Gegužės mėnesį Nobelio premijos laureatas, sužinojęs nepagydomo kepenų vėžio diagnozę, vėl atsidūrė dėmesio centre. O ketvirtadienį pasaulį apskriejo žinia apie disidento mirtį.
Vakarai ilgai veltui maldavo Kiniją parodyti žmogiškumą ir leisti jam vykti gydytis į užsienį, o Pekinas ragino atstoti ir nesikišti į valstybės vidaus reikalus.
Tačiau arčiausiai sunkiai sergančio kino esantys žmonės atskleidė, kad šio geopolitinio virvės traukimo užkulisiuose rutuliojosi dar viena tragiška istorija – jo žmonos 56-erių Liu Xia gyvenimo.
„Ji yra fiziškai ir psichologiškai sunaikinta“, – tikino poetę jau dešimtmetį pažįstantis rašytojas Ye Du.
Liu Xia niekada nebuvo pateikti kaltinimai dėl kokio nors nusikaltimo, ji nestojo prieš teismą. Bet Kinijos valdžia pasirūpino, kad ji būtų atkirsta nuo išorinio pasaulio, kad negalėtų papasakoti apie savo vyrą.
„Kai gyveni su tokiu žmogumi, net jeigu nesidomi politika, politika pradės domėtis tavimi“, – anksčiau „The Guardian“ kalbėjo poetė.
Pora nespėjo palikti Kinijos kartu, todėl dabar baiminamasi, kad moteris liks nematomame kalėjime dar ilgai po Liu Xiaobo mirties.
„Jis pats pasirinko savo gyvenimo kelią ir pašaukimą. Bet Liu Xia pasirinko jį. O valdžia keršija žmonai, nors tai yra itin žiauru“, – tikino ketvirtį amžiaus šeimos draugu save vadinantis akademikas Jeanas Phillipe’as Beja.
Susižavėjimą žlugdė
Jauna valstybės tarnautoja, perspektyvi poetė sutiko savo būsimą vyrą Liu Xiaobo devintojo dešimtmečio viduryje. Tuo metu ji turėjo kitą vyrą, o jis buvo vedęs kitą moterį, bet abu sukosi tame pačiame bohemiškų intelektualų ratelyje, kurio narių susitikimai dažnai vyko Liu Xia namuose.
Kaip teigė aplinkiniai, anuomet Liu Xiaobo buvo pagarsėjęs ne tiktai kaip mąstytojas, bet ir kaip nepataisomas mergišius, atrasdavęs laiko flirtui net ir tada, kai Pekino gatves 1989-ųjų pavasarį užplūdo masinės demonstracijos.
Kol disidentas kalėjo už dalyvavimą Tiananmeno aikštės protestuose, jo pirmoji santuoka iširo. O išėjęs į laisvę jis vėl susitiko neseniai su vyru išsiskyrusią Liu Xia. Neilgai trukus jų širdyse suliepsnojo meilė.
„Viso pasaulio grožį radau vienoje moteryje“, – apie mylimąją kalbėjo Liu Xiaobo.
Tiesa, meilė moters visiškai neapakino. Liu Xia puikiai suvokė, kad susidėdama su pagarsėjusiu kovotoju už demokratiją pasmerkia save nežinomybei ir skausmui.
Dėl tos pačios priežasties ji prisipažino nutarusi niekada nesusilaukti ir vaiko: „Žiauru versti vaiką kentėti dėl to, kad jo tėvas yra kalėjime.“
Įsimylėjėliai susituokė, kai Liu Xiaobo buvo nuteistas trejus metus atlikti bausmę darbo stovykloje, kad jai būtų leidžiama jį lankyti.
„Noriu ištekėti už to valstybės priešo“, – juokėsi kinė.
Tiesa, kol jos vyras priešinosi Kinijos valdžiai, poetė kartodavo, kad nėra jo tarnaitė.
Pats Liu Xiaobo didžiavosi žmonos talentu, girdavo jos meną ir poeziją. Bet pora turėjo priprasti gyventi nuolatinėje nežinioje.
„Jis visada buvo sekamas, kartais netgi negalėdavo išeiti iš namų. Viešumoje jam lyg uodega visada kybodavo persekiotojas. Gyvenimas buvo tikrai sunkus“, – teigė J.Ph.Beja.
Manifestas atnešė pražūtį
2008 metų gruodžio 8-ąją viskas pasisuko į blogesnę pusę. Vėlų vakarą Liu Xia išgirdo beldimą į duris. Į butą įsiveržė grupelė saugumo agentų ir parodė arešto orderį. Ant jo puikavosi užrašas „Įtariamas nusikaltimu“, o vieta, skirta detaliau nurodyti, kuo gi įtariamas Liu Xiaobo, buvo palikta tuščia.
Disidentas prisidėjo prie politinio manifesto „Chartija’08“, kuriame buvo reikalaujama taikių reformų ir įvesti daugiapartinę sistemą, kūrimo.
Tekstą išplatinti ketino 300 Kinijos intelektualų ir aktyvistų.
Nors Liu Xiaobo neinicijavo manifesto kūrimo, jis aktyviai rinko jam parašus, prisidėjo rašant tekstą ir pasisiūlė už jį atsakyti vildamasis, kad užsienyje garsus jo vardas apsaugos nuo griežtos bausmės.
„Aš žinojau, kad bus problemų. Bet galėjau daryti tik tai, ką dariau ir anksčiau, – kantriai laukti, kol užgrius katastrofa“, – vėliau pasakojo Liu Xia, prisipažinusi, kad mėgino atkalbėti vyrą nuo manifesto rengimo.
Galiausiai per kitų metų Kalėdas, kad Vakarų žiniasklaida į tai atkreiptų kuo mažiau dėmesio, aktyvistas buvo nuteistas 11 metų kalėti už kurstymą nuversti valdžią ir išsiųstas į šaltos šiaurrytinės Liaoningo provincijos kalėjimą.
Smogė aktyvisto žmonai
Nuo to laiko Liu Xia spėjo užsienio žurnalistams papasakoti savo vyro istoriją, bet 2010 metais, kai jam buvo skirta Nobelio taikos premija, Pekino atsakas buvo griežtas ir staigus.
Disidento žmonai buvo skirtas namų areštas, atjungtas telefono ir interneto ryšys. Liu Xia buvo izoliuota nuo pasaulio, ją nuolat saugojo pareigūnas.
Į parduotuvę, aplankyti tėvus ar kalintį vyrą ją išleisdavo tik retkarčiais, bet ir tada ją sekdavo policija. Tiktai po dvejų metų į jos butą pavyko patekti keliems žurnalistams iš užsienio.
„Aš jau nebeseku slenkančių dienų. Manau, net Franzas Kafka nebūtų galėjęs aprašyti labiau neįtikėtino absurdo“, – verkdama tada kalbėjo trapaus sudėjimo poetė.
Iškankintos moters būklė sukrėtė ir jos draugus, kurie kadaise pažinojo gyvybingą ir emocingą moterį.
„Ar džiaugsitės tik tada, kai Liu Xia išeis iš proto arba mirs?“ – vienas jų taip kreipėsi į Kinijos valdžią dėl disidento žmonos.
2014 metais kinė patyrė širdies smūgį, pernai mirė jos tėvas, o praėjusį balandį – motina.
Kalinė atskleidė, kad užmigti gali tik išgėrusi vaistų, nes tada nereikia galvoti apie dvasinį skausmą.
Norėjo apsaugoti mylimąją
Galiausiai birželį jai buvo suduotas žiauriausias smūgis: paaiškėjo, kad Liu Xiaobo serga nepagydoma liga.
„Būti politinio kalinio artimuoju yra sunkiau nei būti pačiu politiniu kaliniu.
Sąžinės neturinčioje visuomenėje, kurią kontroliuoja ribų neturinti valdžia, labiausiai kenčia kovotojų šeimos – nuolatinis stebėjimas, privatumo trūkumas, baimė būti atskirtam, spaudimas tapti abejingam ir viską pamiršti“, – rašė kinė.
Pati Liu Xia niekada nelaikė savęs politine veikėja, tačiau savo vyrą ir toliau gynė iki pat galo kartodama, kad jis nieko blogo nepadarė.
„Man Liu Xia ir Liu Xiaobo yra šiuolaikinės meilės istorijos pavyzdys“, – kalbėjo rašytojas Ye Du.
Kaip ir kiti šeimos draugai, jis įtarė, kad visą gyvenimą Kinijos nepalikti žadėjęs disidentas pagaliau sutiko stengtis ištrūkti iš komunistinio režimo gniaužtų vien dėl žmonos.
Draugai suprato, kad jis tai darė ne dėl to, kad Vakarų gydytojai pailgintų jo gyvenimą, bet kad išgelbėtų žmoną nuo persekiojimo.
„Liu Xia daug iškentėjo dėl jo svajonių. Todėl Liu Xiaobo gyvenimo pabaigoje atsisakė savo pasiryžimo likti Kinijoje vien dėl jos. Man atrodo, kad žmonės nesupranta, kaip jiems pavyko išsaugoti tikėjimą savo meile net ir kankinamiems autoritarinio režimo“, – svarstė Ye Du.
Liu Xiaobo savo atsidavimą žmonai priminė net ir teismo suole. 2009 metais kreipdamasis į teisėją jis prakalbo ne apie savo laisvę, o kreipėsi į savo gyvenimo meilę: „Net jeigu būsiu sutrintas į miltus, mano pelenai vis tiek tave apkabins.“
Parengė Justė Adakauskaitė
