Pernai Jungtinės Karalystės ištartas pritarimas pasitraukimui iš Europos Sąjungos paskatino apie tai pagalvoti ir kitas šalis.
Panašios nuotaikos ir už Atlanto. Po „Brexit“ Kalifornija jau kalba ir apie savo versiją – „Calexit“.
Naujienų agentūros „Reuters“ šiemet atlikta apklausa parodė, kad trečdalis apklaustųjų palaikytų taikų pasitraukimą iš 50-ies valstijų šeimos. 2014-aisiais taip manančių kaliforniečių buvo tik penktadalis.
Nors trečdalis – dar ne dauguma, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose tradiciškai demokratus stipriai palaikanti Kalifornija ėmėsi darbo.
Seniai apie nepriklausomybę šūkčiojęs judėjimas „Yes California“ sulaukė leidimo surinkti 585 tūkst. parašų peticijai, kuri leistų 2018 metais balsuoti dėl konstitucijos pataisos, panaikinančios Kalifornijos įsipareigojimą išlikti JAV dalimi.
O tada 2019 metais būtų galima surengti referendumą dėl visiškos nepriklausomybės.
Nors užmojis sudėtingas ir tolimas, nesutarimai su Vašingtonu tik ryškėja, o kaliforniečiai vis garsiau trimituoja esantys kitokie nei likusi Amerika.
Ilgas pranašumų sąrašas
Argumentų už atsiskyrimą ne tiek ir mažai. Kaip juokiasi valstijos gyventojai, reikėtų klausti ne ar Kalifornija galėtų gyventi be JAV, bet ar Amerika išliktų be Kalifornijos.
Mat jei išsivysčiusi valstija būtų atskira valstybė, pagal bendrąjį vidaus produktą taptų šešta šalimi pasaulyje ir prilygtų Prancūzijai.
Be to, kaip ir nuo kitų valstybių atsiskirti norinčių regionų, pavyzdžiui, Katalonijos ar Flandrijos, atveju, ši valstija yra donorė – sumoka daugiau nei gauna.
Kai kurie kaliforniečiai ir dabar skundžiasi, kad jiems iš sumokamų federalinių mokesčių tenka išlaikyti kitų valstijų gyventojus.
Ekonominę atsiskyrimo naudą įžvelgiantys amerikiečiai juokauja, kad „Calexit“ atneštų milijonus vėliavų pramonei, nes visai šaliai reikėtų pagaminti naujas JAV vėliavas su 49 žvaigždutėmis.
O sporto mėgėjai šypteli, kad jie visai neliūdėtų dėl atšauktų žaidimų Vakarų pakrantėje, kuriuos dabar iš kito šalies pakraščio dėl laiko juostų skirtumo reikia stebėti labai vėlyvu laiku.
Bet esminis skirtumas, ypač išryškėjęs pasikeitus Baltųjų rūmų administracijai, yra kultūrinis.
Už pasitraukimą kovojančio judėjimo „Yes California“ atstovai tikina, kad patys saulėtos valstijos gyventojai yra kitokie.
„Kaliforniečiai yra geriau išsilavinę, turtingesni, liberalesni, labiau vertina sveikatos apsaugą ir švietimą. Mūsų požiūris į mokslą, imigraciją ir mokesčius skiriasi“, – aiškino judėjimo lyderis Marcus Ruizas Evansas.
Nors Kalifornijos gubernatorius Jerry Brownas ir kiti demokratai niekada nepasisakė už valstijos atsiskyrimą, tarp jų ir Vašingtono jau prieš kurį laiką perbėgo juoda katė.
Aršiai gina imigrantus
Vienas jautriausių klausimų – imigracija. Imigrantų Kalifornijoje daugiau nei daugelyje kitų valstijų. Mat Meksika visai šalia, o ir požiūris į nelegaliai JAV pasiekusius svetimšalius daug švelnesnis.
Ispanakalbiai didžiausia tautine grupe valstijoje tapo 2014 metais, o dabar daugiau nei ketvirtis Kalifornijos gyventojų yra gimę užsienyje – dvigubai daugiau nei likusioje šalies dalyje.
Iš 10 mln. imigrantų maždaug 25 proc. neturi asmens dokumentų. Bet Kalifornijos didmiesčiai didžiuojasi gindami atvykėlius ir kišdami pagalius į ratus juos deportuoti norinčiai federalinei valdžiai, ypač jeigu vienintelis jų kaltinimas yra netvarkingi dokumentai.
Los Andželas ir San Fransiskas jau kelis dešimtmečius yra prieglobsčio miestai – juose neteisėtai į JAV atvykę imigrantai nėra persekiojami. Tačiau faktiškai jų sulaikymas nevyksta nė vienoje Kalifornijos apygardoje.
„Mes esame prieglobsčio miestas – šiandien, rytoj, visada“, – audringai plojant rėmėjams sausio 26-ąją pareiškė San Fransisko meras Edas Lee.
Tad D.Trumpas, per pirmąsias porą savo kadencijos savaičių ėmęs pildyti pažadus, kuriais nusitaikė į atvykėlius, – nurodydamas pradėti sienos su Meksika statybas ir sumažinti federalinio biudžeto finansavimą prieglobsčio miestams – smogė į skaudžiausią Kalifornijos vietą.
Ne mažiau supykdė draudimas į JAV atvykti septynių musulmoniškų šalių piliečiams ir pabėgėlių programos sustabdymas.
Kalifornija atsakė akimirksniu. Vos paskirtas naujuoju valstijos generaliniu prokuroru Xavieras Becerra viešai pasmerkė imigracijos draudimą.
Valdžia taip pat griežtino toną.
„Turime pasiruošti labai neprognozuojamiems laikams ir išsaugoti esminius principus, kurie pavertė Kaliforniją puikia išimtimi. Kalifornija neatsigręš – nei dabar, nei kada nors vėliau“, – rėžė valstijos gubernatorius J.Brownas.
Pakeistų rinkimų eigą
Nors visose Kalifornijos valdžios šakose karaliauja demokratai, besididžiuojantys savo pažangumu, politiškai atsiskyrimas būtų naudingesnis ne tik jiems.
Jeigu Kalifornijos neliktų JAV žemėlapyje, per prezidento rinkimus demokratai netektų 55 Rinkikų kolegijos balsų – daugiau nei penktadalio iš visų 270 balsų, reikalingų pergalei prezidento rinkimuose.
Kalifonija – visiška demokratų tėvonija, todėl respublikonai mielai atsikratytų šio balasto. Beje, dar prieš keletą dešimtmečių demokratai čia nebuvo mėgstami, tačiau valstija tapo vis margesnė, o respublikonai – vis griežtesni.
Tad nuo Billo Clintono laikų čia nebelaimėjo nė vienas respublikonas, net tada, kai George’o W.Busho kampanijos štabas į valstiją sukišo milijonus dolerių.
„Kai kandidatavo Barackas Obama, jam nereikėjo daryti nieko, kad būtų populiarus Kalifornijoje, – tiesiog nebūti respublikonu“, – aiškino Pietų Kalifornijos universiteto dėstytojas Danas Schnuras.
O geriausiai tai atsiskleidė per praėjusių metų JAV prezidento rinkimus.
Jei nebūtų Kalifornijos, Hillary Clinton 3 mln. amerikiečių balsų pranašumas būtų virtęs 1,4 mln. balsų atsilikimu nuo D.Trumpo.
Tad demokratės pralaimėjimas Rinkikų kolegijoje, kurioje respublikonų kandidatui pavyko iškovoti daugiau skirtingų valstijų balsų, sukrėtė kaliforniečius.
O Berklyje dirbanti psichologė Deborah Kory net teigė užfiksavusi žmonių patirtą kolektyvinę traumą – panašią į tą, kuri po rugsėjo 11-osios išpuolių užklupo niujorkiečius.
Jaučiasi visai užmiršti
Nevertėtų įsivaizduoti, kad Kalifornija – vieninga madingais bėgimo bateliais ir sveikų sulčių kokteiliais apsiginklavusių gražuolių, gudrių programuotojų ir aplinkosaugos aktyvistų meka.
Sociologai kalba apie dvi Kalifornijas – liberalias vertybes palaikančią pakrantę ir giliau į žemyną atsitraukusių konservatorių zoną.
„Pasibaigus Šaltajam karui gamyklos ir gynybos pramonės bendrovės Pietų Kalifornijoje žlugo, todėl darbininkai persikėlė toliau nuo vandenyno, kur pragyventi buvo pigiau“, – teigė Kalifornijos universiteto San Diege politikos mokslų profesorius Thadas Kousseris.
Ši takoskyra tarp Rytų ir Vakarų išliko – net pernai per rinkimus keliose gyvenvietėse Rytų Kalifornijoje daugiau nei 60 proc. amerikiečių palaikė D.Trumpą.
„Mūsų balsas dažniausiai nieko nereiškia. Esu nuolat apšaukiama rasiste ir fanatike vien dėl to, kad esu respublikonė“, – teigė partijos būstinės Kalaverase vadovė Vicky Reinke.
Sunkus teisinis kelias
Nors kaliforniečiai jaučiasi esą kito lizdo paukščiai, atsiskyrimas nuo JAV yra labai sudėtingas iššūkis, kurio įveikti jiems tikriausiai nepavyks. Mat dar prieš pusantro šimto metų Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad valstijos yra susibūrusios į nedalomą sąjungą.
„Nėra jokio būdo tai atšaukti ar persvarstyti, nebent revoliucija arba kitų valstijų pritarimas“, – dar 1868 m. paskelbė JAV teismas.
Kadangi kariauti niekas nenori, „Yes California“ užsimojo žengti antruoju keliu ir viską spręsti demokratiškai – pakeisti konstitucijos nuostatą, kuri nenurodo būdo valstijai išstoti iš sąjungos.
Pirmasis darbas – surinkti parašus, kad 2018 metais per vidurio kadencijos rinkimus būtų galima balsuoti dėl valstijos konstitucijos viršenybės pataisų, – gana lengvas.
Jeigu tam pritartų pusė rinkėjų, būtų atvertas kelias referendumui dėl nepriklausomybės, kuri taptų svarstytina tiktai tada, jei balsuotų 50 proc. registruotų rinkėjų, o iš jų 55 proc. pritartų valstijos atsiskyrimui.
Vien tai – didelis iššūkis, mat rinkėjų aktyvumas nedžiugina.
Kad Kalifornija galėtų palikti Ameriką, reikėtų keisti valstybės konstituciją, o tam turėtų pritarti du trečdaliai Kongreso ir net trys ketvirtadaliai valstijų.
Ar tai Rusijos žaidimas?
Už „Calexit“ pasisakantį judėjimą būtų galima nurašyti kaip drąsius radikalus, bet jo lyderių ryšiai su Rusija neseniai atkreipė ir pareigūnų dėmesį.
Vienas kampanijos „Yes California“ vadovų Louisas Marinelli šiuo metu gyvena Rusijos mieste Jekaterinburge, kur, kaip teigia judėjimo interneto svetainė, moko anglų kalbos.
„Man nepatinka gyventi Kalifornijoje – valstijoje, virš kurios plevėsuoja Amerikos vėliava.
Rusijoje aš esu dėl labai įvairių priežasčių.
Noriu čia pasiekti įvairių politinių tikslų, iš kurių vienas – sutvirtinti ryšius tarp Kalifornijos ir Rusijos“, – „ABC News“ pasakojo rusę vedęs JAV pilietis.
Be to, L.Marinelli sulaukė kritikos dėl to, kad pernai dalyvavo Maskvoje surengtoje separatistinių judėjimų konferencijoje.
Aktyvistai iš viso pasaulio į Rusiją atvyko Kremliaus kvietimu. Tad JAV žvalgyba neatmeta, jog Kalifornijos siekis atsiskirti gali būti skatinamas Maskvos, kuri norėtų, kad Amerika būtų labiau susiskaldžiusi.
„Jei Rusijai pavyktų susilpninti JAV dominavimą pasaulyje, jai pavyktų pasiekti daug daugiau savo tikslų“, – teigė buvęs gynybos sekretorius ir Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Leonas Panetta.
Teksaso įnorius užgniaužė teismas
Kita valstija, nuolat pasvarstanti apie atsiskyrimą nuo Amerikos, yra Teksasas. Pastarąjį kartą apie tai viena didžiausių valstijų prabilo taip pat pasikeitus prezidentui. Kai 2009 metais Baltuosiuose rūmuose apsigyveno Barackas Obama, Teksaso gubernatorius Rickas Perry paragino savo kraštiečius pagalvoti apie nepriklausomybę, tačiau vėliau išsigynė jos neskatinęs.
Gana vėlai nuo Meksikos nepriklausomybę paskelbęs Teksasas kas keliasdešimt metų vis sugalvodavo susigrąžinti laisvę. Valstija pilietinio karo pradžioje 1861-aisiais po referendumo taip pat pranešė atsiskirianti nuo Sąjungos ir prisijungianti prie konfederacijos. Tiesa, po karo valstijos vėl buvo suvienytos, o Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad Teksasas neturi teisės atsiskirti nuo JAV.
XX amžiaus pabaigoje Richardas McLarenas įkūrė organizaciją „Teksaso respublika“, kuri tikino, kad JAV Teksasą aneksavo neteisėtai ir laiko įkaite. Grupuotė įvairiais būdais mėgino peštis su Vašingtonu – aiškino, kad globalizacija griauna krikščioniškus principus, nepakluso federaliniams teismams, mėgino įkurti ambasadą, net reikalavo 93 trln. JAV dolerių (80 trln. eurų) pilietinio karo žalai atlyginti.
R.McLarenas vėliau įsivėlė į teisminius ginčus, o kai keli jo grupuotės nariai buvo suimti, lyderis su dviem įkaitais užsidarė namuose, kol jis ir dar dvylika sekėjų buvo suimti reidą surengusių pareigūnų. Vėliau Teksaso valstijos nepriklausomybės aktyvistas už įkaitų laikymą ir nepaklusimą pareigūnams buvo nuteistas kalėti 99 metus.
