmoji – pasiūlymas dėl JT taikdarių. Kažką panašaus V.Putinas paskelbs ir artimiausiomis dienomis.
- Įstatymas įsigalios jau 2018-ųjų žiemą. Ar spės Rusijos oligarchai iškelti savo aktyvus iš JAV?
- Tai tiesiog techniškai neįmanoma. Jei turėtume sąskaitoje 5 tūkst. dolerių, galėtume tai padaryti. Juolab, kad dalis tų aktyvų – investicijos į nekilnojamą turtą. Juokingų bandymų iškelti aktyvus jau būta. Tai Kremliaus žmogaus Vladislavo Inozemcevo pasiūlymas. Amerikiečiams jis siūlė išsipirkti visą tą nuosavybę už tą patį trilijoną dolerių, po ko dėkingi rusų oligarchai kiek prislopins politinį aktyvumą. O 180 dienų? Juk visiškai nebūtina laukti iki vasario. Būdamas čia, Vašingtone, žinau, kad tie vaikinai dirba aktyviai.
Manau, kad amerikiečių taktika teisinga. Jie sukėlė įtampą rusų elito gretose kaip tik tuo momentu, kai Rusijoje vyksta pasiruošimo rinkimams procesas. Juk rinkimai Rusijoje – tariamas balsavimas, turintis įvykti 2018 m. kovo 18 d. Galima sakyti, kad rinkimai vyksta jau dabar. Visas tas elitas, visi tie 100, ar kiek daugiau figūrantų jau dabar sprendžia, kas juos ganys kitus 6 metus.
Žinoma, jie užduoda vieni kitiems klausimus. Juk V.Putinas buvo iškeltas tam, kad užtikrintų aktyvų augimą, o jis daro atvirkščiai. Štai todėl V.Putinas ir svyruoja. Jis būtinai ką nors siūlys Valdajaus forume. Bet tai, žinant dabartines amerikiečių nuotaikas, tėra iš anksto pasmerktas Kremliaus žaidimas. JAV atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris rusams labai neparankus. Jokie apgailėtini Kremliaus pasiūlymai gerinti santykius su Ukraina nebus priimti.
- Bet K.Volkeris susitinka su V.Putino padėjėju Vladislavu Surkovu. Jau buvo du susitikimai, laukiamas trečias. Jie bando susitarti Ukrainos klausimu? Kodėl K.Volkeris susitikinėja su V.Putinu?
- Patikėkit, dėl nieko K.Volkeris, išskyrus kapituliavimą ir pajėgų iš Donbaso išvedimą, tartis su V.Surkovu neketina. Iki šios dienos K.Volkeris apie padėtį Donbase atsiliepdavo kur kas kategoriškiau nei pati Ukrainos valdžia. Priimdami „okupuotų teritorijų įstaymą“ ukrainiečiai vos spėja paskui Volkerio pranešimus.
O tie susitikimai – Maskvos sumanymas. Juk tai Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas juos įsiūlė D.Trumpui: sukurkime abipusį kanalą, juk Normadijos formatu nieko nepavyksta. Iš esmės būtent tada S.Lavrovas išdavė savo planus. Maskva norėjo užtikrinti tikrą ugnies Donbase nutraukimą mainais į sankcijų panaikinimą. K. Volkerio pozicija Ukrainos klausimais labai griežta. Į V.Surkovą K.Volkeris žvelgia kaip į karo nusikaltėlį ir dėl nieko su juo nesitars.
- Laukiamame priimti įstatyme ne viskas taip aišku, kaip norėtųsi. Be to, juk Rusijos agresijos faktą specialiuoju potvarkiu Ukrainos Aukščiausioji Rada pripažino dar 2015 m. Dabar Rusija įvardijama agresore ir įstatyminiame lygmenyje. Ar neatriš tai rankų V.Putinui pradėti didesnį karą Ukrainoje? Ne tik Donbase, bet ir ir kituose Rusijos-Ukrainos pasienio ruožuose?
- Tokiu atveju prabėgus keletui valandų nuo agresijos pradžios Ukrainai bus perduotas efektyvus gynybinis ginklas, įskaitant prieštankines raketas "Javelin". Agresijos kaina taps labai didelė. Bet baisiausia ne tai. Nelaukdami Europos reakcijos amerikiečiai imsis atjungti Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos, ir taip toliau.
Būtų gerai, jei Ukraina priimtų Dobasą liečiantį įstatymą prieš V.Putino pranešimą Valdajaus forume (jis vyksta Sočyje spalio 18-19 d). Patikėkite, netgi tuo atveju V.Putinas vaizduos taikdarį, o dabar trilijonas dolerių svarbiau už bet kokias geopolitines ambicijas. Dabar pagrindines tikslas – išgelbėti trilijoną dolerių.
- Bet ar gali savo aktyvais susirūpinęs Kremlius ryžtis atsisakyti Krymo? Ar Krymo klausimas keliamas nebus?
- Kol V.Putinas politiškai gyvas – žinoma, kad ne. Atkreipkite dėmesį, kad K.Volkeris Krymo klausimu pasisakė gana kategoriškai. Aš manau, kad V.Putinui būnant prezidentu net pasitraukimo iš Dobnaso nebus. Klausimas gali labai paaštrėti. V.Putinas pateikė pirmąjį „taikų“ pasiūlymą dėl JT taikdarių, bet nieko nepasiekė. Jis pasiūlys kitą, bet vėl niekas neišdegs. Tuomet jį supantys vaikinai supras, kad norint išgelbėti trilijoną dolerių teks trauktis iš Donbaso.
Galbūt tada Vakarai užmerks akis į Krymą? Galbūt tada Jungtinės Valstijos neforsuos trilijono dolerių konfiskavimo? Bet su V.Putinu tai yra neįmanoma, jam tai reikštų politinę mirtį. V.Putinas bandys ištrūkti iš kilpos sumokėdamas kuo mažesnę kainą. Ir tą kainą mes sužinosime Sočyje.
- Parlamentinėje Europos Tarybos asamblėjoje Čekijos prezidentas neseniai pareiškė, kad Ukrainai derėtų pamiršti Krymą, kad pusiasalio aneksija – jau įvykęs faktas, o Ukrainos praradimus „galima kompensuoti“. Kaip manote, kam pataikauja Milošas Zemanas?
- Šis marginalas ir alkoholikas Čekijoje neturi jokios realios valdžios. Čekai – tai ne M.Zemanas. Kur kas rimtesnis ukrainiečių priešininkas – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris savo šalyje iš tiesų įtakingas. Jis taip pat šoka pagal V.Putino dūdelę.
- Vengrijoje jau sklando neformalios kalbos, kad reikėtų iš Ukrainos atimtį dalį Užkarpatės. Tai irgi vienas iš Kremliaus scenarijų?
- Žinoma, V.Orbanas visiškai priklausomas nuo Kremliaus. Patikimi šaltiniai liudija, kad Maskva jį užverbavo dar prieš 20 metų. Jis gavo didelius pinigus iš Rusijos mafijos tėvo Semiono Mogilevičiaus, kuris gerai žinomas ir Ukrainoje.
- Dabar Donbase palyginti ramu, bet Rusija prie Ukrainos sienos, Charkovo ir Sumų sričių pašonėje sutraukė daug kariuomenės. Kaip manote, šios pajėgos kelia grėsmę Ukrainai ar jos tik tam, kad pagąsdinti?
- Iš esmės tai yra šantažo eskalavimas ir gąsdinimas. Tai ženklas ne tiek Ukrainai, kiek Vakarams: „gal susitarkime gražiuoju, nes aš galiu ohoho... Laikykite mane už rankų, kitaip aš spjaudysiuos branduolinėmis seilėmis“. Tai – šantažas, tačiau iš kitos pusės V.Putinas įvarytas į kampą. Neatmetu, kad jis gali ryžtis eskaluoti konfliktą. Bet šis eskalavimas nieko gero jam neatneš. Protingesni žmonės spės pagriebti V.Putiną už rankų. Žinoma, agresija neatmetama, bet manau, kad Kijevo jis nepasieks.
