Parlamentas neseniai suteikė leidimą 125-ajam Japonijos imperatoriui Akihito atsistatydinti, bet netyla kalbos, kada tiksliai valstybės vadovas perduos sostą vyriausiajam sūnui Naruhito.
Be to, kalbama, kad seniausia pasaulyje monarchija – pasak legendos, įkurta 660 metais prieš Kr. – gali sulaukti liūdnos baigties, mat sostą gali paveldėti tik vyrai, o imperatoriškojoje šeimoje jų likę labai mažai.
Imperatorius Akihito visą gyvenimą buvo linkęs švelniai ir subtiliai laužyti tradicijas: jis pirmasis vedė nekilmingą merginą, sugebėjo save pateikti kaip labiau artimą visuomenei ir padėjo pertvarkyti monarchiją, kad ji pritaptų prie modernios demokratijos.
„Imperatorius yra linkęs kurti labiau kasdienį savo, kaip Japonijos tautos simbolio, įvaizdį“, – teigė Kėjos universiteto profesorius Setsu Kobayashi.
Greitai 83 metų Akihito taps pirmuoju per 200 metų imperatoriumi, kuris atsistatydino. Todėl tikėtina, kad ateityje galima laukti ir kitų permainų, susijusių su imperatoriaus institucija. Kai kurie mano, kad ne už kalnų net leidimas moterims užimti sostą, nes tai padėtų monarchijai išlikti.
Suartėjo su tauta
„Imperatorius Akihito yra labai mėgstamas Japonijoje. Manau, kad jis net populiaresnis nei Hirohito – jo tėvas. Mat atstumas tarp Akihito ir kitų eilinių žmonių nėra didelis, priešingai nei Hirohito valdymo laikais. O Hirohito prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo laikomas Dievu“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Tokijo universiteto doktorantas Hisashi Shigematsu.
H.Shigematsu teigė, kad imperatorius Akihito myli ir gerbia savo šalies gyventojus: jis išreiškė palaikymą per žemės drebėjimus Tohoku regione ir Kumamoto prefektūroje nukentėjusiems japonams, dažnai vykdavo susitikti su vietos žmonėmis.
„Be to, imperatorius pasisako už taiką, o jo tėvas buvo šalies vadas, kai Japonija dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Manau, todėl dauguma japonų turi susidarę gerą nuomonę apie imperatorių Akihito“, – tvirtino H.Shigematsu.
Tokijo universiteto doktorantas pabrėžė, kad tautos itin mylima ir imperatoriaus žmona Michiko, su kuria Akihito susipažino teniso klube ir susituokė „kaip kiti eiliniai žmonės“.
Imperatorius Akihito – pirmasis Japonijos monarchas, vedęs nekilmingą merginą. Jų vestuvės įvyko 1959-ųjų balandžio 10-ąją, o Japonijos žiniasklaida imperatoriaus ir jo mylimosios santykius nušvietė kaip tikrą pasaką.
„Anksčiau imperatoriai tuokdavosi tiktai su didikų dukromis, o jos gyveno visai kitame, aukštuomenės, pasaulyje, – aiškino H.Shigematsu. – Nuo tada, kai į valdžią atėjo Akihito, imperatorius ir jo šeima gyvena kaip mes – eiliniai žmonės.“
Prireiks laiko priprasti
Tačiau kaip japonai vertina princą Naruhito, kuris, tikėtina, visai greitai perims sostą iš daugelio gerbiamo savo tėvo?
„Atrodo, kad Naruhito yra ramus žmogus. Jo tėvas Akihito irgi yra ramus, tačiau kartu energingas ir aktyvus – jis daug yra padaręs dėl japonų tautos.
Kol kas sunku vertinti, ar Naruhito panašus į savo tėvą. Žiūrėsime – tiesą sužinosime po 20 metų“, – svarstė H.Shigematsu.
Japonijoje gyvenantis Hisashi teigė, kad 1989 metais, kai Akihito perėmė imperatoriaus sostą iš savo tėvo, jis buvo populiarus, bet toli gražu ne toks, kaip dabar.
„Japonai per tiek daug metų pamatė, kaip jų imperatorius dirba, ir dabar dar labiau jį gerbia.
Galbūt ir princas Naruhito bus mėgstamas kaip Akihito, jei irgi daug dirbs ir sieks būti artimas eiliniams žmonėms“, – svarstė H.Shimegatsu.
Ėmėsi skleisti taiką
Imperatoriaus Akihito atsidavimą taikai atskleidžia detalės. Nors monarchas negali komentuoti politikos, ne kartą yra subtiliai užsiminęs, kad nepritaria nacionalistinėms pažiūroms.
Antai per 70-ąsias Japonijos pasidavimo per Antrąjį pasaulinį karą metines imperatorius pareiškė „nuoširdžiai atgailaujantis“ dėl savo šalies poelgio praeityje.
Kai kurie žmonės manė, kad taip subtiliai kritikuotas premjeras Shinzo Abe, kuris yra nacionalistas ir neatsiprašo už karingą Japonijos praeitį.
Tokios imperatoriaus Akihito pažiūros susiformavo dar jaunystėje. 1933 metais gimęs Akihito, kaip būdavo įprasta, buvo atskirtas nuo tėvų – auginamas ir lavinamas rūmų valdytojų bei mokytojų.
O įsiplieskus Antrajam pasauliniam karui jis turėjo palikti Tokiją dėl saugumo sumetimų ir mokėsi anglų kalbos bei vakarietiškų papročių. Taip susiformavo nuomonė, koks turėtų būti šalies imperatorius.
Didžiausi imperatoriaus Akihito pomėgiai nuo jaunystės – gamta ir klasikinė muzika, pastarajai neabejinga ir jo žmona Michiko. Akihito mėgsta rytais pasivaikščioti po imperatoriškųjų rūmų sodą.
Imperatorius itin domisi aplinkosauga, biologija ir nuolat bendrauja su mokslininkais, be to, apie žuvis yra parašęs apie 40 mokslinių straipsnių.
Akihito yra laikomas vienu geriausių grundalinių šeimos žuvų ekspertų Japonijoje.
Valdovas prarado svarbą?
Japonijoje gyvenanti muzikantė Natsuko Hashiguchi „Lietuvos rytui“ papasakojo, kad imperatorius dabar nebėra toks svarbus visiems, kaip anksčiau: Japonijoje toli gražu ne visi domisi naujienomis apie imperatorių Akihito, mat daugumai jis tėra simbolis.
„Nemažai senyvų žmonių, menančių Antrąjį pasaulinį karą, nemėgsta pačios imperatoriaus institucijos, nes daug piliečių žuvo kovodami dėl imperatoriaus, – aiškino 27 metų N.Hashiguchi. – Kita vertus, daugumai jaunų žmonių imperatorius visai nerūpi, todėl jiems sunku vertinti, ar jis geras žmogus.“
N.Hashiguchi pabrėžė, jog anksčiau dauguma žmonių manė, kad imperatorius svarbus Japonijai. Dabar situacija Japonijoje kitokia – labiausiai liūdina, kad jaunoji karta visai nesidomi politika.
Tiesa, muzikantė iš Japonijos patvirtino, kad beveik visi jos šalies gyventojai puikiai suvokia, jog imperatorius Akihito atsistatydinti ketina dėl sveikatos sutrikimų, kurie trukdo jam gerai atlikti pareigas.
Vis dėlto ji pateikė ir kitą teoriją, kodėl imperatorius ketina atsisakyti sosto.
„Kai kurie žmonės, įskaitant ir mane, mano, jog imperatorius siekia atsistatydinti, kad pažabotų ministrą pirmininką Sh.Abe, kuris dabar beveik nesuvaldomas“, – kalbėjo N.Hashiguchi. Ji turėjo omenyje bandymą darbais užversti premjerą Sh.Abe, kuris nori pakeisti pacifistinę Japonijos konstituciją.
Kyla ginčų dėl laiko
Prieš kiek daugiau nei savaitę Japonijos parlamentas oficialiai priėmė įstatymą, kuris leis imperatoriui Akihito atsisakyti sosto.
Nors konkreti data dar nėra žinoma, manoma, jog imperatorius Akihito sostą vyriausiajam sūnui Naruhito perleis 2018 metų gruodį, per savo 85-ąjį gimtadienį.
Be to, dauguma japonų viliasi, kad naujasis imperatorius soste jau sėdės iki Japonijai peržengiant Naujųjų metų slenkstį 2019 metų sausio 1 dieną.
Vis dėlto imperatoriaus atsistatydinimas nebūtinai įvyks taip sklandžiai, kaip norėtųsi, – yra manančiųjų, kad viskas gali užtrukti net iki 2019-ųjų pavasario.
Tačiau taip pat yra tokių, kurie įsitikinę, kad sosto perdavimas tų metų pavasarį būtų pats geriausias sprendimas, mat imperatorius ir jo šeima būna itin užsiėmę nuo rudens iki žiemos.
Be to, sosto perdavimas pavasarį sutaptų su balandžio 1 diena – naujais finansiniais ir mokslo metais Japonijoje.
Prasidės nauja era
Galutinį sprendimą dėl sosto perdavimo datos Japonijos vyriausybė priims pasitarusi su Imperatoriaus namų taryba, kurią sudaro imperatoriškosios šeimos nariai, ministras pirmininkas bei svarbiausi parlamento ir Aukščiausiojo teismo nariai.
Kad ir įvyktų sosto perdavimas, Japonijos gyventojai oficialiai įžengs į naują erą. Dabartinė era, vadinama Heisei, prasidėjo 1989 m. po imperatoriaus Hirohito mirties. Velionis Hirohito vėliau gavo Showos vardą – tokį patį, kaip vadinama nuo 1926 metų trukusi jo valdymo era.
Likus keliems mėnesiams iki imperatoriaus Akihito atsistatydinimo Japonijos vyriausybė paskelbs, kaip vadinsis naujoji era, kuriai vadovaus Naruhito.
Imperatorius Akihito taps pirmuoju per 200 metų atsistatydinusiu Japonijos valdovu: 1817 m. imperatorius Kokaku savo noru atsisakė Chrizantemų sosto.
Tiesa, viduramžiais imperatorių pasitraukimas iš valdžios nebuvo retas įvykis.
Be to, istorijoje daugiau nei pusė visų Japonijos imperatorių atsistatydino, kad perduotų sostą jaunesniam įpėdiniui.
Situacija pasikeitė tik 1889 metais, kai vyriausybė oficialiai uždraudė atsistatydinti.
Mat buvo suvokta, kad, imperatoriui atsisakius sosto, jis vis dar turėdavo daug įtakos ir dėl to šalyje susikurdavo dviguba galios struktūra.
Sostui gresia galas?
Nors beveik visiškai aišku, jog imperatorius sostą perduos sūnui Naruhito, daugėja nuogąstaujančiųjų, kad Chrizantemų sostas gali ilgai neišlikti, jei nebus imtasi esminių pertvarkų.
Mat dabar sostą gali perimti tik vyrai, bet vyriškos lyties imperatoriškosios šeimos narių yra labai nedaug. Be Naruhito, yra jo jaunėlis brolis Akishino ir pastarojo sūnus Hisahito, kuriam 10 metų. Jei Hisahito nesusilauktų sūnaus, sostui grėstų galas.
Tačiau imperatoriškojoje šeimoje gausu princesių. Vis dėlto svarbiausios Japonijoje šeimos moterys turi atsisakyti titulo, jei susituokia su nekilminguoju. Antai Akihito anūkė Mako neteks princesės statuso, nes ketina tekėti už studijų laikų draugo Kei Komuro, su kuriuo neseniai susižadėjo.
Bet tai reiškia ne tik tai, kad imperatoriaus šeima nyksta su kiekviena nekilminga santuoka, bet taip pat ir tai, jog greitai nebebus kam perduoti sosto, nes gali nebelikti vyriškosios lyties atstovų.
Pastaruoju metu vėl pasigirdo kalbų, jog metas leisti Chrizantemų sostą perimti ir moterims.
„Imperatoriškosios šeimos narių skaičius mažėja ir dėl to, kad moterys išteka, ir dėl kitų priežasčių, – teigė vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Yoshihide Suga. – Atsižvelgus į imperatoriškosios šeimos narių amžių, tai yra rimta problema, kurios sprendimo mes negalime atidėlioti.“
Svarsto įvairias galimybes
Muzikantė N.Hashiguchi „Lietuvos rytui“ aiškino, kad princas Naruhito turi tik dukrą Aiko, todėl esant dabartinėms taisyklėms ateityje negalėtų perduoti jai sosto.
Konservatyvių pažiūrų japonai priešinasi ir princesių titulo išlaikymui susituokus su nekilminguoju, ir sosto perdavimui moterims, nes tai prieštarautų tradicijoms. Tačiau jei nieko nebus pakeista, seniausia pasaulyje monarchija gali žlugti.
Tiesa, anksčiau imperatoriškoji šeima ilgus šimtmečius gyvavo, nes valdovas turėdavo daugybę žmonų bei sugulovių ir jos gimdydavo jam sūnus.
Tokie papročiai tikrai negrįš. Tačiau konservatyvūs politikai ir inteligentai teigia, kad sistemą, kai sostas perduodamas tik vyrams, galima išlaikyti kitokiu būdu: atgaivinant statusą 11-os imperatoriškosios šeimos atšakų, kurios titulų neteko dėl reformų po Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare.
Grąžinus privilegijas atsirastų daugiau galimų įpėdinių ir sostas toliau gyvuotų. Tačiau baiminamasi, kad toks sprendimas daugeliui nepatiktų. Mat bendrus protėvius imperatoriškoji šeima ir jos atšakos turėjo net prieš 600 metų – tolimi imperatoriaus giminaičiai dabar puoselėja labai skirtingą gyvenimo būdą.
