Kai kitą dieną jis sužinojo, kad pirmauja tarp visų kandidatų, „The Daily Beast“ jis teigė esantis šokiruotas ir nustebęs dėl savo užtikrintos pergalės.
Beveik 50 proc. centrinio Maskvos Chamovnikų rajono gyventojų balsavo už politinės patirties neturintį 33 metų nepriklausomą žurnalistą, dirbantį Rusijos laikraštyje „Novaja Gazeta“.
O Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ šiame rajone negavo nė vienos vietos.
„Vieningoji Rusija“ per visą kampaniją buvo nematoma, o mes vaikščiojom nuo durų prie durų, kad pasikalbėtume su rinkėjais. Gal jie priprato prie pergalių visuose rinkimuose ir aptingo“, – svarstė I.Azaras.
Žurnalistas prisipažino iki rinkimų galvojęs, kad taryboje jam nuolat tektų kovoti su prezidento partijos nariais: „Tačiau kai pamačiau, kad visas 15 vietų taryboje pasidalijo nepriklausomi kandidatai, supratau, kad dabar tik mūsų atsakomybė bus padėti šio rajono žmonėms.“
Iš kalėjimo – į miesto tarybą
Tarp sostinės ir provincijų, miesto ir kaimų rinkėjų atsivėrusi bedugnė jokioje šalyje nėra tokia ryški kaip Rusijoje.
Nors rusai visoje šalyje balsavo už Kremliaus palaikomus gubernatorius, maskviečiai garsiai pareikalavo pokyčių, naujų veidų ir kitokių politikų.
Daugiau nei 250 nepriklausomų ar opozicijos kandidatų laimėjo vietas rajonų tarybose įvairiose centrinės Maskvos vietose.
Nė vienai Kremliaus kampanijai nepasisekė suteršti šių kandidatų ar opozicijos lyderių reputacijos. Vietoj to, sostinės gyventojai išrinko tarybos nariai tuos opozicionierius, kurie vos prieš kelis mėnesius buvo sumušti policijos, kelias savaites praleido kalėjime arba buvo apšaukti JAV Valstybės departamento agentais.
Vietą taryboje laimėjo ir ryškus opozicijos lyderis Ilja Jašinas, kuris birželį 15 dienų prasėdėjo už grotų dėl Maskvos Tverės aikštėje surengto protesto prieš korupciją.
O gruodį jis buvo sulaukęs grasinimų mirtimi, nes liudijo teisme dėl opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudymo bylos.
Pykčiai tarp patikėtinių
Šerifų Rusijoje daug ir ne visi nori dalintis valdžia. Tiek nauji, tiek seni galios paragavę Kremliaus valdžios atstovai pastaruoju metus pradėjo viešus karus.
Vienas iš skandalų, kuris praėjusią savaitę apnuogino politinės sistemos aižėjimą, buvo susijęs su didžiausios Rusijos naftos kampanijos „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu.
Maskvos teisme nagrinėjami korupcija kaltinamo buvusio ekonominės plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo ir I.Sečino pokalbiai apie 2 mln. JAV dolerių (1,67 mln. eurų) kyšį, paslėptą maiše su dešrelėmis.
„Štai, paimk. Įsidėk į vidų ir einame“, – pokalbio nuoraše „Rosneft“ vadovas sako A.Uliukajevui, esą taip kalbėdamas apie kyšį.
Vėliau I.Sečinas piktinosi, kad prokurorai paviešino šį nuorašą, teigdamas, kad jo pokalbiuose telefonu buvo aptariamos valstybės paslaptys.
Sunku pasakyti, kokios tai paslaptys. Pokalbio metu I.Sečinas ministrui primena, kad reikia paimti dovaną – dešrelių krepšį.
Praėjus pusvalandžiui po šio susitikimo A.Uliukajevas, kuris pateko į policijos slapčia suorganizuotą operaciją, buvo suimtas „Rosneft“ biure su lagaminu grynųjų pinigų ir dešrelėmis.
Opozicija dar nesuviliojo kaimo
Nors V.Putino populiarumas iki šiol yra itin aukštas – net 82 proc. rusų teigia pasitikintys prezidentu, net ir kai kurie Kremliui prielankumo neslepiantys apžvalgininkai pripažįsta, kad jo era negali tęstis amžinai.
Praėjusią savaitę populiarus Maskvos dienraštis „Moskovskij Komsomolets“ išspausdino straipsnį pavadinimu „Vladimiro Putino ruduo“.
Tekstas skaitytojams priminė, kad spalį prezidentui sukaks 65 metai, o V.Putinas pats yra pasakęs, kad joks vadovas neturėtų laikytis savo darbo vietos ilgiau nei penkerius metus.
Tačiau tame pačiame tekste leidinys atkreipė dėmesį, kad „vos V.Putinas apleis čia taisyklę, sistema sužlugs“. Dauguma rusų pritaria tam.
Vienas iš didžiausių V.Putino kritikų nužudytasis B.Nemcovas nuolat kovojo už tai, kad Rusijos opozicija turėtų dalyvauti rinkimuose – net ir patirdama spaudimą, neturėdama priėjimo prie masinės žiniasklaidos priemonių, persekiojama ir žeminama.
Opozicijos neišgąsdino ir B.Nemcovo nužudymas. Prieš kelias savaites žymią opozicionierę Juliją Galiaminą į neurologinį chirurginį skyrių greitoji pagalba pristatė po to, kai ji patyrė smegenų sutrenkimą prieš V.Putiną nukreiptame proteste.
Jame specialus Maskvos saugumo pajėgų vienetas OMON sumušė 44 metų dėstytoją, tačiau nepalaužė jos dvasios. Pirmadienį ji šventė pergalę Maskvos savivaldos rinkimuose.
