Šis sprendimas laikomas dar vienu žingsniu, įtvirtinančiu šalyje žodžio laisvę.
Per pastaruosius 80 metų buvo iškeltos tik kelios bylos dėl šventvagystės. Daug kitų didelio atgarsio sulaukusių ieškinių – pavyzdžiui, dėl 2005 metais laikraščio „Jyllands-Posten“ išspausdintų musulmonų pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūrų – buvo atmesti.
Danijoje dauguma gyventojų yra evangelikai liuteronai, bet šalis yra griežtai sekuliari. Ji – vienintelė iš Skandinavijos valstybių, turėjusi įstatymą, numatantį iki keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmes už šventvagystę. Vis dėlto daugeliu atvejų šis įstatymas numatė tik baudas.
Įstatymų leidėjai, pasiūlę panaikinti 1683 metais priimtą įstatymą, „netiki, kad turėtų būti specialios taisyklės, saugančios religijas nuo saviraiškos“, sakoma parlamento tinklapyje paskelbtame pranešime.
Vis dėlto išliks atsakomybė už pareiškimus ir veiksmus, grasinančius arba žeminančius kokias nors žmonių grupes dėl jų religinių įsitikinimų.
„Religija neturėtų diktuoti, ką leidžiamas ir ką draudžiama viešai sakyti“, – „Jyllands-Posten“ citavo šį įstatymą pasiūliusį panaikinti parlamento narį Bruno Jerupą (Bruną Jerupą).
„Tai religijai suteikia visiškai nesąžiningą pirmumą visuomenėje“, – pridūrė jis.
Vienas danas, 2015 metais nufilmavęs, kaip sudegina Koraną ir paskelbęs tą vaizdo įrašą feisbuke, ateinančią savaitę turėjo būti teisiamas pagal įstatymą dėl šventvagystės, bet teisės aktą panaikinus jo byla buvo nutraukta.
1938 metais keturi žmonės buvo nuteisti už atsišaukimų su antisemitiniais tekstais klijavimą.
1946-aisiais dviem asmenims buvo skirtos bausmės už atliktą lėlės “krikštą” per kaukių balių. 1971-aisiais du visuomeninio radijo pareigūnai buvo nuteisti už transliuotą dainą apie moters seksualumą ir atsisakymą paklausti bet kokiam dieviškajam moraliniam autoritetui.
