„L.Bettencourt praėjusią naktį mirė. Mano motina ramiai išėjo anapilin“, – šią žinią visuomenei pranešė turtingiausios pasaulio moters duktė Françoise Bettencourt Meyers.
Karališkos išvaizdos, elegantiška, ryškaus charakterio L.Betencourt mėgo lankytis visuose aukštuomenės pokyliuose ir vakarienėse, kurie žėrėjo prabanga.
Statusas ir pinigai leido jai savo spintoje turėti aukštosios mados drabužių, puoštis brangakmeniais, negalvoti, kam ir kur išleisti pinigus.
Kratėsi nacistinių sąsajų
Kosmetikos imperijos paveldėtoja visada bandė nusikratyti sąsajų su antisemitizmu ir nacizmu, kurias kėlė jos tėvo ir vyro veikla: jie rašė propagandinius tekstus, rėmė nacistines grupuotes, kurių nariai po karo surado prieglobstį „L’Oreal“ kompanijoje.
Ji buvo vienintelis Eugene’o Schuellerio vaikas, o Liliane motina mirė, kai jai tebuvo penkeri.
Chemikas E.Schuelleris pradėjo grožio revoliuciją: 1907-aisiais savo buto Paryžiuje virtuvėje sukūrė plaukų dažus, kuriuos pavadino „Aureal“.
Tai buvo pirmieji daugybę skirtingų atspalvių turėję dažai – iki tol buvo galima nusipirkti tik raudonų arba juodų.
Jis puoselėjo kosmetikos verslą, o 1939-aisiais jo įmonė, pervadinta „L’Oreal“, nusipirko tokius žymius parfumerijos ir kosmetikos ženklus kaip „Lancome“, „Maybelline“, „Helena Rubinstein“.
Jo kosmetikos imperijoje dirba 77 tūkst. žmonių, pasklidusių po 130 valstybių.
Tai tapo prestižiniu Prancūzijos ekonominiu varikliu.
Liliane augo klausydamasi tėvo antisemitinių idėjų, bet apsupta prabangos, tarnaičių, mokytojų, vežiojama „Rolls-Royce“ automobiliu.
Jos tėvas buvo nusipirkęs turto, kurį naciai atėmė iš žydų. Jis rėmė Prancūzijos fašistų organizaciją, kuri praėjusio amžiaus 4ajame dešimtmetyje susitikdavo „L’Oreal“ būstinės patalpose.
Karo metu jis įsteigė judėjimą, nukreiptą prieš judaizmą, laisvuosius masonus ir bolševikus.
Verslininkas buvo apsaugotas nuo teismo už bendradarbiavimą su naciais, kai jo ginti stojo politiniai sąjungininkai, tarp jų ir būsimas žentas Andre Bettencourt’as – jis tvirtino, esą E.Schuelleris padėjo žydams, juos gelbėjo.
Tiesa, pats A.Bettencourt’as buvo užkietėjęs antisemitas, karo pradžioje užsiėmė nacistine propaganda, tačiau sugebėjo didžiąją gyvenimo dalį tai nuslėpti. Jis netgi buvo apdovanotas kaip karo didvyris, turėjo Garbės legiono kavalieriaus titulą, o šie nuopelnai lėmė puikų statusą politinėje arenoje ir postą kelių vyriausybių ministrų kabinete.
Išlaidi meno gerbėja
Už A.Bettencourt’o Liliane ištekėjo 1950-aisiais. Kartu jie 1953iaisiais susilaukė vienintelės dukros – Françoise.
Ji yra pianistė, knygų autorė.
Po septynerių metų nuo santuokos pradžios L.Bettencourt paveldėjo tėvo imperiją ir tapo jos direktore. Tačiau jos vaidmuo šioje imperijoje buvo menkas – milžiniškos pasaulinės kompanijos ateitimi rūpinosi kiti tėvo patikėtiniai.
Liliane mokėjo mėgautis prabanga.
Jos namai buvo apkrauti antikvarinėmis brangenybėmis, paveikslais, kuriuos nutapė garsiausi Europos dailininkai – Claude’as Monet, Henry Matisse’as, Pablo Picasso ir Pietas Mondrianas.
Jai priklausė įvairūs nekilnojamo turto objektai visame pasaulyje, bet daugiausia laiko ji praleisdavo savo pagrindiniuose namuose Neji prie Senos.
Moters dosnumas buvo legendinis – ji aukojo milijonus švietimo įstaigoms, humanitariniams projektams, medicininiams tyrimams, muziejams, menininkams.
Kartu su vyru (iki jo mirties 2007 metais) jie ilgai rėmė konservatorių partiją.
Jųdviejų rengtuose vakarėliuose sukosi visa Prancūzijos „Creme de la Creme“.
Vis dėlto pasaulis apie turtuolę sužinojo daugiausia, kai po vyro mirties prasidėjo jos skandalų epopėja. Į devintąją dešimtį įkopusi Liliane pykosi su savo dukra.
Atvira nesantaika tarp moterų tvyrojo trejus metus.
Žigolo vilionių epopėja
„L’affaire Bettencourt“ – apie taip pramintą turtuolės ir jos turtų troškusio 25 metais jaunesnio fotografo istoriją gali papasakoti kone kiekvienas prancūzas.
2007-aisiais F.Bettencourt Mayers kreipėsi į teismą sakydama, kad fotografas François Marie Banier pasinaudojo jos motinos silpnumu ir apsuko jai galvą, kad išpeštų pinigų.
Turtuolės duktė teigė, kad motina dėl savo ligos neįstengė blaiviai pažiūrėti į situaciją, o jaunesnis žigolo tik to ir troško: išviliojo pinigų, gavo kasmetinę rentą, meno kūrinių už keliolika milijonų eurų ir dar salą Seišeliuose.
Tuo metu silpnaprotyste serganti L.Bettencourt pati nesirodė teisme, tačiau 2015-aisiais prieš fotografą F.M.Banier stojo liudyti moters kambarinės, liokajai ir gydytojai – visi, kurie kaltino vyrą išnaudojus orientaciją praradusią prancūzę.
Tarnai pasakojo, kad fotografas parinkdavo moteriai drabužius ir kosmetiką, tikrindavo, su kuo ji susitinka, kartą net pasiūlė moteriai jį įsivaikinti.
„Pono Banier strategija buvo ne tiktai skaldyti ir valdyti – jis siekė palaužti ir valdyti. Palaužti visą mūsų šeimą“, – teisme kalbėjo L.Bettencourt duktė Françoise.
Fotografas atkakliai neigė kaltinimus, o tarnų pasakojimus lygino su Moliere’o kūriniais, kuriuose patarnautojai susimoko prieš turtingą šeimininką: „Tai žmonės, kurie atkeršija kitiems už gyvenimą, kurio patys neturi.“
Nepaisant gražių kalbų, tvirtinimų, kad jis vienintelis prajuokindavo moterį ir darė ją laimingą, F.M.Banier 2015-ųjų gegužę gavo trejų metų kalėjimo bausmę, buvo priverstas atiduoti šeimai viską, ką iš jos paėmė, ir dar sumokėti 250 tūkst. eurų baudą.
Įtraukė ir politikus
Tartum vienos bylos būtų maža, 2010-aisiais šeimos muilo operoje atsirado nauja intriga. Buvęs šeimos buhalteris kreipėsi į teismą ir kaip įrodymą pateikė slapta L.Bettencourt tėvo liokajaus padarytą garso įrašą.
Kosmetikos imperijos paveldėtoja buvo kaltinama slapta laikanti 98 mln. dolerių Šveicarijos bankuose ir vengianti mokesčių, papirkinėjanti valstybės ministrus.
Į peripetijas buvo įveltas ir tuometis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, laimėjęs postą 2007 metais. Tvirtinta, kad jis gaudavo slaptą ir solidžią finansinę paramą vokeliuose iš ponios Bettencourt.
Prezidentas griežtai neigė tokius kaltinimus, bet žalos reputacijai buvo neišvengta – 2012-aisiais jis pralaimėjo rinkimus ir postą užleido socialistui François Hollande’ui, o kartu su pralaimėjimu neteko ir imuniteto.
Buvo pradėtas oficialus tyrimas, taip pat imta svarstyti, kad jis pasinaudojo L.Bettencourt proto liga, kad gautų lėšų savo kampanijai.
Mat 2011-aisiais teismas pripažino, kad moteris nuo 2006-ųjų serga demencija bei vidutinio sunkumo Alzheimerio liga, todėl nebuvo pajėgi tvarkyti savo reikalų pati.
