Kas ta Katalonija? Ir kodėl ji nori atsiskirti nuo Ispanijos?
Po šitiek triukšmo, kad šį sekmadienį Katalonija ruošiasi surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, daugeliui turbūt vis tiek neaišku, kodėl tūkstančiai katalonų Barselonos gatvėse reikalauja nepriklausomybės ir kodėl centrinė Ispanijos vyriausybė taip griežtai atsisako derėtis dėl referendumo ar konstitucijos reformos.
Pažvelkime į katalonus ir jų istoriją iš arčiau.
Katalonija – pusaštunto milijono gyventojų turintis šiaurės rytuose esantis Ispanijos regionas, sukuriantis maždaug penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto, turintis savo kalbą ir kultūrines tradicijas.
Nacionalinė Katalonijos diena – rugsėjo 11-oji.
1714 metais tą dieną Barselona kapituliavo prieš Ispanijos karaliaus Felipe V karius.
Todėl kai mano tėčiui mokslininkui pasidaro smalsu istorijos knygose susirasti paskutinį kartą, kai Katalonija buvo nepriklausoma, jam tenka gerokai panaršyti.
Mat per visą istoriją katalonai respubliką yra paskelbę net keturis kartus.
Žaizdos dar neužgijo
Katalonijoje dar neužgijusios pilietinio karo žaizdos.
1936–1939 metais vyko pilietinis Ispanijos karas tarp fašistinės Francisco Franco generolų armijos ir respublikonų.
Pastarieji, kurių tvirtovė buvo Katalonija, pralaimėjo, ir įsivyravo daugiau nei tris dešimtmečius užsitęsusi F.Franco diktatūra.
Karo metu Katalonija buvo bombarduojama, o jį pralaimėjus su respublikonais buvo žiauriai susidorota.
Beje, per 300 metų istorijos šitas regionas buvo masiškai bombarduotas net šešis kartus.
Katalonai vis dar prisimena nevykusią vieno iš Konstitucijos tėvų, buvusio parlamentaro Gregorio Peceso-Barbos frazę, kai 2011 metais jis pareiškė, jog „norint, kad katalonai būtų paklusnūs, juos reikėtų bombarduoti kas 50 metų“.
1975 metais, mirus generolui F.Franco, politikoje buvo pereinamasis laikotarpis, jį įvairūs politikos analitikai ligi šiol laiko abejotinu.
Prieš mirtį diktatorius pavedė įvesti šalyje monarchiją, o 1978 metais referendumas už Ispanijos konstituciją vyko ne visai demokratiškomis sąlygomis.
Būtent šios konstitucijos, ginančios vieningą ir nedalomą Ispaniją, dabar ir laikosi įsikibęs Madridas.
Laiko atskira tauta
Kodėl katalonai nori atsiskirti nuo Ispanijos? Kas skatina tokį troškimą? „Lietuvos rytas“ to paklausė centrinėje Katalonijoje, Manresos mieste, gyvenančio Jordi Serros.
„Norime nepriklausomybės todėl, kad esame tauta, turime savo kalbą ir kultūrą.
Nors tris šimtus metų kentėme Ispanijos jungą, tai mums nesutrukdė išlaikyti savo tautinio identiteto ir noro siekti nepriklausomybės. Be to, mes su jų karaliumi neturime nieko bendra ir norime būti respublika“, – sakė 50-metis J.Serra.
J.Serra nebijo, kad policija užtvers kelią jo norui pareikšti savo valią: „Jei balsavimo būstinės bus uždarytos, mes rasime būdų jas atidaryti. Dabar viskas visuomenės rankose – atėjo laikas nepaklusti Madrido valdžiai.“
Visą gyvenimą apie Katalonijos nepriklausomybę svajojęs vyras mano, kad pagaliau atsivėrė reali galimybė regionui atsiskirti nuo Ispanijos.
„Be to, mes nenorime būti šalies, kur nuolat laimi korumpuota dešinioji Liaudies partija, dalimi. Katalonijos regionas – ekonomiškai klestintis, Ispanijai mokesčių sumokame itin daug.
Manau, kad atsiskyrę sugebėtume sukurti respubliką su stipria ekonomika, kurios socialinė gerovė būtų viena geriausių Europoje“, – tikisi balsuoti trokštantis katalonas.
Norėjo fiskalinės sutarties
Katalonai masiškai gatvėse pradėjo reikalauti nepriklausomybės po to, kai 2011 metais Ispanijos konstitucinis teismas atmetė Katalonijos vyriausybės prašymą suteikti regionui daugiau ekonominės savivaldos teisių ir pripažinti katalonus tauta.
Labiausiai katalonus jaudino ekonominis aspektas, mat regiono valdžia nuolat skundžiasi, kad Katalonija sumoka daugybę mokesčių Madridui, kurie vėliau nebegrįžta į regiono infrastruktūrą.
Katalonai seniai svajoja apie didesnę ekonominę savivaldą, kad ir tokią, kokią Ispanijoje turi Baskija.
Taigi po to, kai katalonai suprato, kad tokios sutarties jie negaus, prasidėjo demonstracijos.
Tuomet daugiausia balsų Katalonijoje turinti dešiniųjų pažiūrų partija „Convergencia I Unio“ išdrįso pirmą sykį garsiai prabilti apie nepriklausomybę.
Nuo tada įvykiai plėtojosi žaibiškai, ir šiandien apie Katalonijos ketinimus atsiskirti nuo Ispanijos jau kalba visas pasaulis.
Madridas tildo Barseloną
Pasaulis jau pamatė, kad Katalonijoje vyksta susidūrimai tarp Madrido ir Barselonos vyriausybių, kurių kulminacija bus rytojaus referendumas.
Madrido vyriausybė Katalonijos ketinimą balsuoti vadina puču prieš demokratiją, aršiu pasipriešinimu valdžiai ir žada panaudoti visas policijos pajėgas, kad rinkėjai negalėtų patekti į rinkimų būstines.
Pastarosiomis savaitėmis Madridas jau ėmėsi kraštutinių priemonių, kurias įvairūs politikos analitikai lygino su F.Franco diktatūros metodais.
Tikslas – užkirsti Katalonijai kelią balsuoti ir įvykdyti seniai kartojamą Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy pažadą, kad „referendumas neįvyks“.
Buvo suimta 15 su referendumo organizavimu susijusių Katalonijos vyriausybės ekonomikos sektoriaus pareigūnų.
Į Kataloniją šią savaitę buvo siunčiami papildomi policijos ir civilinės gvardijos būriai, jiems įsakyta žūtbūt „užkirsti kelią referendumui“.
Buvo krečiamos spaustuvės, pašto kurjeriai, konfiskuojami laiškai būstinių darbuotojams bei balsalapiai, uždaromi už referendumą agituojantys tinklalapiai, o manifestacijų organizatoriai kaltinami dėl „sukilimo rengimo“.
Tie miestų merai, kurie nusprendė atverti seniūnijos duris referendumui, buvo kviečiami į teismą.
Katalonijos vyriausybė bandė nepasiduoti Madrido spaudimui ir iki paskutinės akimirkos kartojo, kad „katalonai balsuos“.
O Katalonijos visuomenė į Madrido represijas atsakė masiškais taikiais protestais, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Gatvėse demonstrantai skandavo: „Mes balsuosim, mes nebijom“, „Jie nori mus palaidot, bet nesupranta, kad mes sėklos.“
Kai kuriose mokyklose, kuriose savaitgalį turėtų vykti balsavimas, jau rengiamos akcijos – įvairios tėvų asociacijos ruošiasi užimti mokyklas iškart po pamokų penktadienį ir nakvoti ten iki sekmadienio.
Valstiečiai bei gaisrininkai taip pat žada apsupti rinkimų būstines traktoriais ir gaisrininkų automobiliais.
Katalonams šiomis dienomis buvo svarbu, kaip į tokią gynybą reaguos Katalonijos policija, kuriai Ispanija yra griežtai įsakiusi sustabdyti referendumą.
Ar iš okupuotų rinkimų būstinių bus evakuojami žmonės?
Kai kurie balsuos „prieš“
„Į protestus eina mano vyras Pere su 7 metų sūnumi, aš su mažyle lieku namie ir mes dėl to nesipykstame“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Katalonijoje gyvenanti 47-erių psichologė Sonia Benitez.
Iš Madrido kilusi moteris referendume ruošiasi balsuoti prieš Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos. O tuo metu jos vyras Pere Vilarmau yra uolus nepriklausomybės šalininkas.
Moteris tvirtina, kad dėl to šeimoje barnių nekyla, „stengiamės tiesiog nekalbėti šia tema“.
„Iš pradžių labai džiaugiausi, kad bus surengtas referendumas, tačiau dabar man atrodo, jog jis vyks tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kad balsavimas nieko neišspręs ir neparodys tikrosios situacijos, kurią išgyvena katalonai. Dauguma žmonių, kurie yra prieš nepriklausomybę, balsuoti neis“, – svarstė S.Benitez.
Pasak jos, problema yra ne Ispanija, o jos valdžia – esą reikėtų atsiskirti nuo konservatyviosios Ispaniją valdančios Liaudies partijos.
„Manau, kad katalonų troškimas būti nepriklausomiems yra dirbtinis.
Juk negimstame priklausydami vienai ar kitai tautai, to esame išmokyti“, – mano psichologė.
Vis dėlto, anot moters, Ispanijos vyriausybė elgiasi labai kvailai – represijomis ji tik pastūmėjo katalonus arčiau nepriklausomybės.
„Vyro aplinkoje daugybė tų, kurie iki šiol nerėmė nepriklausomybės, dabar jai pritaria“, – teigė S.Benitez.
Lygina su Sąjūdžiu
Nuomonė dėl nepriklausomybės skiriasi ne tik tarp vietinių. Katalonijoje gyvenančių lietuvių socialiniuose tinklalapiuose šia tema taip pat vyksta karštos diskusijos.
Vieni laiko referendumą nelegaliu, kiti kviečia solidarizuotis su katalonais, lygina dabartinę situaciją su Sąjūdžio laikais.
Viko mieste gyvenanti dietologė iš Lietuvos Jūratė Lipeikaitė „Lietuvos rytui“ sakė, kad ruošiasi ne tik balsuoti, bet ir sekmadienį paryčiais eiti ginti balsavimo būstinių.
„Kuo daugiau bus referendumą palaikančių žmonių, tuo sudėtingiau bus jam sutrukdyti“, – įsitikinusi Katalonijoje jau septyniolika metų gyvenanti lietuvė.
Katalonijoje labai populiari dietologė mano, kad „katalonai yra kantri tauta, labai jau ilgai ir tyliai kentusi ispanų jungą“.
„Ispanijos ir Katalonijos santykiai, deja, niekada nebuvo lygiaverčiai. Ispanai į katalonus visada žiūrėjo ir tebežiūri kaip užkariautojai: su neapykanta, be jokios pagarbos, tiesiog kaip į savo nuosavybę, su kuria galima nesiskaityti.
Kaip smurtaujantis prieš žmoną vyras, nesutinkantis jos paleisti“, – svarių žodžių Ispanijos ir Katalonijos santykiams apibūdinti negaili J.Lipeikaitė.
Lietuvė piktinasi Madrido pozicija dėl Katalonijos noro atsiskirti.
„Ispanai kuria sau patiems parankius įstatymus ir padedami politizuoto Konstitucinio teismo priima sau parankius sprendimus. Neįtikėtina, kad XXI amžiuje, prisidengiant konstitucija, persekiojami mąstantys ne taip, kaip naudinga valdžiai“, – mano J.Lipeikaitė.
Remia vyriausybės poelgius
Kita dalis lietuvių, rodos, nesupranta nepriklausomybės siekiančių katalonų.
Barselonoje gyvenanti vienoje rinkodaros agentūroje dirbanti savo pavardės skelbti nenorėjusi lietuvė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad šis referendumas nelegalus.
„Tikrai nebalsuosiu, dalyvaudama nelegalioje veikloje nenoriu kelti grėsmės savo ir šeimos saugumui“, – sakė su Barselonoje gimusiu ir užaugusiu katalonu šeimą sukūrusi moteris.
Visa jos vyro šeima nenori nepriklausomybės, tačiau, trokšdami ramybės, tyli, neina protestuoti į gatves.
Ji tvirtina, kad katalonai gyvena laisvi, čia gerbiamos jų teisės, kalba, tradicijos ir papročiai: „Nedraudžiamos jokios kataloniškumo raiškos formos, tad man skamba įžeidžiamai, kai jie bando lygintis su Baltijos valstybėmis ir apeliuoja į mūsų nepriklausomybę.“
Anot lietuvės, Ispanijos vyriausybės poelgiai norint užgniaužti referendumą yra teisingi, ji ilgisi dar griežtesnių metodų.
„Norėtųsi, kad centrinė valdžia griežtai ir galutinai išspręstų šį klausimą perimdama autonominę valdžią į savo rankas“, – sakė moteris.
Ateitis atrodo miglota
Statistika rodo, kad balsuoti sekmadienį Katalonijoje ketina 64 proc. gyventojų, daugiau nei 60 proc. iš ketinančių balsuoti pasisakytų už nepriklausomybę.
Iki pat rytojaus ryto bus neaišku, ar visi norintieji balsuoti galės pareikšti savo valią. Manoma, jog mažesniuose miesteliuose ir gyvenvietėse žmonėms tramdyti gali neužtekti policijos.
Dar miglotesnė yra Katalonijos ateitis po referendumo. Niekas neįsivaizduoja, kokia Katalonija atsibus pirmadienį.
Bet aišku viena: nuo šiol Katalonijos ir Ispanijos santykiai turės keistis. Ir tikriausiai radikaliai.
Pagal šio rugsėjo pradžioje patvirtintą Katalonijos parlamento įstatymą, referendume nulėmus balsams už nepriklausomybę, turėtų įsigalioti laikinoji Katalonijos konstitucija ir jau per dvi dienas būtų paskelbta nepriklausomybė.
Kairioji partija CUP ketvirtadienį rinkimų kampanijos pabaigos akte paskelbė, kad, laimėjus „Si“ variantui, spalio 4 dieną bus paskelbta Katalonijos nepriklausomybė.
Tačiau viskas priklausys nuo to, kokiomis sąlygomis vyks rytojaus balsavimas. Jeigu balsuoti žmonės galės ne visur, situacija komplikuojasi.
Praėjusį sekmadienį garsioje Ispanijos televizijos programoje Katalonijos vyriausybės vadovas Carlesas Puigdemontas į primygtinį žurnalisto klausimą, ar Katalonija ruošiasi po referendumo paskelbti nepriklausomybę, atsakė, kad pasiūlymų bus visokių.
Tačiau jei balsavimas nepraeitų sklandžiai, jis asmeniškai nesirinktų šio kelio. Kalbama ir apie visuotinio streiko galimybę. Tačiau prieš visa tai – rytojaus referendumas.
