2001 metų rugsėjo 9-tą dieną majoras Charlesas Ingramas atsisėdo ant žaidimo „Kas laimės milijoną?“ dalyvio kėdės ruošdamasis įvykdyti kvailą, bet tuo pat metu genialų nusikaltimą, rašo „Vice News“.
Klausimas po klausimo vedamas laidos vedėjo Chriso Tarranto ir poros pasislėpusių pagalbininkų, kosintis majoras susižėrė 1 mln. svarų (650 tūkst. eurų tuometiniu kursu).
Karininkas ruošėsi apgauti visus su pagalbininkais studijoje, kurie turėjo sukosėti po kiekvieno teisingo atsakymo. Tiesa, šis genialus planas laikui bėgant pareikalavo iš Ch.Ingramo kur kas daugiau nei milijono svarų.
Pasinaudojo proga išlošti
Laida „Kas laimės milijoną?“ eteryje pasirodė 1998 metais ir iš karto tapo viena žiūrimiausių laidų Jungtinės Karalystės televizijoje. 1999 metais laidą žiūrėdavo net 19 mln. britų.
Tuomet futuristiškai atrodanti laidos studija, malonus laidos vedėjas Ch.Tarrantas ir 1 mln. svarų prizas, kurio televizijoje iki tol nebuvo tapo puikia kombinacija, įtraukiančia visus. Tai buvo laida, kuri žadėjo didelį jaudulį ir dar didesnį atlygį. Galų gale šitoks renginys turėjo prisitraukti ir suktų žmonių.
Majoras Ch.Ingramas laidoje pasirodė 2001 metais, tačiau prieš jį savo jėgas išbandė ir žmona Diana, kuri laimėjo 32 tūkst. svarų.
Negana to, 2000 metų gruodį, laidoje dalyvavo ir jos brolis Adrianas Pollockas. Šeima buvo įklimpusi į maždaug 50 tūkst. svarų skolą, todėl laimėjimu tikėjosi padengti šią skylę savo biudžete.
Legendinis Ch.Ingramo pasirodymas laidoje prasidėjo prastokai. Kol jis pasiekė 4 tūks. svarų ribą, jau buvo išnaudojęs dvi pagalbas ir niekaip negalėjo prisiminti vienos britų serialo veikėjos vardo.
Kai galų gale iš jo pasigirdo atsakymas „Gail“, laida turėjo baigtis ir Charlesas gavo galimybę atkeliauti į antrą filmavimą. Visa filmavimo komanda tikėjosi, kad čia jo kelionė ir baigsis.
Gudrus, bet kvailai įvykdytas planas
Dabar jau aišku, kaip planas buvo suręstas. Jo žmona surado pagalbininką – koledžo dėstytoją Tecweną Whittocką. Trijulė dirbo išvien tam, kad sukurtų sistemą, kuri padėtų Ch.Ingramui laimėti.
Majoras turėjo lėtai garsiai perskaityti keturis galimus variantus, o po teisingo atsakymo T.Whittockas turėjo sukosėti. Kai majoras išgirsdavo kosulį, žinodavo, kad ką tik ištarė teisingą variantą ir užfiksuodavo savo atsakymą kaip galutinį.
Kai kuriais atvejais tai nėra labai prastas planas, tačiau peržiūrint viską iš naujo, matyti, kaip blogai trijulė jį įgyvendino.
Pavyzdžiui, paklaustas, kas 2000 metais išleido Jungtinės Karalystės reitingų viršūnėse atsidūrusį muzikos albumą „Born To Do It“, Ch.Ingramas perskaitė variantus ir sugalvojo prasitarti, kad jis niekad nėra girdėjęs apie Craigą Davidą.
Kai laidos vedėjas nustebęs paklausė, kodėl majoras taip staigiai apsigalvojo ir pasirinko variantą, kurį prieš tai atmetė kaip jam nežinomą atlikėją, britas šyptelėjo: „Dauguma mano spėjimų klaidingi.“
Ši sistema tęsėsi. Majoras nuolat pripažindavo, kad nežino atsakymų, taip pasunkindamas situaciją sau.
Jis vis kartojo, jog nėra girdėjęs apie variantus, ties kuriais vėliau vis tiek teko apsistoti. Kuo arčiau laimėjimo jis buvo, tuo labiau nenuspėjamas darėsi jo elgesys.
Laimėjimas virto pragaru
Vėliau atskleista, kad po laimėjimo Ingramai susikivirčijo. Manoma, kad trijulė susitarė, kad majoras sustos anksčiau ir nesieks milijono svarų ribos.
Jeigu jis būtų sustojęs ties 64 tūkst. svarų, būtų galėjęs atiduoti skolą ir išnešti sveiką kailį. Tad kodėl jis to nepadarė?
Neįmanoma atsakyti tiksliai, bet atrodo jog jis nuėjo toli ir tada pagalvojo: „Velniop, jei tiek nuėjau, nueisiu ir toliau.“
Klausimas po klausimo jo akyse vis ryškėjo manija. Galų gale, viską turėjo nulemti milijono svarų vertės klausimas ir galutinis atsakymas.
Paklausus, koks skaičius turi šimtą nulių po vieneto, milijoną jam laimėjo trys žodžiai: „Aš renkuosi gugolą.“ Dabar, žiūrint į filmuotą medžiagą, galima matyti, kad tą akimirką Ch.Ingramas primena ne laimėtoją, o džiūgaujantį sukčių.
Jis suprato, kad turi teisingą atsakymą, bet taip pat žinojo, kad sukčiavo prieš aibę televizijos kamerų ir milijonus žiūrovų.
Neįmanoma nusakyti, dėl ko jis žiopčioja – ar iš panikos, ar nuo džiugesio. Neaišku, ar jis labiau susijaudinęs dėl to, kad jam pasiseks, ar dėl to, kad jį pagaus.
Žinoma, jį pagavo. Milijono svarų prizas buvo atimtas, o po jo sekė keturių savaičių teisminis procesas. D.Ingram, T.Whittockas ir Ch.Ingramas buvo nuteisti už sukčiavimą, tačiau bausmė buvo atidėta dviems metams, taip pat jie turėjo išmokėti 155 tūkst. svarų baudą.
Po šio įvykio iš Ch.Ingramo buvo atimtas karinis laipsnis po 17 metų tarnybos.
Iki šiol Ingramai neigia savo kaltę. Du žurnalistai, susidomėję šiuo įvykiu, išleido knygą, kurioje teigia, jog Ingramai yra nekalti. Rašytojas Jonas Ronsonas taip pat abejojo bylos įkalčiais, tačiau jau kiek per vėlu.
Net jeigu ir būtų įrodytas legendinio žaidėjo nekaltumas, britų sąmonėje jis vis tiek liks kosinčiu majoru.
