Rusijos opozicijos atstovai tikina, kad kritikuoti Kremliaus politiką pavojinga gyvybei. Nužudytų V. Putino kritikų sąraše žurnalistė Ana Politkovskaja, žmogaus teisių gynėja Natalija Estemirova, buvęs Rusijos saugumo pareigūnas Aleksandras Litvinenka.
Radioaktyviu poloniu nunuodytas A. Litvinenka prieš pat mirtį liudijo, kad „įsakymą nužudyti pilietį kitoje šalyje arba savoje teritorijoje, ypač jeigu tai kaip nors susiję su Didžiąja Britanija, galėjo duoti tik vienas asmuo – Rusijos prezidentas V. Putinas“.
A. Litvinenkos našlė Marina Litvinenko sako, kad jos vyras dar 1998 m. įspėjo, kad Rusiją užvaldys nusikalstama senosios KGB struktūra, ir dėl to buvo sunaikintas.
„Jis įspėjo, kad Federalinė saugumo tarnyba taps grėsme ne tik šaliai, bet ir žmonėms šitoje šalyje. Dabar mes žinome, kad šita sistema, kuri Rusijoje tapo valdymo sistema, yra grėsmė ne tik pačiai Rusijai, bet ir visam pasauliui“, – sako A. Litvinenkos našlė.
M.Litvinenko sako, kad jos vyro žudikai jaučiasi saugūs už Kremliaus sienų, prie šių sienų 2015 m. akiplėšiškai nušautas vienas iš Rusijos opozicijos lyderių, buvęs vicepremjeras Borisas Nemcovas.
Dėl B. Nemcovo nužudymo teisiami keli musulmonai iš Čečėnijos, tačiau nužudytojo dukra Žana Nemcova tikina, kad valdžia blokavo tyrimą, tikrieji šio nusikaltimo organizatoriai ir užsakovai nesurasti, nes jie tikriausiai atskleistų ryšį su Kremliumi. Ž. Nemcova sako, kad dabar klausimas persikėlė į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir tai jai teikia didelių vilčių.
„Iki šiol pranešėjai buvo skiriami Magnickio žūties byloje ir „Jukos“ byloje. Tad dabar visas viltis dedame į jūsų tėvynainį Emanuelį Zingerį, kuris yra paskirtas specialiuoju pranešėju. Tai labai svarbu“, – tikina B. Nemcovo duktė.
Artimas B. Nemcovo bendražygis, buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio įkurtos nevyriausybinės organizacijos „Atviroji Rusija“ vicepirmininkas Vladimiras Kara-Murza dėl nuodijimo per dvejus metus du kartus atsidūrė ant mirties slenksčio. Jis žada nepasiduoti ir nebėgti.
Anot buvusio Rusijos premjero Michailo Kasjanovo, dėl smunkančios ekonomikos liaudis priversta veržtis diržus, kyla nepasitenkinimas, tačiau suvokiama, kad demokratinių rinkimų keliu artimiausiu metu Rusijoje permainos neįmanomos.
„Šiandien V. Putinas, jo administracija pranešė, kad 2018 m. rinkimai bus pasitikėjimo referendumas V. Putinu. Jau pasakyta, kad „tiems, kas per daug piktinsis, tai žinote, kur jūsų vieta. Mes neleisime jokių neramumų ir situacijos destabilizavimo Rusijoje“. Mus visus paskelbė priešais, penkta kolona“, – sako Rusijos opozicinės partijos „Parnas“ lyderis M. Kasjanovas.
Tuo metu B. Nemcovo bendražygis Ilja Jašinas tikina, kad per artėjančius 2018 m. prezidento rinkimus dabartiniam prezidentui pirštinę mesti turi galimybių Pažangos partijos lyderis Aleksejus Navalnas, tačiau reikia spausti Kremlių, kad opozicijai būtų leista kelti savo kandidatą.
„Gali įvykti siurprizų, jei būtų aktyvi kampanija, naujas veidas politikoje, gali gauti aukštą rezultatą“, – tikisi B. Nemcovo bendražygis I. Jašinas.
Iš Rusijos priverstas išvykti ir Ukrainoje dirbantis žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas mano, kad valdantieji Rusijoje gali sumanyti įvairiausių dėlionių, žaisti demokratiją, tačiau per šiuos prezidento rinkimus V. Putinas valdžios iš savo rankų nepaleis.
Dešimtmetį kalintas Michailas Chodorkovskis abejoja Rusijos opozicijos galimybėmis susitelkti, kad iškeltų vieną kandidatą per artėjančius prezidento rinkimus. Anot jo, pastaruosius 15 metų V. Putino valdžia darė viską, kad suskaldytų, susilpnintų pilietinę visuomenę.
„Tai įdomus fenomenas, su kuriuo susidūriau kalėjime. Prižiūrėtojai labiausiai bijo, kai kaliniai susivienija. Tai iš karto suprantama kaip rengimasis dideliems neramumams. Mūsų valdžia elgiasi su mūsų visuomene kaip su kaliniais, kuriems jokiu būdu negalima leisti susivienyti be valdžios“, – palygina Rusijoje uždrausto judėjimo „Atviroji Rusija“ lyderis.
Rusijos Užsienio reikalų ministerija šią savaitę Trakuose vykusį Rusijos opozicijos atstovų forumą įvertino kaip antirusišką akciją, esą Lietuva laikosi atvirai priešiško kurso Rusijos atžvilgiu, o Vilniuje prieglaudą randa už kriminalinius nusikaltimus teisti politiniai marginalai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia, kad Lietuva neketina kištis į Rusijos vidaus reikalus. Tačiau tai nereiškia, kad mes neturime rodyti solidarumo, paramos Rusijos opozicijai.
