Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, ji turi „konkrečių
įtarimų dėl turkų bendruomenės (šnipinėjimo) Šveicarijoje,
(kurį atlieka) politinės žvalgybos tarnyba“.
Dėl šių įtarimų kovo 16 dieną, buvo pradėtas tyrimas, gavus
vyriausybės pritarimą. Kokie žmonės ir organizacijos tikrinamos,
neatskleidžiama.
Dabartinis tyrimas Šveicarijoje pradėtas kitą dieną po
Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu susitikimo Berne su Šveicarijos užsienio reikalų
ministru Didier Burkhalterio, kai Ankara
įsivėlė į karštus ginčus su keliomis Europos valstybėmis.
Turkijos ir Europos diplomatinis konfliktas įsiplieskė, kai
keliems šalies ministrams buvo uždrausta dalyvauti mitinguose ir
agituoti užsienyje gyvenančias turkų bendruomenes kito mėnesio
referendume balsuoti už prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo
Tajipo Erdohano) galių išplėtimą.
Šveicarijos vyriausybė atmetė Ciuricho valdžios prašymą
atšaukti anksčiau šį mėnesį planuotą turkų diplomatijos vadovo
vizitą. Kantono saugumo pajėgų atstovas tąkart įspėjo, kad
mitingą, kuriame jis turėjo dalyvauti, galėjo sukrėsti „aršios
demonstracijos“.
Visgi organizatoriai patys atšaukė šį renginį, nes užsakyto
viešbučio administracija nesutiko jo priimti.
Šveicarijos policija kovo 10-ąją šiauriniame Argau kantone
taip pat neleido rengti mitingo, per kurį norėta agituoti balsuoti
minėtame referendume.
Balandžio 16-ąją turkai spręs, ar pritarti Konstitucijos
pataisoms, pagal kurias būtų panaikinta premjero pareigybė, o
R.T.Erdogano kadencija prezidento poste galėtų tęstis iki
2029-ųjų.
Nors vyriausybė tvirtina, jog tokių pokyčių reikia, kad būtų
užtikrintas stabilumas, kritikai sako, jog jie įteisins Turkijoje
vienvaldystę.
D.Burkhalterio biuro išplatintame pranešime rašoma, kad
ministras supranta „sudėtingą situaciją“ Turkijoje po
nesėkmingo bandymo pernai liepą įvykdyti valstybės perversmą,
tačiau po jo Ankaros paskelbta nepaprastoji padėtis „nereiškia,
jog Turkija gali nesilaikyti savo tarptautinių įsipareigojimų
žmogaus teisių srityje“.
