Kovotojas už teisybę ar valstybės priešas? Šie klausimai draskė J.Assange’o asmenybę nuo pat tos dienos, kai 2010-aisiais „WikiLeaks“ paviešino dokumentus apie Irako ir Afganistano karą ir taip sukėlė politinį žemės drebėjimą.
Nuo 2012-ųjų birželio užsidaręs Ekvadoro ambasados kambarėlyje 45 metų J.Assange’as visada prisistatydavo kaip žmogus, kuris pamatine vertybe laiko skaidrumą.
Bet pastarųjų metų įvykiai „WikiLeaks“ įkūrėjo įvaizdį drumsčia – daug žmonių, kurie australą laikė drąsiu didvyriu, suabejojo jo paties veiklos skaidrumu.
Australas teigia kovojantis su politikų melu, valdančiųjų slapukavimu, bet jo kumščiai atgręžti tik į vieną pusę – Vakarų.
„J.Assange’as vis kalbėjo, kad turi informacijos apie Rusijos specialiąsias tarnybas bei apie korupcijos atvejus šioje šalyje. Bet per visą laiką „WikiLeaks“ nieko apie tai nepaskelbė – tik informaciją, tikslingai nukreiptą prieš Ameriką ir Vakarus“, – „Lietuvos rytui“ teigė politologas Nerijus Maliukevičius.
Dabar, kai Švedijoje nutrauktas tyrimas dėl išprievartavimo, kurio įvykdymu įtariamas J.Assange’as, šis paslapčių viešintojas pasiryžęs toliau kovoti, kad išvengtų išdavimo JAV teisėsaugai. Pastarajai jis, atrodo, puoselėja dar didesnę neapykantą nei anksčiau.
„Nors šiandien pasiekta svarbi pergalė, kelias nebaigtas – tikrasis karas tik prasideda, – taip stovėdamas Ekvadoro ambasados Londone balkone J.Assange’as kalbėjo tądien, kai Švedija nutraukė bylą prieš jį. – Septynerius metus leidau namų arešto sąlygomis arba gyvendamas ambasadoje.
Vadina politiniu persekiojimu
J.Assange’ui kaltinimus išžaginimu 2010-ųjų rugpjūtį pateikė viena jauna moteris.
Ji Švedijos pareigūnams aiškino, kad susipažino su vyru prieš kelias dienas per konferenciją Stokholme ir jis ją lytiškai išnaudojo.
Moteris kaltino J.Assange’ą, kad jis ją išžagino be prezervatyvo jai miegant, nors jam ne kartą sakė, kad be apsaugos priemonių nesimylės.
Tuo metu į policiją kreipėsi ir dar viena moteris, kuri kaltino „WikiLeaks“ įkūrėją lytiniu priekabiavimu. Abiem moterims tuo metu atstovavo vienas advokatas. Jos aiškino, kad „tai, kas prasidėjo kaip lytinis aktas, vėliau virto prievarta“.
Paslapčių viešintojas nuo pat pradžių kartojo, kad jam skiriami kaltinimai laužti iš piršto. Esą viskas įvyko bendru sutarimu ir jokio priekabiavimo nebuvo.
Tuomet prasidėjo katės ir pelės žaidimas. Iš pradžių Švedijos teisėsauga išplatino arešto orderį, tačiau vėliau jį atšaukė – įrodymų nepakako.
Bet 2010-ųjų lapkritį jie surinko daugiau informacijos, įrodančios situacijos rimtumą, ir per Interpolą paskelbė tarptautinį arešto orderį J.Assange’ui.
Netrukus J.Assange’as pasidavė britų policijai, bet po savaitės apklausų buvo paleistas už užstatą, kurį sumokėjo gerbėjai, ir turėjo gyventi namų arešto sąlygomis, kol Jungtinės Karalystės teismas nuspręs, ką daryti – išduoti jį Švedijos teisėsaugai ar ne.
2012 metų gegužės 30 dieną Jungtinės Karalystės aukščiausiasis teismas paskelbė verdiktą – J.Assange’as bus perduotas Švedijos teismų jurisdikcijai. Po kelių savaičių „WikiLeaks“ įkūrėjas įžengė į Ekvadoro ambasadą Londone prašydamas politinio prieglobsčio.
Jis buvo teisus: rugpjūtį Ekvadoro ambasadorius pranešė, kad „J.Assange’ui suteikiamas prieglobstis, nes manoma, kad išdavus jį Švedijai bus pažeistos jo žmogaus teisės“.
Nuo tada vyras užsidarė nuo teisėsaugos ambasados kabinete, kuris buvo paverstas jo miegamuoju: čia yra lova, darbo stalas su kompiuteriu, maža virtuvėlė, saulės šviesą imituojanti lempa.
Ir, regis, taktika „palauk, ir viskas praeis“ paslapčių viešintojui pasiteisino. 2015-aisiais buvo atšaukti kaltinimai dėl lytinio priekabiavimo. O šią gegužę Švedijos teismas nebepratęsė bylos dėl išprievartavimo.
„Tai skandalas – įtariamas prievartautojas gali išvengti teisingumo ir teismų, – nutraukus tyrimą kalbėjo ieškovės advokatė Elisabeth Massi Fritz. – Mano klientė šokiruota. Joks sprendimas dėl bylos nutraukimo neprivers jos pakeisti nuomonės, kad J.Assange’as pavertė ją prievartos auka.“
Baiminasi ne Stokholmo
Vis dėlto labiausiai J.Assange’as visoje šioje skandalingoje painiavoje bijojo ne Švedijos teisėsaugos, o to, kad pasidavęs Stokholmui gali greitai iš ten būti išsiųstas už Atlanto, išduotas JAV teisėsaugai, kuri jo lauktų su dar sunkesniais kaltinimais – jis gali būti teisiamas dėl šnipinėjimo.
Australas programišius „WikiLeaks“ įkūrė 2006-aisiais, tačiau šlovės – o gal prakeiksmo – akimirka išaušo tik po ketverių metų. 2010-aisiais J.Assange’o platforma paviešino informaciją apie JAV kariškius. Ją surinko Chelsea Manning – translytė Amerikos karė, ji už savo veiklą septynerius metus praleido už grotų ir buvo paleista šią gegužę.
Paviešinimų serija Amerikai buvo tartum peilis – suvarytas į širdį ir dar sukiojamas.
Vienas po kito nutekinti vaizdai, kuriuose matoma, kaip amerikiečių kariai iš sraigtasparnio sušaudo neginkluotus irakiečius.
Taip pat Irako ir Afganistano karo įrašai, kuriuose užfiksuotas tikrasis per operacijas žuvusių žmonių skaičius, atskleisti slapukaujančių amerikiečių diplomatų susirašinėjimai, galimi JAV karo nusikaltimai.
Slaptą valstybinę informaciją surinkusi ir nutekinusi Ch.Manning tikino veikusi viena, o „WikiLeaks“ įkūrėjas iki šiol ginasi, kad jos perduotus dokumentus ir vaizdo įrašus jis tiktai paviešino niekuo nenusižengdamas įstatymams – kaip vėliau padarė ir daugybė žiniasklaidos priemonių.
Vis dėlto Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) įtaria, kad karė veikė pagal „WikiLeaks“ nurodymus ir todėl J.Assange’as gali būti apkaltintas Amerikos šnipinėjimu.
Susitepė teisuolio reputaciją
Nebe taip aistringai J.Assange’ą gina ir jo gerbėjų klubas – įtarimai, kad paslapčių viešintojas yra kažkaip susijęs su Kremliumi, stiprėja. Ypač po JAV prezidento rinkimų kampanijos, į kurią, kaip įtariama, siekdama padėti Donaldui Trumpui laimėti, kišosi Maskva.
O demokratams į ratus pagalius kaišiojo ir „WikiLeaks“ paviešinimai apie juos.
J.Assange’o įkurta platforma kaltinama ir kišimusi į kitus Vakarų valstybių rinkimus – pavyzdžiui, Prancūzijos.
„WikiLeaks“ ir J.Assange’as – akivaizdi Kremliaus manipuliuojama operacija.
Tačiau kitas klausimas – ar galima jo veiklą vertinti kaip koordinuotą ir ar galima jį patį vertinti kaip savotišką naudingą idiotą, kuris prisijungia prie Kremliaus darbotvarkės.
Vis dėlto jo veiksmai akivaizdžiai nukreipti į Kremliaus naudą“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas N.Maliukevičius.
Nors prezidentas D.Trumpas per rinkimų kampaniją viešai skelbė meilę „WikiLeaks“, jo suburta administracija siekia nubausti J.Assange’ą.
Didžiuojasi savo veikla
Reaguodamas į pastarojo meto įvykius „WikiLeaks“ įkūrėjas davė interviu Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“. Pateikiame įdomiausias pokalbio ištraukas.
– Svarbiausias „WikiLeaks“ šaltinis – buvusi translytė JAV karė Ch.Manning jau paleista iš kalėjimo. Jai po 7 metų malonę suteikė buvęs prezidentas Barackas Obama. Ar ji davė parodymus apie bendradarbiavimą su „WikiLeaks?“
– Ch.Manning paleidimas – nepaprastas laimėjimas, kurio „WikiLeaks“ ir daugelis kitų atkakliai siekė. Tuo didžiuojamės, nors manome, kad reikėjo išteisinti ir išmokėti kompensaciją, o ne suteikti jai malonę.
Per teismą karė prisipažino, kad bendravo su kažkuo iš „WikiLeaks“. Bet, priešingai, nei sakė CŽV vadovas M.Pompeo, ji iš „WikiLeaks“ negavo jokių nurodymų.
– Pastaruoju metu „WikiLeaks“ vėl sulaukė kritikos, kad tarnauja rusų propagandai ir tikslingai dezinformacijai.
– Tai vertinu kaip atvirkštinę dezinformaciją. Pralaimėjusi JAV prezidento rinkimus Hillary Clinton nutardė kaltę suversti tuomečiam Federalinio tyrimų biuro direktoriui Jamesui Comey, Rusijai ir „WikiLeaks“.
Per dešimt metų paviešinome daugiau nei dešimt milijonų dokumentų. Iki šiol nėra įrodyta, kad nors vienas jų buvo suklastotas.
Bet, žinoma, kiekvienas šaltinis turi savų interesų. Tai – svarbiausias žurnalistikos dėsnis.
– Ar tuomet, jei JAV vyriausybė galėtų įrodyti, kad „WikiLeaks“ paviešinti CŽV dokumentai atkeliavo iš Rusijos, nebūtų suabejota jūsų patikimumu?
– Visa tai – tiktai žiniasklaidos fantazijos. Per vieną paskutinių savo spaudos konferencijų net prezidentas B.Obama pasakė, kad JAV vyriausybė neturi jokių „WikiLeaks“ ir Rusijos bendradarbiavimo įrodymų.
O JAV pareigūnai mano, kad CŽV dokumentai atkeliavo ne iš valstybės, o privačios bendrovės, kuri dirba valdybai.
– Tačiau negalite paneigti fakto, kad „WikiLeaks“ didžiąją savo populiarumo dalį prarado tuomet, kai paskelbė dokumentus, pakenkusius H.Clinton.
– Ką norite pasakyti? H.Clinton būtų laimėjusi rinkimus, jei nebūtume paviešinę jos kalbos korporacijoje „Goldman Sachs“?
Nejau turėtume cenzūruoti informaciją, kad pagražintume tam tikrus kandidatus? To niekada nedarytume.
– Bet slaptosios tarnybos mėgina vis aktyviau daryti įtaką rinkimams kitose šalyse. Jei jos pasitelkia „WikiLeaks“ kaip ginklą, juk negalite nekreipti dėmesio.
– Slaptosios tarnybos kasdien ką nors bruka į žiniasklaidą. Ir jeigu „WikiLeaks“ gali dokumentus paviešinti iki rinkimų, taip ir elgsimės, rinkimų pabaigos nelauksime. Kaip tik to iš mūsų tikisi visuomenė.
– O ką atsakytumėte visiems tiems, kurie tvirtina, jog „WikiLeaks“ yra atsakinga dėl to, kad JAV prezidentu tapo D.Trumpas?
– „WikiLeaks“ atskleidė purviną H.Clinton rinkimų taktiką. Kai kuriems rinkėjams ši informacija turėjo įtakos.
Tai buvo jų laisvas apsisprendimas, jų teisė. Tai – demokratija.
– 2006 metų „WikiLeaks“ programoje sakoma: „Mūsų svarbiausi uždaviniai – ypač represyvūs Kinijos, Rusijos ir Centrinės Azijos režimai.“ Bet apie šias šalis iš „WikiLeaks“sužinoma labai mažai.
– Netiesa! Susidarėte tokį įspūdį, nes Vakarams ir amerikiečiams visada rūpi tik jie patys.
Kai viešiname dokumentus ne anglų kalba, jais Vakaruose niekas nesidomi.
– Bet jūsų didžiosios sensacijos nukreiptos būtent prieš JAV.
– JAV – imperija, kuri visame pasaulyje turi daugiau negu 700 karinių bazių. Tai, kas parodo Amerikos galią, domina visą pasaulį.
– Jei galėtumėte Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuversti savo paviešinamais dokumentais, ar tai padarytumėte?
– Jeigu dokumentai būtų tikri, juos paviešintume. Bet neturime tikslo nuversti politikų. Nepritariame jokiai cenzūrai.
Manome, kad žmonijos civilizacijos teisingumui ir išmintingumui užtikrinti reikia informacijos laisvės.
Žymioji J.Assange’o katė – puošeiva
Praėjusiais metais iš nuobodulio ambasadoje mirštančiam J.Assange’ui jo vaikai padovanojo augintinę. Ambasados kate pramintas rainas gyvūnėlis turi savo paskyras socialiniuose tinkluose „Instagram“ bei „Twitter“.
J.Assange’as dažnai į šias platformas kelia nuotraukas ir vaizdo įrašus iš jos katiniškos kasdienybės Ekvadoro ambasadoje. Katės įrašai – gana politiški: ji aptarinėjo ir JAV prezidento rinkimus, ir „Brexit“.
Šeimininkas augintinės paskyroje žaismingai nurodęs, kad katės interesas – kontržvalgyba. Ir iš tiesų ji dažnai įsitaiso ant palangės ir stebi gatvę prie diplomatinės Ekvadoro atstovybės.
Pernai rudenį, kai J.Assange’as dalyvavo apklausoje su Švedijos prokurore, o gatvėje būriavosi žurnalistai, katė nustelbė savo šeimininką. Ji pasirodė lange pasipuošusi raudonu dryžuotu kaklaraiščiu ir balta apykakle (nuotr.) – puošeivos nuotrauka plačiai pasklido internete ir visiems rūpėjo labiau nei tai, ką kalbėjo J.Assange’as.
Veikia viena kryptimi
Linas Kojala
Rytų Europos studijų centro direktorius
Kaltinimų dėl išprievartavimo atšaukimas yra tam tikras postūmis, kuris ateityje gali sudaryti sąlygas J.Assange’ui išeiti iš ambasados. Tai iš tiesų būtų įdomi situacija, nes jis – žmogus, kuris turi labai daug priešų.
J.Assange’as nėra žmogus, kuris kovoja už laisvę. Tai kryptingai, viena linkme dirbantis asmuo.
J.Assange’as nuo pat pradžių buvo labai skaldanti figūra – buvo tų, kurie jį laikė laisvės kovotoju, buvo tų, kurie jį iš karto smerkė. Tikrai nemaža dalis informacijos, kurią jis paviešino, sukėlė grėsmę žmonėms, kurie kariauja karštuosiuose taškuose, kurie vykdo įslaptintas misijas.
Manau, per pastaruosius kelerius metus jo veiksmai paskatino tuos, kurie nesuprato ar tai, ką daro J.Assange’as, yra gerai ar blogai, vertinti jį kritiškai.
Viena, kai esi laisvės kovotojas ir sakai, kad kovoji prieš valstybės institucijų ar pareigūnų sąmokslus, bandymą nuslėpti informaciją arba veiksmus, kurie nepasakojami visuomenei. Tačiau visai kas kita, kai darbas panašėja į tokį, kuris naudingas kelioms kitoms valstybėms. Tai žvalgybinė veikla – tai daro kiekvienos valstybės pareigūnai, bet jie savęs nelaiko globalios laisvės gynėjais.
