Iš 10 žmonių, į kuriuos trenkia žaibas, 9 lieka gyvi ir gali papasakoti savo istoriją. Vis dėlto pačią iškrovos akimirką dažnai geriau gali apibūdinti tie, kurie tapo įvykio liudininkais, mat pats kirčio sulaukęs žmogus ne visada spėja suvokti, kas įvyko.
Dažniausiai regi tik gamtos stichijos jam paliktas pasekmes – trumpalaikes ir išliekančias visą gyvenimą: randelius ant kūno, širdies ritmo sutrikimą, traukulius, apsvaigimą, raumenų spazmus, migreninius skausmus, atminties netektį, apkurtimą, nesugebėjimą sutelkti dėmesio, asmenybės pokyčius.
Daugybė žmonių, patyrusių žaibo smūgį, pasakoja netikėčiausias istorijas interneto forumuose. O Amerikoje netgi egzistuoja klubas „Lightning Strike &Electric Shock Survivors International“, kurio nariai susitinka kasmet ir pasakoja apie „suvenyrus“ kūne, kuriuos jiems paliko brutali gamtos jėga.
Kartais rodo vienas kitam apdegusius, draiskalais virtusius drabužius, galvos apdangalus, kurie atrodo tarytum pramušti patrankos sviedinio, mažomis skylutėmis suvarpytus batus.
Jų istorijos skirtingos, bet turi bendrą giją – žaibo kirtis vienaip ar kitaip pakeitė jų gyvenimą.
Nežinomas srovės kelias
Žmonės, į kuriuos trenkė žaibas, pasakoja apie žaizdas, kurias jų kūne paliko įeinanti ir išeinanti srovė. Bet tiksliai nustatyti, kaip ji tekėjo, sudėtinga, pasakojo žaibo poveikį žmogaus organizmui tyrusi medikė Mary Ann Cooper.
Kokia smarki buvo iškrova, rodo žmogaus turėti daiktai: monetos kišenėse, mobilieji prietaisai, papuošalai, drabužiai.
Kai į ką nors trenkia žaibas, tai įvyksta taip greitai, kad tik mažytis elektros kiekis pereina per kūną. Didžioji dalis būna paskleista aplinkui – vyksta spinduliavimo efektas.
Srovelės skverbiasi į kūną ir per trumpą laiką gali pažeisti organus ar audinius taip, kad sutrinka jų veikla, galūnes gali tekti amputuoti.
Pasak M.A.Cooper, keliaudama per kūną srovė gali susidurti su prakaito ar lietaus lašais ant odos paviršiaus. Virsdamas garais skystis plečiasi. Tad net nedidelis vandens kiekis gali sukelti „garų sprogimą“ ir palikti išorinių nudegimų.
„Tai tikrąja to žodžio prasme gali susprogdinti batus, nuplėšti drabužius nuo kūno“, – sakė medikė.
Beje, viskas priklauso nuo drabužių: odinis švarkas garus sulaiko, sukeldamas stipresnius nudegimus. Poliesteris tartum ištirpsta – lieka styroti tik siūleliai.
Bet žaibo poveikis – ne tik išorinis. Pasak M.A.Cooper, žaibas paveikia ir smegenų veiklą. Ji lygina tai su elektros šoku, kuris gali paveikti kompiuterį: išorė atrodo nepažeista, tačiau programinė įranga gali būti sugadinta.
Pasak jos, pasikeičia žmogaus asmenybė, kartais jis gali kentėti nuo depresijos, šie pokyčiai sukuria įtampą šeimoje – kartais lemia ir skyrybas.
Netikėti organizmo pokyčiai
Klubas „Lightning Strike & Electric Shock Survivors International“ suburia šiuos žmones, kurie patiria sunkumų ir sunkiai susidoroja su potrauminiu stresu.
Jo įkūrėjas Steve’as Mashburnas, kurį patį paženklino stichija, pasakoja bent 22 žmones apsaugojęs nuo savižudybės.
Yra buvę, kad jie paskambina vidury nakties apimti siaubo.
S.Mashburnas teigė skiriantis visas jėgas, kad šie žmonės pajustų palaikymą, nusiramintų, bet po to pats jaučiasi tarsi išsunktas.
M.A.Cooper pasakojo buvusi ne viename šio klubo narių susitikime, kur jie pasidalindavo istorijomis: „Iki šiol nepavyko visų jų pasakojimų suprasti. Dažnai nesuvokiu, kas darosi šiems žmonėms.“
„Mano galvoje viskas susipynę. Kai bandau susidėlioti, ką noriu pasakyti, viskas susiplaka. Kai tai ištariu, skamba nekaip“, – pasakojo žaibo kirtį patyręs Justinas.
O kai kurie jų pasakojimai skamba antgamtiškai: vieni pasakoja, kad pajunta artėjančią audrą, kai jos dar nematyti horizonte. Kitas žmogus tikino, kad jam įėjus į kambarį sutrinka kompiuterio veikla. Dar kitas – kad jo prietaisų baterijos išsikrauna greičiau.
Nors M.A.Cooper tokiais pasakojimais abejoja, pripažįsta, kad šių žmonių sveikatos pokyčiai menkai ištyrinėti. Iki šiol sunku paaiškinti, kodėl kai kurie jų patiria traukulius, taip pat nenustatyta, ar stichijos padariniai paveikia jų sveikatą visam gyvenimui.
Iškrovą perėmė arklys
Vis dėlto nemažai nukentėjusiųjų, nors ir turi gyventi su traumomis, apskritai dėkingi likimui, kad liko gyvi.
Jaime’as Santana lemtingą dieną sunkiai prisimena. Trenkus žaibui jo būklė buvo sunki – greitosios pagalbos automobilyje medikai bandė stabilizuoti jo širdies ritmą, teko du kartus panaudoti defibriliatorių, kol vyras buvo atgabentas į ligoninę.
Jo smegenis užliejo kraujas, plaučiai ir kepenys buvo pažeisti, antrojo ir trečiojo laipsnio nudegimai apėmė penktadalį jo kūno.
J.Santana su savo svainiu Alejandro Torresu ir dar dviem žmonėmis tądien jodinėjo kalnuose Finikso priemiestyje – vyrai dažnai taip leisdavo savaitgalius.
Link jų artėjo juodi audros debesys, tolumoje buvo matyti žaibo blyksniai, todėl raiteliai nutarė apsigręžti ir joti namo.
Bet jau beveik sugrįžus žaibas juos pasivijo. Dėl žaibo iškrovos Alejandro trumpam prarado sąmonę – kai atsigavo, suvokė gulįs veidu į žemę, o jo arklys buvo pasprukęs.
Dar du raiteliai atrodė ištikti šoko, bet nebuvo sužeisti. O Jaime’as gulėjo po nugaišusiu savo arkliu.
„Pamačiau, kaip rūksta dūmai. Kai suvokiau, kad jie kyla iš Jaime’o krūtinės, persigandau, – siaubą prisiminė Alejandro. – Gesinau rankomis, bet tris kartus liepsnelė įsižiebė iš naujo.“
Šiaudinė Jaime’o skrybėlė buvo apdegusi, kišenėje mobilusis telefonas išsilydė ir prilipo prie džinsų. Smūgis buvo stiprus ir didžioji jo dalis teko arkliui. 31-erių raitelis buvo sunkios būklės, tačiau liko gyvas.
Po 5 mėnesių, praleistų ligoninėje, jis lanko reabilitacijos kursus: kojų nervai vis dar apmirę, vyras beveik nevaikšto. Medikai tikisi, kad bėgant laikui ir padedant specialistams Jaime’as atsigaus.
Bet visiems jis pasakoja ir dar vieną istoriją. Praėjus dviem dienoms po to, kai grįžo namo, Jaime’as namo kieme išvydo vaikštinėjantį povą – paukštį, kurį šiaip buvo matęs tik zoologijos sode.
Kartu su žmona jie nutarė povą pasilikti, surado jam patelę ir dabar augina visą šeimyną.
Kai J.Santanos žmona kadaise sumanė pažiūrėti, ką simbolizuoja povas, jai užgniaužė kvapą, – atsinaujinimą, prisikėlimą, nemirtingumą. (BBC, LR)
Kaip apsisaugoti?
Žaibuojant ir griaudžiant geriau likti namuose, uždaryti langus, duris, gartraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjo, antraip galite pritraukti kamuolinį žaibą. Patariama išjungti visus elektros prietaisus ir antenas.
Jei ėmus žaibuoti esate lauke, tuoj pat reikia susirasti pastogę. Tačiau negalima slėptis pavėsinėje ar palapinėje – tokios konstrukcijos ne tik neapsaugos, bet jei turi metalinių dalių, padidins iškrovos tikimybę.
Nebandykite nuo lietaus slėptis po medžiu – verčiau likti šlapiam, nei nukentėti nuo į medį trenkusio žaibo. Taip pat nepatartina stovėti prie kitokių aukštų objektų, antenų, žaibolaidžių – į juos trenkęs žaibas per žemę gali pasiekti aplink stovinčius žmones.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar irstantis valtimi nedelsdami skubėkite į krantą.
Griaudžiant negalima bėgioti, taip pat nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų, nekalbėkite mobiliuoju telefonu – patartina jį išjungti.
Žmonės, perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia. Todėl trankantis perkūnijai reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.
