Džihadistų brangakmenis Irake atimtas. Bet ar artėja grupuotės „Islamo valstybė“ saulėlydis?

Po devynis mėnesius trukusios operacijos Mosulą iš IV išlaisvino Irako karinės pajėgos. Ši pergalė  irakiečiams ypatingai svarbi: antrą didžiausią šalies miestą islamistai užėmė prieš trejus metus, sutriuškindami valstybės karines pajėgas, ir laikė savo junge.

Todėl po svarbios pergalės Irako kariškių gretose pagaliau nuskambėjo džiaugsmo šūkiai, o pasveikinti karių su miesto išlaisvinimu atvyko Irako premjeras Haideras al-Abadi.

„Pasaulis negalėjo įsivaizduoti, kad irakiečiai sugebės sunaikinti IV. Tai rezultatas, pasiektas besiaukojančių didvyrių, kurie pasaulį nustebino narsa“, – kalbėjo H.al-Abadi. Tik švęsti islamistų sutriuškinimą buvo kiek per anksti.

Irako premjerui lankantis Mosule, mieste vis dar buvo vykdomi antskrydžiai ir vyko susirėmimai su IV. Kelios dešimtys islamistų buvo įsitvirtinę senamiestyje, o snaiperiai, naudojantys savo šeimos narius kaip gyvus skydus, buvo pasiryžę kovoti iki mirties. 

Todėl premjeras H.al-Abadi buvo priverstas laukti, kol paskutiniai islamistai bus įveikti iki oficialiai skelbiant pergalę. Tačiau liudininkai pasakojo, kad kai kurie džihadistai nusiskuto barzdą ir be baimės vaikščiojo tarp civilių.

Be to, islamistai yra įsitaisę toli už Mosulo ribų: jie gyvena Irake, Sirijoje bei įvairiose pasaulio pakampėse, kur toliau vykdo žiaurumus, rezga piktus kėslus.

Panašu, kad didelio didmiesčio, vienos iš savo tvirtovių, netekę džihadistai prarado dar vieną teritorijos, tačiau giliai šaknis suleidusios jų ideologijos išrauti dar nepavyko, ypač globalaus džihadistų tinklo siekio. 

Nuogąstaujama, kad neturint ilgalaikio plano IV arba spės atsigauti, arba jo vietą pakeis kitas – naujesnis ir žiauresnis judėjimas. Mosule laimėta pergalė, bet karas dar tęsiasi.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Šarūnas Liekis „Lietuvos rytui“ aiškino, kad Mosulas buvo itin svarbus miestas IV.

„Kalbant apie Irako teritoriją, Mosulas – vienas svarbiausių IV centrų, – tvirtino Š.Liekis. – Tokio stambaus urbanistinio centro praradimas be abejonės yra svarbus įvykis, kadangi akivaizdu, jog IV atsikovoti jo nebepavyks.“

Vis dėlto Mosulo netektis nereiškia, kad IV prarado visą teritoriją. Antai Irake islamistai vis dar valdo tris vietoves: aplinkui Chavidžą,130 km į pietryčius nuo Mosulo, aplinkui Tal Afarą, 65 km į vakarus, ir teritoriją nuo Anos iki al Kaimo Eufrato upės slėnyje, 250 km į pietvakarius.

O Sirijoje IV kontroliuoja virtinę miestelių palei Eufratą, įskaitant Albu Kamalį ir Majadiną.
Sirijoje vienintelis likęs džihadistų didmiestis – vadinamoji kalifato „sostinė“ ar Raka. Šiuo metu ji yra apsiausta JAV remiamų pajėgų.

Tačiau kyla klausimas, kas nutiks išlaisvinus ar Raką. Ar pasaulyje esančių IV kovotojų dvasia bus palaužta? O gal priešingai – jie kausis aršiau ir rodys esantys lankstūs, kad jiems nereikia didmiesčių?

Pastaruoju metu IV propagandoje akcentuojamas kerštas už kalifato naikinimą. Nors per antskrydžius nukauta daugybė džihadistų, į Europą keliaujančių islamistų srautas sumažėjo, o naujokų vis mažiau, grupuotės išlikimas priklauso nuo daugiau nei vien tik skaičių.

„Terorizmas galingas, nes mažai žmonių gali turėti milžinišką poveikį visuomenei. Dėl to IV toliau gyvuos, – tvirtino Džordžtauno universiteto dėstytojas Bruce'as Hoffmanas. – Kerštas yra labai stiprus jausmas.“

Mosulo atkovojimas buvo skaudus smūgis IV, bet ne lemtingas. Buvo tikėtasi grupuotės žlugimo, mat Mosulas turi itin didelę simbolinę reikšmę džihadistams: prieš trejus metus čia Didžiojoje al-Nurio mečetėje IV lyderis Abu Bakras al-Baghdadi paskelbė kalifato įkūrimą.

VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad įvykiai Mosule nėra tiktai tokie teigiami, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Jei vertinsime tuo aspektu, jog Irakas dar turi gyvybingumo ir perspektyvą egzistuoti, būtų galima džiaugtis, kad mosuliečiai vėl bus sugrąžinti į tėvynę.

Bet tai idealistinis savęs apgavimas.

Didžioji mosuliečių dalis bent dešimtmetį nesitapatino su Iraku. Didelė dalis ieškojo alternatyvios valstybingumo formos. Ji buvo pasiūlyta tų maištininkų grupių, kurios vadinamajame sunitų trikampyje veikia nuo okupacijos pradžios.

Tai turėjo būti valstybė, kuri nebūtų valdoma iš Bagdado. Ta dalis buvusių irakiečių, kuri gyveno Mosule ir į pietus nuo jo, nebelaikė savęs Irako dalimi“, – tvirtino E.Račius.

Pasak E.Račiaus, dabar iškilo didžiulė problema – Mosulo gyventojai tapo „lengvu taikiniu įvairioms keršto siekiančioms ginkluotoms grupėms“. Tad artimiausiu metu bus galima pamatyti mosuliečių engimą.

„Tariamą Mosulo išvadavimą gali vainikuoti netgi genocidiškų proporcijų etninis valymas. Siekdami to išvengti, visi, kurie galės, spruks.

Dalis mosuliečių arba išties rėmė alternatyvią valstybingumo formą, arba yra tuo įtariami, o, matyt, didžioji dauguma bus įtariami kaip kolaborantai. Į miestą grįš nedidelė dalis žmonių.

Reikėtų šnekėti apie didžiulę galimą humanitarinę katastrofą. Mosulo gyventojai tapo labai pažeidžiami. Ginkluotos grupuotės, valdančios miestą, yra neabejotinai nedraugiškos jo gyventojams“, – taip E.Račius apibūdino padėtį Mosule.

VDU profesorius E.Račius pabrėžė, kad IV ideologija tikrai nemirė, o apie jos žlugimą kalbėti anksti. Tiesa, profesorius teigė, kad, priešingai nei ideologija, IV sukurta „alternatyvi valstybė gali nesulaukti Kalėdų“.

E.Račius taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos veiksmai kovojant su IV ideologija yra netinkami.

„Europoje politika juda islamo saugumizacijos linkme. Mąstoma taip: jei musulmonas – potencialus nusikaltėlis ar net teroristas.

Didžiulės grupės musulmonų Europoje tampa nusivylusios. Septintajame dešimtmetyje tarp musulmonų Europoje buvo labai mažai radikalizuotų žmonių, o dabar jų daug. Europoje einama visiškai priešinga kryptimi, nei reikėtų“, – tvirtino E.Račius.

Pasak profesoriaus, kai kurie žmonės pastumiami į radikalizaciją, kai nusivilia gyvenimu, vyriausybe, ir pasirenka džihadisto likimą – nutaria užbaigti gyvenimą labai brutaliai.

Išlaisvinti Mosulą iš džihadistų gniaužtų Irako kariams pavyko, tačiau kaina, kurią teko sumokėti, buvo milžiniška.

Kalbama ne tik apie žuvusius karius, aukomis tapusius civilius, bet ir apie kultūros paveldo niokojimą ir didžiulių miesto plotų sunaikinimą. Miestui ir jo gyventojams atsigauti prireiks daugybės metų.

Pasak Jungtinių Tautų, Mosule buvo apgriauti daugiau kaip 5 tūkstančiai pastatų. Vien senamiestyje visiškai sunaikinta net 490 namų.

Taip pat vykstant karinei operacijai buvo sugriauta istorinė Didžioji al Nuri mečetė – ją apraudojo viso pasaulio musulmonai.

Mečetę sugriovė pati IV, nors islamistai tikino, kad dėl to kalti jų priešininkai.

JT skaičiuoja, kad atstatyti pagrindinę Mosulo infrastruktūrą kainuos mažiausiai 1 mlrd. JAV dolerių (878 mln. eurų). O visiškai atstatyti miestą kainuos keliskart daugiau.

Kai pernai spalį prasidėjo Mosulo išlaisvinimo operacija, kai kurie JAV pareigūnai spėliojo, kad ji truks apie du mėnesius ir pavyks išvengti masinio niokojimo bei aukų. Tačiau per mūšį dėl Mosulo žuvo tūkstančiai civilių, o dar daugiau kaip 920 tūkst. buvo priversti palikti savo namus.

Mosule gelbėtojai dirbo be pertraukų: iš po griuvėsių jie dar dabar traukia sužeistuosius. Liudininkai pasakojo, kad senamiestyje tvyrojo pūvančių lavonų tvaikas, o tarp griuvėsių buvo girdėti kūdikių verksmas.

Nemažai civilių pas gydytojus atvyko išbadėję ir dehidratavę, mat IV kovotojai neleido jiems bėgti net tada, kai dėl apsiausties pradėjo trūkti būtiniausių daiktų.

Prie bado ir mirties slenksčio daugybė civilių gyveno ištisas savaites.

Pasak liudininkų, civiliai atrodė išsekę, vaikai nebereagavo į šūvių garsus, o motinų nešami kūdikiai atrodė beveik be gyvybės ženklų.

„Gerai, kad karinė operacija Mosule baigėsi. Tiesa, humanitarinė krizė niekur nedingo, – tvirtino JT humanitarinės pagalbos koordinatorė Irake Lisa Grande. – Daugelis žmonių neteko visko. Jiems reikia prieglobsčio, maisto, vaistų, vandens.

Tai, ką šie žmonės patyrė, yra neįsivaizduojama.“

Kol Irako kariai džiaugėsi pergale Mosule, džihadistai visai netoliese nevaržomi siautėjo. Šią savaitę IV kovotojai Tal Afare įvykdė egzekuciją septyniems vaikams, o tada jų palaikus pakorė ant žibintų stulpų.

Tai buvo bausmė, nes vaikų artimieji bandė pabėgti iš miesto.

Džihadistų judėjimo IV nariai taiko griežtas bausmes ir civilius žudo už taisyklių nesilaikymą.

IV ideologiją išpažįstančių, grupuotei prijaučiančių žmonių yra ir atokiose Azijos bei Afrikos vietose, ir Europoje.

Šiemet Jungtinę Karalystę sukrėtė virtinė teroro išpuolių. IV tariamai prijaučiantys teroristai du kartus smogė Londone – prie pat Parlamento rūmų ir prie Londono tilto – bei po koncerto Mančesteryje.

Be to, Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos gyventojų atmintyje vis dar skaudžiai įsirėžę prisiminimai apie juos neseniai purčiusias atakas.

Pastaruoju metu kalbėta apie būtinybę įvykdyti esminę Europos šalių saugumo struktūrų pertvarką, kad pavyktų susidoroti su teroristų keliamais iššūkiais. Vis dažniau skelbiama apie sustabdytas atakas, per reidus sulaikytus įtariamuosius.

Tai parodo, kad IV kuopelių pilna visur. Ir ne tik Europoje: šiemet apie 120 IV kovotojų atvyko į Afganistaną ir sėkmingai verbuoja jaunimą.

Jie naujiems kovotojams siūlo tris kartus didesnę algą nei Talibanas – 500–600 dolerių (438–526 eurus) per mėnesį.

Taip pat baiminamasi, kad IV gretose kovojantys užsieniečiai sugrįš į Europą ir Šiaurės Afriką, kur planuos išpuolius arba lauks nurodymų.

„IV yra globali grupuotė, bet jos nariai keliauja ten, kur jau yra įleidę šaknis. Ten jie įsitraukia į vietinius konfliktus. Pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje situacija labai nestabili ir visur pilna ginklų“, – teigė ekspertų grupės RAND analitikas Colinas Clarke’as.

Vien maža grupė džihadistų sugebėjo Maravyje, Filipinuose, sukelti daug sąmyšio. Miestą užėmę IV remiantys islamistai, atrodo, nė iš tolo nesilpsta, nors su jais kaunasi kariai, turintys galingos technikos.

Islamistų likę vos šimtas, bet jie sugeba atremti daugybę kartų didesnes ir geriau ginkluotas pajėgas.

Maravis okupuotas nuo gegužės 23 dienos, o Filipinų kariuomenė atskleidė šiurpių detalių apie džihadistus: jie verčia kautis mieste paimtus įkaitus ir vaikus.

„Susirėmimuose dalyvauja vaikai ir įkaitai, – tvirtino Filipinų kariuomenės brigados generolas Restituto Padilla. – Mūsų kariai vengia į juos šaudyti, bet jie ginkluoti ir kartais neturime pasirinkimo.“

Džihadistų valdomoje Maravio dalyje įkalinta 300 civilių. Jie verčiami padėti kovotojams, prižiūrėti sužeistuosius ir plėšti pastatus – ieškoti būtiniausių daiktų.

Per susirėmimus žuvo mažiausiai 89 kariai, 39 civiliai ir 379 islamistai. Be to, 400 tūkst. civilių buvo priversti palikti savo namus, o Maravio verslo rajonas apleistas dėl antskrydžių ir pastatuose besislepiančių snaiperių.

Viduriniuose Rytuose yra daugybė atokių vietovių, kuriose teroristams galima slapstytis, planuoti išpuolius ir keršto akcijas, lėtai atgauti jėgas.

Be to, nuogąstaujama, kad, atėmus iš IV valdas, po pasaulį išsibarstę islamistai naudosis internetu, kad palaikytų ryšius ir atgaivintų džihadistų judėjimą.

Būtų naivu manyti, kad teroristų grupuotė IV neturi atsarginio plano.

„Jei norime užkirsti kelią antrosios IV iškilimui, Irako vyriausybė privalės imtis kitokių veiksmų. Teks susitaikyti su sunitais ir parodyti jiems, kad vyriausybė Bagdade jiems atstovauja“, – tvirtino JAV generolas leitenantas Stephenas Townsendas.

Irako vyriausybės lauks milžiniškas iššūkis: reikės ne tik sutaikyti besivaidijančias bendruomenes ir politines grupes, bet ir mesti iššūkį grėsmę keliančioms karinėms grupuotėms.

Tiesa, VDU profesorius Š.Liekis pabrėžė, kad jei IV vėl atsigautų, ji būtų kitokia nei dabar.

„Tokiu pavidalu, kaip buvo, IV tikrai neatsigaus, nes Viduriniuose Rytuose labai stiprios centralizacinės tendencijos. Galime kalbėti nebent apie pogrindinį judėjimą: kaip ir dabar, vyks vienas kitas išpuolis, tačiau radikaliai niekas nepasikeis“, – teigė Š.Liekis.

Paslaptingas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IV) lyderis Abu Bakras al-Baghdadi seniai nesirodė viešumoje. O šią savaitę Sirijoje žmogaus teisių padėtį stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) paskelbė, kad turi informacijos, patvirtinančios, jog IV vadas mirė. Jei paaiškėtų, kad tai tiesa, IV tai būtų itin skaudi netektis.

Rusija anksčiau skelbė, kad gegužę nukovė A.B.al-Baghdadi, tačiau šias žinias Vakarai ir Irakas vertino skeptiškai. Mat apie A.B.al-Baghdadi mirtį įvairūs šaltiniai yra skelbę jau daugybę kartų. Nors SOHR yra patikimas šaltinis, JAV teigė neturinti informacijos, kuri patvirtintų IV lyderio mirtį. IV tinklalapiai ir socialinių tinklų paskyros šiuo klausimu taip pat tyli.

Į šiaurę nuo Bagdado 1971 metais Ibrahimo Awado al-Samarro vardu gimęs A.B.al-Baghdadi užaugo šeimoje, kurioje buvo ultrakonservatyvių dvasininkų. 2003 metais, kai JAV užpuolė Iraką, jis prisidėjo prie salafistų džihadistų sukilimo. Amerikiečiai A.B.al-Baghdadi sulaikė, tačiau po metų jis buvo paleistas, nes buvo laikomas eiliniu agitatoriumi, o ne rimta grėsme.

 

A.B.al-Baghdadi pasaulio dėmesį patraukė 2014 metų liepos 4 dieną, kai Mosulo Didžiojoje al Nuri mečetėje apsirengęs juodais dvasininko drabužiais per pamaldas paskelbė kalifato atkūrimą.

Už A.B.al-Baghdadi galvą JAV siūlo 25 mln. dolerių (22 mln. eurų). Pastarąjį kartą garso įrašas, kuriame kalbėjo IV lyderis, buvo paviešintas lapkritį. Jei A.B.al-Baghdadi vis dar gyvas, Sirijos ir Irako pasienyje yra daugybė vietų, kur jis ilgai galėtų slapstytis be kitų žinios. Tikėtina, kad apie dabartinę A.B.al-Baghdadi buvimo vietą žino tik labiausiai atsidavę, ištikimiausi šalininkai.