Žinia, kad iš privalomų autorių licėjų moksleiviams yra išbraukiamas Nobelio premijos laureatas, Kėdainių apskrityje gimęs rašytojas Czeslawas Miloszas, šokiravo Lenkijos visuomenę.
Kilus didžiuliam intelektualų pasipiktinimui Tautinio švietimo ministerija (TŠM) pranešė, kad skaitinių programos projekte įsivėlė klaida, o Cz.Miloszo tekstai bus palikti.
Tokie tvirtinimai, deja, neišsklaidė savaitraščio „Newsweek“ abejonių, kad šalį valdanti nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) ėmė vykdyti ideologinę kultūros cenzūrą.
Žurnalas priminė, kad TŠM vadovė Ana Zalewska yra lenkų kalbos ir literatūros mokytoja, todėl Cz.Miloszo pradingimą tikrai turėjo pastebėti.
Kūriniai – mažai patriotiški
Ideologinę cenzūrą esą liudija tai, kad mokykloms išsiuntinėtose naujose skaitinių programose kur kas pagausėjo religinės literatūros bei dešiniųjų pažiūrų rašytojų, o išbraukti buvo tie, kuriuos valdantieji įvardijo nepakankamai patriotiškais.
Dešinieji radikalai seniai ragino Cz.Miloszą šalinti iš mokyklinių skaitinių dėl jo skelbtos kritikos nacionalizmui ir klerikalizmui.
Rašytojo pelnyta Nobelio literatūros premija iki šiol buvo laikoma savotiška apsauga nuo fanatikų užmojų, bet dėl TTP vykdomos ideologinės revoliucijos tokios garantijos akivaizdžiai nyksta.
TTP pradėjo keisti valstybinių teatrų vadovus į „patriotiškus“, nutraukia ar mažina finansavimą toms kultūrinėms organizacijoms ir žiniasklaidai, kurios neaukština katalikybės ir dešiniųjų idealų.
Netrukus Cz.Miloszo kūrybą gali ištikti panašus likimas, kokio sulaukė kitas iš Lietuvos kilęs ir dar visai neseniai Lenkijoje garbintas rašytojas ir kino scenaristas, režisierius Tadeuszas Konwickis.
Knygos „Mažoji apokalipsė“ bei filmo „Isos slėnis“ autorius buvo išbrauktas iš privalomų skaityti mokyklose autorių sąrašo dėl neva puoselėtų komunistinių pažiūrų.
Iš tiesų T.Konwickis tik keliolika metų pokariu buvo aktyvus komunistas, o vėliau ėmė atvirai kritikuoti valdžią, dėl to buvo išmestas iš partijos ir patyrė leidybinių suvaržymų.
Dešinieji radikalai ignoruoja netgi T.Konwickio kovą pokario partizanų gretose ir priskyrė jį prie nepatriotinių rašytojų.
T.Konwickis savo kūrybą grindė prisiminimais apie partizanavimą ir kėlė egzistencinius klausimus dėl karinės bei partinės priklausomybės prasmės.
Jis iš tiesų neslėpė nesugebantis vienpusiškai atsakyti, kas yra gėris, o kas – blogis, todėl jo kūryba radikalams nuo seno atrodė netinkanti patriotiškam auklėjimui.
Trukdymai per laidotuves
Dar didesnės kritikos sulaukė Cz.Miloszas, kurio biografijoje irgi susipynė tarnavimas komunizmui ir šios ideologijos kritika.
Be to, Vilniuje mokslus krimtęs Cz.Miloszas neslėpė kritikos Varšuvai už lietuvių ir ukrainiečių tautinių mažumų engimą ir peikė per didelį Bažnyčios kišimąsi į valstybės gyvenimą.
Prieškariu kairiųjų pažiūromis besižavėjusį rašytoją komunistinė Lenkijos valdžia 1947 m. paskyrė eiti kultūros atašė pareigas ambasadoje Vašingtone, o vėliau – dirbti diplomatu Paryžiuje.
1951 m. poetas metė šį darbą, pasiprašė politinio prieglobsčio Prancūzijoje ir tapo nuožmiu komunizmo kritiku.
1953 m. parašyta apmąstymų knyga „Pavergtas protas“ Cz.Miloszą išgarsino kaip vieną įžvalgiausių stalinizmo kritikų ir pelnė jam pasaulinę šlovę, ilgam nustelbdama net jo poetines knygas.
Poeto kūryba 1980 metais buvo įvertina Nobelio premija, po to komunistinė Lenkijos valdžia jo knygas uždraudė ir jas spausdino vien pogrindinės spaustuvės.
Lenkijai išsivadavus iš komunizmo gniaužtų Cz.Miloszas apsigyveno Krokuvoje ir ėmė kritikuoti nacionalistus ir dvasininkiją.
Pastarieji to poetui neatleido ir jam mirus ėmė protestuoti, kad lietuvių gynėjas ir Bažnyčios bei dešiniųjų kritikas būtų palaidotas Krokuvos Paulinų vienuolyne įkurtame garsių žmonių panteone.
Radikalų protestus numalšino tik popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas, kuriame jis pritarė, kad jo bičiulis Cz.Miloszas būtų palaidotas panteone.
Cenzūravo itin vertinamus
Dabar TTP cenzūros neišvengė ir labiausiai į užsienio kalbas verčiami Lenkijos rašytojai.
Toks likimas ištiko fantastinės literatūros kūrėją Stanislawą Lemą ir trečiojo pasaulio metraštininku vadintą žurnalistinių reportažų meistrą Ryszardą Kapuscinskį.
Iš mokyklinių skaitinių programos buvo išbrauktas S.Lemo romanas „Soliaris“ bei R.Kapuscinskio knyga „Kelionės su Herodotu“.
Spėjama, jog S.Lemas buvo išbrauktas dėl neslepiamo ateizmo, o R.Kapuscinskis – dėl raginimo priimti pabėgėlius.
R.Kapuscinskis mirė prieš septynerius metus, kai ES dar neslėgė pabėgėlių dilema, tačiau reportažuose iš karo ir bado regionų rašytojas smerkė ideologinius bei religinius, rasinius konfliktus ir kvietė priimti pabėgėlius.
Rašytojas tvirtino, kad susitikę kitaip atrodantį, išsekusį, besimeldžiantį žmogų galime ištiesti draugystės ranką arba ryžtis konfliktui ar sienos statymui.
R.Kapuscinskio knyga „Imperatorius“ apie Etiopijos karaliaus, diktatoriaus Haileso Selassie nuvertimą pelnė jam pasaulinę šlovę. Lenkas buvo ne kartą įrašytas kaip kandidatas Nobelio premijai gauti, bet jos negavo, tačiau pelnė daugybę tautiečių bei užsienio apdovanojimų.
TTP įtarinėja, jog R.Kapuscinskis talkino komunistinei saugumo žvalgybai, dėl to jo kūrybos esą nereikėtų aukštinti.
Seimo opozicija spėja, kad valdantieji R.Kapuscinskį iš tiesų iš mokyklų programos išbraukė dėl šio raginimo priimti pabėgėlius, o TTP prieš tai kategoriškai protestuoja.
Renka „teisingą“ literatūrą
Universitetų dėstytojai ir lenkų kalbos mokytojai neslepia nuostabos, kad literatūros garsenybes keičia religinės knygos ir TTP atvirai aukštinantys autoriai.
Nors S.Lemo romanas „Soliaris“ vienu metu buvo labiausiai pasaulyje verčiama knyga, Lenkijos mokyklose ją pakeis katalikybę aukštinančios viduramžiškos knygos „Legenda apie šv.Aleksejų“ bei „Šv.Pranciškaus gėlės“.
Didžiausius protestus vis dėlto sukėlė sprendimas į privalomų skaitinių programą įtraukti šių laikų poeto 45 metų Wojciecho Wencelio kūrybą. Šis religinių ir partinių žurnalų bendradarbis eilėraščiuose aukština TTP, o jos įkūrėją Jaroslawą Kaczynskį vadina tautos gelbėtoju, mesijumi.
Politinius J.Kaczynskio priešininkus W.Wencelis vadina niekšais ir išdavikais, žemina ukrainiečius, dėl to žymūs kalbininkai bei literatūrologai praėjusiais metais protestavo prieš tai, kad poetui būtų skiriamas prezidentinis apdovanojimas.
W.Wencelis savo eilėraščiuose tvirtina, kad lenkai yra Dievo išrinktoji tauta, kuri laiminga taps, jeigu bus valdoma Bažnyčios ir J.Kaczynskio.
Panašiai tvirtina ir kitas TTP mėgstamas poetas Jaroslawas Marekas Rynkiewiczius. Jis kūrinyje „Eilėraštis Jaroslawui Kaczynskiui“ aiškina, kad tautą nuo dabarties negandų išgelbėti gali tik TTP lyderis: „Tėvynė yra pavojuje. (...) Jaroslawai, neleisk Lenkijos atiduoti į rankas vagims, kurie nori ją išparduoti pasauliui.“
Atsidėkodama už šitokį atsidavimą valdantiesiems ministrė A.Zalewska pasiūlė, kad J.M.Rynkiewicziaus kūryba nuo šių metų būtų įtraukta ne tik į skaitinius licėjininkams, bet ir pradinukams.
Žurnalas „Newsweek“ tvirtina, kad susidariusi situacija ima priminti gūdų sovietmetį, kai komunistinę valdžią giriantys rašytojai buvo jos labiausiai apdovanojami.
