Pasaulį apskriejo žinia, kad Guggenheimo muziejus Niujorke nutarė iš parodos pašalinti 3 eksponatus, prieš kuriuos sukilo gyvūnų teisių aktyvistai.
Parodos „Menas ir Kinija po 1989 metų“ („Art and China after 1989“) ašimi turėjo tapti Huang Yong Pingo instaliacija „Pasaulio teatras“ – medinis aštuonkampis terariumas, kuriame laksto šimtai roplių, vabzdžių ir voragyvių.
Kinų kūrinyje rodoma daug šunų porų, kurių kiekvienoje pitbulterjerai yra pririšti vienas priešais kitą ant bėgimo takelių, todėl jie gali bėgti vienas link kito ir loti, bet niekada nepasiekia savo porininko.
Be to, muziejuje turėjo būti parodytas menininko Xu Bingo vaizdo įrašas „Perdavimo atvejo analizė“, kuriame matomos dvi besiporuojančios kiaulės.
Visi šie meno kūriniai sulaukė JAV gyvūnų teisių gynimo organizacijos PETA („Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) griežtos kritikos.
Be to, prieš juos nukreipta peticija buvo pasirašyta daugiau nei 700 tūkst. kartų. Galų gale palūžo pats muziejus.
„Nors šie darbai buvo eksponuojami Azijoje, Europoje ir JAV, Guggenheimo muziejus su liūdesiu praneša, kad konkretūs ir besikartojantys grasinimai smurtu privertė mus apsigalvoti, – skelbė atstovai. – Kaip meno institucija, įsipareigojusi atstovauti nuomonių įvairovei, liūdime, kad turime susilaikyti nuo kūrinių eksponavimo.“
Palygino su holokaustu
„Jie yra labai protingos ir sudėtingos būtybės, o ne meno ar sporto rekvizitai“, – sakė PETA įkūrėja 68-erių Ingrid Newkirk.
Tokia filosofija besiremianti organizacija jau beveik tris dešimtmečius siekia įrodyti, kad žmonės neturi teisės valgyti mėsos ir visų gyvūninių produktų, lankytis cirke, auginti naminių gyvūnų ar bet kokiu kitu būdu kenkti jų gerovei.
Dėl dėmesio PETA aktyvistai dažniausiai kovoja šokiruojančiomis akcijomis – nuogybėmis, garsenybių puldinėjimu, o žodžiai jiems padėjo įgyti ne vieną priešą. Pavyzdžiui, žydus įžeidė organizacijos naudotas palyginimas tarp gyvūnų ir holokausto.
„6 mln. žmonių buvo nužudyti koncentracijos stovyklose, bet niekam nerūpi, kad šįmet 6 mln. viščiukų broilerių bus nugalabyta skerdyklose“, – dar 1983 metais kalbėjo I.Newkirk.
2003 metais PETA surengė parodą „Holokaustas jūsų lėkštėje“. Joje koncentracijos stovykloje mirusių žmonių nuotraukos buvo gretinamos su paskerstais gyvūnais, karvėmis ir kiaulėmis garduose.
Užsipuola garsenybes
Nors tokios akcijos sulaukia daugiausia dėmesio, didžiausio aktyvistų darbo plika akimi nematyti. Jie daug laiko skiria rašydami įžymybėms, ragindami jas nusifotografuoti reklamoms ar viešai paskatinti ginti gyvūnus.
Nuogos moterys – pamėgta strategija atkreipti dėmesį, nors gyvūnų aktyvistus kritikuoja tie, kurių nuomone, perdėtu seksualumu alsuojančios reklamos žemina moteris.
Dėl to I.Newkirk itin džiaugiasi, kad jų ambasadore jau seniai yra tapusi aktorė Pamela Anderson, nuolat pozuodavusi pusnuogė, pavyzdžiui, prisidengusi tik keliais salotų lapais.
„Žmonėms tai patinka, todėl stengiamės daryti tai kuo dažniau. Pamela – geriausia, kas yra mums nutikę. Visi seilėjasi žiūrėdami į ją. Kodėl neturėtume tuo pasinaudoti?“ – sakė PETA vadovė.
PETA svajonės į savo pusę patraukti įžymybes ne visada išsipildo. Vienai organizacijos atstovei pavyko aukcione laimėti pietus su popdainininke Beyonce.
Bet kai aktyvistė per pietus išsitraukė telefoną ir parodė vaizdo įrašą, kuriame elektra kratomi usūriniai šunys, dainininkės motina ją skubiai išvedė iš restorano. Beyonce taip ir netapo PETA ambasadore.
Kai kurios bendradarbiauti su aktyvistais nenorinčios asmenybės pačios tampa gyvūnų mylėtojų pašaipų aukomis.
Kai Niujorko merui Rudy Giuliani 2000 metais buvo diagnozuotas prostatos vėžys, I.Newkirk kilo mintis pasinaudoti šia proga ir susieti šią ligą su pieno vartojimu, nors nėra jokių mokslinių to įrodymų.
PETA vadovė nutarė pakeisti tuo metu populiarų reklamos šūkį „Turi pieno?“ („Got Milk?“) ir sukūrė milžinišką plakatą, kuriame pavaizduotas pieno ką tik gurkštelėjęs R.Giuliani su užrašu „Turi prostatos vėžį?“.
O protestuodami prieš mados žurnalo „Vogue“ puslapiuose reklamuojamus kailinius PETA atstovai į jo redaktorės Annos Wintour lėkštę per pietus prabangiame restorane įmetė negyvą meškėną.
Tiki atliekama misija
Nors PETA padarė didžiulę įtaką tam, kaip atliekami moksliniai tyrimai su gyvūnais, dalį mokslininkų aktyvistai išvis atbaidė nuo noro kalbėti apie savo darbą.
„Gyvūnų teisių gynėjai mano, jog turi daryti įspūdingus dalykus, kad atkreiptų į save dėmesį. Suprantu jų filosofiją, be to, dabar mes tikrai daug rūpestingiau dirbame su gyvūnais nei prieš du dešimtmečius“, – žurnalui „The New Yorker“ pripažino buvęs JAV Maisto ir vaistų komisijos narys Donaldas Kennedy.
Tačiau, pasak jo, PETA akcijos kai kada yra paremtos klaidingais įsitikinimais.
„Jie tiesiog neteisūs aiškindami, kad tiriant ligas, kuriant terapiją ar tobulinant vaistus galima visai apsieiti be gyvūnų. Jie persekiojo profesionalius mokslininkus, juos išgąsdino, netgi privertė pasitraukti iš šios veiklos. Ar tai tikrai padeda siekti jų iškelto tikslo?“ – svarstė D.Kennedy.
Dėl PETA spaudimo šįmet įvyko paskutinis kone pusantro šimto metų JAV rodyto cirko „Ringling Bros. and Barnum & Bailey Circus“ pasirodymas.
Cirką uždaryti buvo nuspręsta ne tik mąžtant pajamoms, bet ir netylant protestams dėl nelaisvėje laikomų dramblių ir kitų gyvūnų.
PETA filosofijai neįtinka ir naminių gyvūnėlių idėja, bet jų atsikratyti mėginantys aktyvistai kartais taip pat žengia per toli.
I.Newkirk kaltinama veidmainyste už tai, kad kovoja su gyvūnų žudymu, bet jos pačios įkurtos prieglaudos dažnai užmigdo kates ir šunis, kuriuos „išgelbėja“ iš savininkų.
Organizacijos vadovė į tai numoja ranka: „Jeigu gyvūnai ir toliau yra veisiami, o žmonės jų nekastruoja, gyvūnų prieglaudos ir PETA turi atlikti šį juodą darbą. Eutanazija nėra sprendimas, bet tragiška būtinybė.“
Prisidėjo prie teigiamų pokyčių
I.Newkirk organizaciją PETA 1980-aisiais įkūrė kartu su kitu gyvūnų teisių aktyvistu Alexu Pacheco, kuris vėliau pasitraukė iš šios veiklos. Juodu greitai pateko į žiniasklaidos akiratį dėl atskleisto gyvūnų kankinimo mokslinėse laboratorijose.
1981 metais PETA paskelbė nuotraukas, kuriose matyti sukaustytos beždžionės, kratomos elektra ir marinamos badu, kad būtų patikrinta jų nervų ir receptorių veikla. Dėl šios žinios policija surengė reidą į Elgesio tyrimų institutą, o 1985 metais JAV buvo priimtas Gyvūnų gerovę užtikrinantis įstatymas.
Organizacija nuo to laiko vykdė kampanijas prieš gyvūnų naudojimą automobilių avarijų simuliacijai, kosmetikos tyrimams, o dėl aktyvistų slaptų tyrimų JAV vyriausybė nubaudė neetiškai su gyvūnais besielgusias kompanijas, universitetus ir artistus.
Vis dėlto pastaruoju metu PETA darbo metodai sulaukia daug kritikos. Šią vasarą organizacijos pasamdyta ryšių su visuomene agentūra prašė išplatinti vaizdo įrašą, kuriame vyras žiauriai muša dresuojamą katę. Žiniasklaidai atskleidus, kad katė įraše yra sukurta kompiuteriu, PETA vadovė teisinosi norėjusi patikrinti, ar žmonės tai pastebės ir susimąstys apie iš tikrųjų kenčiančius augintinius.
