Įvairios apklausos trimituoja, kad dauguma rusų palaiko V.Putino politiką ir dėl jos yra pasiryžę ištverti be europietiškų prekių, tuštesnėmis kišenėmis.
Tačiau praėjusį savaitgalį akivaizdu buvo tai, apie ką Kremlius kalbėti nenori.
Daugiau nei 80-yje Rusijos miestų į gatves patraukė žmonės, nepatenkinti valdžios korupcija. Tokio vieningumo ir spjūvio Kremliui į veidą, kaip teigiama, nebuvo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Surengti mitingus ryžosi Kremliaus kritikas, opozicionierius Aleksejus Navalnas, kitąmet planuojantis varžytis dėl Rusijos prezidento posto. Beje, jam ilgai protestuose dalyvauti neleista – vos pasirodęs gatvėje jis buvo suimtas ir išvežtas į areštinę, o vakar stojo prieš teismą.
Mitingo organizavimu ir nepaklusimu policijai apkaltintam Kremliaus kritikui skirta 20 tūkst. rublių (323 eurų) bauda ir 15 dienų arešto.
Socialiniame tinkle „Twitter“ dar prieš išgirsdamas nuosprendį A.Navalnas rašė: „Labas visiems iš Tverės teismo. Ateis laikas, kai teisme atsidurs jie. Tikrai.“
Protestus vadino neteisėtais
Kremlius, kuris tylėjo tartum vandens į burną prisisėmęs, kai A.Navalnas paviešino, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas kyšių pavidalu įgijo prabangias vilas, prabilti ryžosi tik jau įvykus protestams.
„Vadinkime daiktus tikraisiais vardais – pirmadienį sostinės centre bandyta surengti nelegalią akciją. Savaime suprantama, prezidentas apie tai yra informuotas“, – vakar pareiškė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Netrukus jis pridūrė, kad vykdydama protestuotojų suėmimus policija elgėsi profesionaliai ir tinkamai atliko savo darbą. O esą Kremlius nesureikšmina protestų ir nesibaimina, kad jie gali pasikartoti.
Protestai vyko ne tik Maskvoje – jie surengti 84 šalies miestuose. Be abejo, beveik visur nebuvo išduoti leidimai jiems rengti.
Nors dėl to į savivaldybes kreiptasi 99 miestuose, leidimus gauti pavyko tik 24.
Valdžios atstovai įvairiai motyvavo tokį sprendimą: aiškino, kad tądien kaip tik bus valomos gatvės, vyks varpų koncertas arba tuo pat metu renginius jau susiplanavę rengti Kremliaus rėmėjai.
Tuomet A.Navalnas pasiūlė žmonėms paprasčiausiai eiti į gatves „pasivaikščioti“.
„Nematau didesnės rizikos dėl to būti sulaikytiems“, – sakė A.Navalnas.
Bet opozicionierius klydo. Vien Maskvoje, kaip praneša Rusijos žiniasklaida, šios akcijos metu buvo sulaikyta daugiau nei tūkstantis asmenų.
Dešimtys žmonių buvo sulaikyta ir kituose Rusijos miestuose.
Kai JAV ir Europos Sąjunga vakar paragino paleisti protestuotojus, kurie buvo sulaikyti sekmadienį, jų prašymai buvo ignoruojami.
Negana to, D.Peskovas viešai pareiškė, kad už dalyvavimą protestuose šie sumokėjo paaugliams, ir pridūrė, kad šalies valdžia susirūpinusi, jog opozicijos aktyvistai ir ateityje gali raginti žmones pažeisti įstatymus ir rengti naujas provokacijas.
O opozicienierių A.Navalną policija sugavo einantį prie metro stoties netoli protestų vietos ir nusivedė į savo autobusiuką. Nors opozicionieriai bandė jiems priešintis, užstojo automobiliui kelią, Kremliaus kritikas vis tiek buvo išvežtas į areštinę.
Tuo metu susirinkusieji į mitingą šaukė: „Gėda! Gėda! Išleiskite jį!“
Nors viskas prasidėjo tikrai kaip masinis pasivaikščiojimas miestų centre, jį akylai stebėjo OMON pareigūnai.
„Juoksitės, tačiau tai iš tiesų buvo tik pasivaikščiojimas. Tarp susirinkusiųjų nebuvo nė vieno nusiteikusio agresyviai. Tačiau mačiau, kaip OMON pareigūnai žiauriai užlaužė rankas vaikinui, kuris drįso prie jų prieiti ir paklausti, kodėl jie taip elgiasi, nors yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – kalbėjo Maskvoje gyvenantis žurnalistas Arkadijus Dubnovas.
Žiniasklaida ignoravo
Ko gero, nieko neturėjo nustebinti ir tai, kad valstybinė Rusijos žiniasklaida visoje šalyje vykusius protestus buvo linkusi nutylėti. Kai kurių leidinių pirmuosiuose puslapiuose buvo aptariami prasti orai Maskvoje, kituose – skandalas dėl Ukrainos siekio neleisti Rusijos atstovei dainuoti Kijeve vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse.
Įvykius ignoravo ir šalies ministras pirmininkas D.Medvedevas, dėl kurio veiksmų ir kilo protestai.
Jis ne tik susilaikė nuo komentarų, bet ir tuo pat metu džiaugėsi poilsiu kalnų kurorte ir savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje dalijosi nuotraukomis.
„Puikiai paslidinėjau“, – rašė Rusijos premjeras.
O kol politikas slidinėjo, Sankt Peterburgo gatvėmis žygiavo bent 3 tūkst. jo veiksmais nepatenkintų rusų, Vladivostoke – bent tūkstantis, Novosibirske – daugiau nei 2 tūkst., Jekaterinburge – bent 2,5 tūkst.
Tačiau kaip patys rusai teigė, svarbiausia ne susirinkusiųjų skaičius, o tai, kad per pastaruosius 30 metų šalyje nė karto nebuvo tokių didžiulių protestų.
Rusų neišgąsdino ir jiems gresiantys sulaikymai, nors visoje šalyje į areštines pateko maždaug 1,5 tūkst. asmenų.
Tiesa, pastariesiems dar prieš mitingų pradžią A.Navalnas pažadėjo teisinę pagalbą.
Dėl kiekvieno sulaikymo jis pažadėjo kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT).
„Kiekvienam: jei policija bus tokia neatsargi, kad sulaikys jus kovo 26-ąją, pažadu prisiteisti po 10 tūkst. eurų“, – savo tinklaraštyje pareiškė Kremliaus kritikas.
Interviu žurnalistams jis pridūrė: „Neabejoju, kad įvykiams susiklosčius blogai kiekvienam bus išmokėta kompensacija. Ne todėl, kad esu koks nors didis teisininkas, o dėl to, jog EŽTT praktika tokiais atvejais aiški. Visas bylas, dėl kurių kreipiausi į šį teismą, pavyko laimėti.“
Skandalo centre – premjeras
Rusai, paraginti A.Navalno, į gatves išėjo po to, kai opozicionieriaus vadovaujamas Kovos su korupcija fondas paviešino tyrimą apie nelegalius D.Medvedevo veiksmus, padėjusius jam susikrauti milijardus.
Filme, pavadintame „Jis jums ne Dimonas“, atskleidžiama, kaip D.Medvedevas talkinant ištikimiems bendražygiams, giminaičiams ir draugams sugebėjo per fiktyvias labdaros organizacijas išplauti ne vieną milijardą rublių, įsigyti prabangaus nekilnojamojo turto, jachtų, net vynuogynų.
Visa tai esą finansavo milijardieriai iš Rusijos, kurie mainais gaudavo didžiulės vertės valstybinių užsakymų ir lengvatų.
Nors Kremlius šią informaciją ignoravo, A.Navalno filmą pasižiūrėjo keliolika milijonų žmonių. Būtent jie ir nusprendė išeiti į gatves ir „pareikalauti valdžios atsakymo“.
„Raginu jus prisidėti prie protestų. Jei mes būsime tylūs ir liksime namuose, jie ir toliau iš mūsų vogs“, – prieš mitingus kalbėjo A.Navalnas.
Maža to, vakar teisme opozicionierius pareiškė, kad ne jis organizavo mitingą, o D.Medvedevas, kuris ir yra atsakingas už kilusius protestus, nes būtent ministro pirmininko kyšininkavimas sukėlė rusų pyktį.
Tiesa, tuo pat metu teisėsaugos vizito sulaukė ir A.Navalno Kovos su korupcija fondas. Jo būstinėje buvo atliktos kratos. Kas jas vykdė, pasak fondo darbuotojų, neaišku – gal saugumo tarnybos, gal policija.
Įsiveržę kratos vykdytojai į kalbas nesileido, o fondo darbuotojus iš būstinės išprašė.
A.Navalnas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad Rusijos policija sulaikė visus 17 Kovos su korupcija fondo darbuotojus. Jie buvo nuvežti į Danilovo policijos nuovadą. Opozicionieriaus bendražygiai sulaukė kaltinimų dėl neapykantos ir priešiškumo kurstymo.
Protestai prieš valdžią drebino ir Baltarusiją
Savaitgalį protestai vyko ir Baltarusijos sostinėje Minske, taip pat Breste ir Gardine. Šimtai į gatves išėjusių nepatenkintų baltarusių reikalavo valdžios pasikeitimo.
Baltarusijos sostinės centre į opozicijos nesankcionuotą mitingą „Valios diena“ susirinko maždaug 700 demonstrantų. Tiesa, į numatytą protesto vietą sugebėjo patekti nedaugelis demonstrantų ir žurnalistų.
Tuos, kuriems pavyko patekti į mitingą, pasitiko lazdomis ginkluoti policininkai. Jie sulaikė mažiausiai 100 aktyvistų (nuotr.).
Vėliau OMON pareigūnai ir šalia eitynių vietos sutelkta Vidaus reikalų ministerijos specialioji technika pasitraukė.
Baltarusiją didžiuliai protestai krečia jau ne vieną savaitę. Iš pradžių jie vyko dėl prieštaringai vertinamo „veltėdžių“ mokesčio, kurį turi mokėti mažiau kaip šešis mėnesius per metus dirbantys žmonės, tačiau vėliau virto bendru nepasitenkinimu dėl A.Lukašenkos valdymo.
Vis dėlto šalies prezidentas A.Lukašenka nepripažįsta, kad tautiečių pyktį sukėlė būtent jo veiksmai. Praėjusią savaitę jis užsiminė, kad mitingai – kažkokios užsienio remiamų agitatorių „penktosios kolonos“ bandymas jį nuversti.
A.Lukašenka prie valstybės vairo stovi nuo 1994 metų ir dėl savo vykdomos politikos yra vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi.
