Katalikai iki šiol mini tai, kad 1917 metų gegužę trys vargingai gyvenantys ir beveik skaityti nemokantys vaikai išvydo Mariją, kuri su jais pasidalijo trimis pranašystėmis.
Trys Fatimos miestelio, esančio Portugalijoje, piemenėliai išgarsėjo ne tik tuo, kad šešis kartus išvydo apsireiškimus, bet už juos turėjo ir kentėti.
Jų pasakojimais suabejoję suaugusieji juos įkalino ir net grasino išvirti aliejuje, jeigu vaikai neišsižadės savo pasakojimo.
Vizijomis abejojo ir Katalikų bažnyčia. Dar ir dabar Vatikanas neturi vienos nuomonės, ar Mergelė Marija tikrai pasirodė vaikams.
Bet šiandien, skaičiuojant šimtą metų nuo pirmojo Marijos apsireiškimo, per vakar prasidėjusį popiežiaus Pranciškaus vizitą Jacinta Marto ir Francisco Marto taps jauniausiais šventaisiais, kurie nemirė kaip kankiniai.
Vaikams perdavė paslaptis
7 metų Jacinta, devynerių jos brolis Francisco ir jų dešimtmetė pusseserė Lucia dos Santos ganė avis, kai 1917-ųjų gegužės 13-ąją virš vieno medžio lauke išvydo moterį baltais rūbais.
„Mes buvome tik pradėję kalbėti rožinį, kai prieš akis pamatėme figūrą, sklendžiančią ore virš medžių. Ji atrodė kaip statula, padaryta iš sniego, beveik permatoma saulės spinduliuose“, – vėliau prisiminimuose rašė L.dos Santos.
Vėliau vaikai teigė, kad moteris jiems pranešė esanti iš Dangaus, paragino juos kalbėti rožinį ir prašyti karo pabaigos.
Kaip vėliau prisiminimuose teigė L.dos Santos, būtybė vaikams atskleidė, kad jos pusbrolis ir pusseserė jau greitai paklius į Dangų, o jai pačiai dar teks pagyventi skleidžiant tikėjimą.
Galiausiai spalio 13-ąją, regione pasklidus kalboms, į Fatimą susirinko ir dešimtys tūkstančių žmonių, iš kurių keli tikino išvydę „Saulės stebuklą“ – dangaus kūno šokį ir spinduliavimą įvairiomis spalvomis.
Nualinta šalis netikėjo
Tiesa, portugalai ne iškart norėjo klausytis vaikų pasakojimų. Iš lūpų į lūpas sklindantį pasakojimą išgirdusi vietos valdžia uždarė vaikus į atskiras vienutes ir reikalavo išsižadėti savo pasakojimų.
„Valdžia manė, kad tai pokštas“, – teigė vyriausiojo Jacintos ir Francisco brolio sūnus 78-erių Francisco Marto, kuris dabar Fatimoje prekiauja suvenyrais.
Prie to prisidėjo ir tuometė politinė situacija. 1917-aisiais Portugalijoje, kaip ir visoje Europoje, siautė Pirmasis pasaulinis karas.
Šalis prarado 220 tūkst. civilių, dar tūkstančiai mirė iš bado ar nuo ispaniškojo gripo.
Be to, Portugalijos katalikai turėjo ir kitų negandų. Antrajame dešimtmetyje monarchiją pakeitusi respublikos valdžia siekė sumažinti Katalikų bažnyčios įtaką: ėmė uždarinėti maldos namus ir mokyklas, uždraudė skambinti varpais ar švęsti katalikiškas šventes.
1911–1916 metais prieš krikščionis nusistačiusios grupuotės nužudė beveik 2 tūkst. kunigų ir vienuolių.
Tad Fatimos apsireiškimai buvo kaip tik tai, ko reikėjo kenčiantiems tikintiesiems, – tai buvo viltis, kad gyvenimas kada nors pagerės.
Gyvenimas po apsireiškimų
Francisco ir Jacinta mirė po dvejų metų siaučiant ispaniškojo gripo epidemijai, bet L.dos Santos užaugo, tapo karmelitų vienuole ir mirė 2005 metais.
Vaikystėje mirę Fatimos piemenėliai buvo beatifikuoti 2000 metais, o L.dos Santos irgi rengiamasi skelbti palaimintąja, tačiau šis procesas galėjo prasidėti tiktai po jos mirties.
Per pasirodymus Mergelė Marija esą išdavė vaikams tris paslaptis, kurios ilgai buvo slepiamos, o vėliau Vatikano paaiškintos kaip įspėjimai dėl artėjančio Antrojo pasaulinio karo, komunizmo iškilimo ir pasikėsinimo į popiežių Joną Paulių II.
Dar 1921 metais kasmet į miestelį susirinkdavo dešimtys tūkstančių piligrimų, nors valstybė siekė apriboti religinius susibūrimus.
Bažnyčia tik 1930 metais oficialiai pripažino Fatimos vizijas „vertas tikėjimo“ ir leido garbinti Fatimos Mergelę.
Be to, pasikeitė Portugalijos valdžia, ji atšaukė prieš dvasininkus nukreiptus įstatymus ir leido katalikams drąsiai išpažinti savo religiją.
Tapo traukos centru
Tikinčiųjų susidomėjimas pakeitė ir Fatimos miestelio gyvenimą. Anot F.Marto, jo seneliai visai nesiekė išgarsėti dėl savo vaikų nupasakotų apsireiškimų. O L.dos Santos tėvai skundėsi, kad piligrimai ištrypia jų javus.
„Tų žmonių gyvenimas nelabai pasikeitė, jie tiesiog toliau ūkininkavo“, – pasakojo būsimųjų šventųjų sūnėnas.
Bet dabar 130 kilometrų į šiaurę nuo sostinės Lisabonos nutolusi Fatima – visai kitokia nei prieš šimtą metų. Aikštėje iškilusi bazilika, kurioje palaidoti F.Marto ir J.Marto, tapo viso miestelio pajamų šaltiniu.
Viešbučiai, kavinės ir restoranai džiaugiasi nenutrūkstamu piligrimų srautu, o gatvėse prekeiviai siūlo suvenyrus – nuo Mergelės Marijos statulėlių ir rožinių iki vaškinių galūnių, kurias atvykėliai tirpdo milžiniškuose laužuose prašydami sveikatos.
Švč.Trejybės bažnyčioje gali tilpti net 8,6 tūkst. piligrimų, kurie kasmet traukia į Fatimą. Paprastai per metus Fatimos šventovę aplanko po šešis milijonus piligrimų, kurių maždaug trečdalį sudaro portugalai.
Spėjama, kad per šį popiežiaus Pranciškaus vizitą šį savaitgalį čia atvyks apie 1 mln. tikinčiųjų.
Portugalijos valdžia net patenkino Fatimos vyskupo prašymą ir paskelbė penktadienį ne darbo diena, kad tikintiesiems būtų patogiau keliauti į iškilmes ar stebėti jas per televizorių.
„Visi buvo neturtingi ir kuklūs. Kas galėjo pamanyti, kad Fatima taip pasikeis?“ – svarstė kitas šventųjų sūnėnas 79-erių Antonio Vieira.
Išgelbėjo Joną Paulių II
Popiežius Pranciškus yra ketvirtasis pontifikas, apsilankęs Fatimoje. Ypatingą dėmesį jai skyrė Jonas Paulius II, kuris ir paskelbė mirusius vaikus palaimintaisiais.
Kadangi viena vaikų pranašysčių galimai buvo susijusi su pasikėsinimu į jį 1981 metais, kulka, kuri buvo paleista į pontifiką, vėliau atsidūrė Fatimoje stovinčios Mergelės Marijos statulos karūnoje.
Anksčiau Vatikane už kanonizaciją atsakingas kardinolas Jose Saraiva Martinsas tikino, kad vaikų drąsa ir ryžtas laikytis savo įsitikinimų juos leidžia laikyti šventaisiais.
„Prieš tai nebuvo leidžiama net kalbėti apie vaikų beatifikaciją – manyta, jog jie nėra pakankamai subrendę, kad pademonstruotų herojiškas krikščioniškas vertybes, būtinas šventiesiems“, – pabrėžė kardinolas iš Portugalijos.
Kad palaimintieji būtų paskelbti šventaisiais, Vatikanui būtina užfiksuoti kokį nors stebuklą, kurį patiria jiems besimeldžiantys tikintieji.
Ši sąlyga išpildyta 2013 metais, kai dėl maldos vaikams „nepaaiškinamai“ pagijo iš 7 metrų aukščio iškritęs šešiametis Brazilijoje, o 1989 metais neįgalioji Maria Emilia Santos teigė pradėjusi vaikščioti po maldos Jacintai.
Stebuklu tiki ne visi
Tiesa, apie Fatimos stebuklus net ir Katalikų bažnyčioje drąsiai kalba ne visi. Vatikanas labiau mėgsta pabrėžti vaikų drąsą, o ne jų potyrius.
„Mažasis Francisco degė troškimu atpirkti kitų nuodėmes, būti geras, aukotis ir melstis. Jacintos gyvenimas buvo pažymėtas tokių pat norų“, – per vaikų beatifikaciją pabrėžė popiežius Jonas Paulius II.
Be to, „šokanti saulė“, kurią 1917-ųjų spalio 13-ąją tikino matę keli tikintieji, niekada nebuvo oficialiai paskelbta stebuklu. Nors į po lietaus pažliugusį lauką susirinko tūkstančiai, tik keli iš jų teigė matę viziją, o ir jų parodymai smarkiai skyrėsi.
Vis dėlto popiežius Pijus II 1954 metų kreipimesi į pasaulio katalikus pavadino apsireiškimus stebuklingais.
„Galima būti geru krikščionimi, tačiau netikėti Fatima, nes tai nėra religinės Bažnyčios doktrinos dalis.
Savaime suprantama, kad pati Mergelė Marija nepasirodė Fatimoje“, – tvirtino kunigas Anselmo Borgesas, kuris labiau linkęs istoriją vertinti kaip labai stiprią trijų vaikų religinę patirtį.
Tikintieji lanko apsireiškimų vietas Europoje
Fatima – ne vienintelis miestelis, išgarsėjęs tuo, kad jame užfiksuoti Mergelės Marijos apsireiškimai. Tūkstančiai piligrimų traukia ir į kitas vietas, kuriose meldžia sveikatos, ramybės ir santarvės.
Prancūzijos Lurdo miestelis yra viena garsiausių Marijos apsireiškimo vietų. 1858 metais keturiolikmetė valstietė Bernadette Soubirous papasakojo, jog rankiodama šakas urve pamatė baltai apsirengusią moterį, kuri pasakojo apie Nekaltąjį Prasidėjimą, ir paprašė, kad šioje vietoje būtų pastatyta koplyčia. Nors dvasininkai iš pradžių tyčiojosi iš B.Soubirous ir neigė jos regėjimą, 1933-iaisiais ji buvo paskelbta šventąja. Lurdas tapo piligrimų traukos objektu – Prancūzijoje daugiau nei čia viešbučių yra tik Paryžiuje.
Tuometėje Jugoslavijoje 1981 metais šeši vaikai pasakojo matę Mergelę Mariją Medžiugorjėje. Nuo to laiko ši vieta, dabar priklausanti Bosnijai ir Hercegovinai, tapo katalikų piligrimystės vieta, kur žmonės tikina matę nepaaiškinamus saulės reiškinius. Tiesa, Bažnyčia oficialiai Medžiugorjės nelaiko patvirtinto apsireiškimo vieta ir ragina krikščionis vengti ilgai žiūrėti į saulę, nes tai sukelia regos sutrikimų.
Vatikanas pripažįsta tik vieną apreiškimą, įvykusį Lietuvoje. Šiluvoje Mergelė Marija esą apsireiškė 1608 metais. Teigiama, kad tai vienas pirmųjų Marijos apsireiškimų Europoje ir veikiausiai vienintelis, kai Marija kalbėjo kito tikėjimo žmogui – kalvinistui katechetui Mikalojui Fierai. Jį čia atvedė artimo kaimo piemenėliai, kurie ganydami bandą bažnytinėse žemėse pamatė ant didelio akmens verkiančią Mergelę. Vėliau šioje vietoje pastatyta koplyčia, kasmet vyksta atlaidai.
