Jau antrus metus iš eilės tyrėjų paskelbti duomenys apie rifo koralų balimą vėl liūdina. Jau rudenį gąsdinę, kad pavojingas reiškinys pasiekė nematytą mastą, šį balandį Australijos mokslininkai paskelbė dar niūresnių žinių.
Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos ir šylančių jūrų du trečdaliai Didžiojo barjerinio rifo koralų yra pabalę, o didelė jų dalis – ir negrįžtamai žuvę.
2016-aisiais balimas pastebėtas šiaurinėje rifo atkarpoje, kurioje vanduo šilčiausias. O šįmet naujas protrūkis apėmė ir vidurinę, labiau nuo pusiaujo nutolusią dalį.
Australai pasipiktinę, mokslininkai jau kuria nekrologus 25 mln. metų gyvavusiam gamtos stebuklui, valdžia nerimauja, kad nykstantis vandenynų grožis atbaidys turistus. Bet kalbos taip ir lieka kalbomis.
Spalvą suteikia dumbliai
Didysis barjerinis rifas yra didžiausia gyvų organizmų struktūra, sudaryta iš 3 tūkstančių atskirų rifų, besitęsianti 2,5 tūkst. kilometrų ir užimanti maždaug 344 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą.
Koralai sudaryti iš duobagyvių, ant kurių paviršiaus gyvena dumbliai, suteikiantys gyvūnams ir fantastiškas spalvas, ir mitybos šaltinį. Dumbliai atlieka fotosintezę ir pagamina cukrų, kuriuo minta koralai.
Tačiau kai vandens temperatūra pakyla, dumbliai ima išskirti pernelyg daug deguonies, kurio per didelis kiekis kenksmingas koralams. Todėl duobagyviai išstumia dumblius, kad išgyventų, tačiau be jų likę balti iš kalcio suformuoti koralų skeletai ima badauti.
Jeigu temperatūra sugrįžta į normos ribas, koralai gali prisivilioti naujų dumblių ir atsigauti, o jeigu ne – lieka pasmerkti žūčiai.
Jau nebe pirmas kartas
Nubalimas pirmąkart pastebėtas dar 1981-aisiais. Po to dar mažiausiai keturis kartus mokslininkai pastebėjo šį nerimą keliantį reiškinį, bet dažniausiai jį skirdavo keleri metai ir per juos žalos nebelikdavo. Šiemet tokios prabangos nebėra.
„Reikia mažiausiai dešimtmečio, kad net greičiausiai augantys koralai atsigautų, todėl du protrūkiai, kuriuos skiria tik metai, beveik nepalieka galimybių išgelbėti pernai nubalusių koralų“, – teigė Australijos mokslų tarybos Koralinių rifų tyrimų centro vadovas Terry Hughesas.
Nors ankstesnius rifo nubalimus sukeldavo ir natūralūs vandenyno srovių pokyčiai, ir vadinamasis „El Nino“ efektas, priverčiantis įšilti Ramųjį vandenyną, kaltę dėl šiųmetinės žalos mokslininkai verčia žmogui.
Vandenynai sugeria apie 90 procentų šilumos, kurią išskiria dėl klimato kaitos šiltėjanti Žemė. Be to, rifams kenkia ir vandens tarša, kurios australams taip pat nepavyksta suvaldyti.
„Pernai viskas buvo blogai, o šįmet – tikra katastrofa. Valdžios programos, kuriomis siekiama pagerinti vandens kokybę, visiškai nesėkmingos“, – „The Guardian“ apgailestavo vandens kokybės ekspertas Jonas Brodie.
Žala bus milijardinė
Mūsų platumose koralinių rifų nėra, tad, atrodytų, dėl jų nėra ko rūpintis. Tačiau, kaip pabrėžia mokslininkai, Didžiojo barjerinio rifo žūtis būtų viso pasaulio praradimas.
Pirmiausia šis rifas – tūkstančių gyvūnų ir augalų rūšių namai. Jame galima rasti 3 tūkst. rūšių moliuskų, 1,6 tūkst. žuvų, šimtus medūzų, ryklių ir rajų atmainų ir daugiau nei 30 banginių bei delfinų rūšių. Be minkštų ir kietų koralų, kurie sudaro jų gyvenamąją aplinką, dalis šių gyvūnų taip pat žus.
Antra, dėl šylančios jūros temperatūros bąlantis barjerinis rifas Australijai smarkiai kirs ir per biudžetą. Jeigu kasmet gamtos stebuklo atvyks pasižiūrėti 1 mln. mažiau turistų, Kvinslandas praras 10 tūkst. darbo vietų, o visos šalies ekonomika – 1 mlrd. Australijos dolerių (711 mln. eurų) kasmetinių pajamų.
Tiesa, nors Didysis barjerinis rifas ir yra didžiausia tokio tipo gamtos struktūra, rifai dėl klimato kaitos bąla visose pasaulio jūrose. O tai, kaip skaičiuoja Kvinslando universiteto mokslininkai, visam pasauliui gali atsieiti net 711 mlrd. eurų.
Taršos atsisakyti nenori
Atrodytų, kad australai turėtų būti itin susirūpinę vieno žymiausių lankytinų objektų išsaugojimu, bet ir čia koją kiša ekonominiai interesai.
Australus papiktino, kad tą pačią dieną, kai pernai buvo paviešinti duomenys apie katastrofišką rifo nubalimą, premjeras Malcolmas Turnbullas Indijoje pasirašė sutartį su pramonės konglomeratu „Adani“ dėl didžiausios anglių kasyklos Australijos istorijoje įkūrimo.
Karmaiklo kasykla turėtų būti įkurta vos 300 kilometrų nuo rifo. Anglys – itin didelis taršos šaltinis ne tiktai tuomet, kai jos naudojamos kurui, bet ir jas kasant.
Mat iš Aboto uosto šiaurės rytinėje Australijos pakrantėje į Indiją gabenamos anglių dulkės gali apnuodyti koralus vos per dvi savaites.
Aplinkosaugininkai jau dešimtmetį stabdo valdžios planus, bet vyriausybės argumentas įrengti kasyklą yra stipresnis – 4 mlrd. Australijos dolerių (2,8 mlrd. eurų) metinės pajamos į šalies biudžetą.
O žala rifui kai kada ir slepiama. Antai Australijos aplinkosaugos departamentas pernai sugebėjo paprašyti UNESCO, kad iš ataskaitos apie klimato kaitos poveikį pasaulio paveldo objektams būtų pašalinta informacija apie rifą.
Mat, kaip aiškino australai, „neigiama informacija apie objektus gali paveikti turizmą“. Kitaip tariant, jeigu žmonės sužinos, kad rifas miršta, jie gali nustoti jį lankyti.
Viltį praranda ir ilgamečiai rifo tyrinėtojai. Australijos jūrų mokslų instituto vyriausiasis mokslininkas Charlie Vernonas, pats atradęs penktadalį pasaulio koralų rūšių, teigia nebeturintis iliuzijų dėl ateities.
„Maniau, kad turiu geriausią pasaulyje darbą, bet dabar jis liūdina. Man 71 metai ir bijau, kad pergyvensiu rifą“, – „Outside“ karčiai pripažino C.Vernonas.
