Dvi oro linijų „Aeroflot“ stiuardesės iškėlė pirmąją istorijoje tokio pobūdžio bylą jas pažeminusiai bendrovei.
42-ejų Jevgenija Magurina ir 45-erių Irina Jerusalimskaja pasakojo, kad visos skrydžio palydovės buvo nufotografuotos ir išmatuotos – surinkti tikslūs duomenys apie jų kūno apimtis.
O tada „Aeroflot“ padarė atranką: toms, kurios dėvėjo 48 dydžio arba didesnius drabužius, nebeleido dirbti geriau mokamuose ir prestižiškesniuose ilgo nuotolio skrydžiuose.
Po tokio žingsnio daugybė stiuardesių pasijuto pažemintos.
„Gal mūsų valdžia pajus nors kruopelę gėdos, – vylėsi J.Magurina. – Jeigu tokie dalykai dėtųsi Amerikoje, iš karto visi pultų streikuoti.“
Abi moterys kreipėsi į vietos teismus jau balandį, tačiau ieškinius pralaimėjo. Dėl sprendimo jos pateikė apeliaciją ir pasiduoti nežada – mat atlyginimas po tokios atrankos sumažėjo beveik 20 proc.
Jei nepavyks Maskvoje, kreipsis į Aukščiausiąjį teismą. O jei ir ten nebus išgirstos – į Europos žmogaus teisių teismą.
Moterys karčiai juokauja: „Mūsų darbdavių manymu, mes priklausome prie klubo „Senos, storos ir baisios“.“
Raudonus mini sijonėlius su tokios pat spalvos švarkeliais vilkinčios stiuardesės turės atitikti naujus oro linijų grožio standartus.
Beje, kūno apimčių apribojimai galioja ir vyrams, bet skundų dėl sumažintų atlyginimų ar nušalinimų nuo tam tikrų skrydžių nebuvo.
Vis dėlto oro linijų valdžios atstovai balandžio mėnesį kalbėjo kiek kitaip, spaudos konferencijoje gyrėsi: „Aeroflot“ yra aukščiausios klasės skrydžių bendrovė.
Žmonės perka mūsų bilietus iš dalies ir dėl to, kaip atrodo mūsų darbuotojai.“
Skrydžių palydovių patirtis rodo kitas problemas, su kuriomis susiduria rusės šalies darbo rinkoje. Čia kai kurios profesijos moterims apskritai neprieinamos: tokių suskaičiuojama apie 450, tarp jų – buldozerininko ar krovininio traukinio mašinisto darbas.
Moterų teisių aktyvistės perspėja, kad pastaruoju metu padėtis dar labiau prastėja, gilias patriarchalines šaknis turinčioje šalyje esą prasidėjęs „naujasis karas prieš moteris“.
„Šiuolaikinė Rusija nori atrodyti labai stipri. O tokiame kontekste nukenčia moterys“, – teigė moterų teisių aktyvistė Aliona Popova.
Pernai buvo dekriminalizuotos tam tikros buitinio smurto formos: jei moteris patiria smurtą, tiksliau, apie jį teisėsaugai praneša rečiau nei kartą per metus, o veiksmai nesukelia smarkių sužalojimų, jokių bausmių smurtautojai nesulaukia.
