Būtent taip Rusijoje reklamuojasi tarpininkai, turtingiems rusams žadantys sutvarkyti visus leidimo gyventi Lietuvoje formalumus. Migracijos departamentas teigia žinantis, jog tikrai nemažai užsieniečių tokius leidimus bando gauti per tarpininkus. Tuo metu įstatymų leidėjai kalba apie būtinybę keisti tvarką, kad žmonėms, nusprendusiems apsigyventi Lietuvoje, tarpininkų paslaugomis naudotis nereikėtų.
„Dar ne taip seniai leidimai gyventi Čekijoje buvo ypatingai populiarūs, tokius leidimus visi gaudavo lengvai. Deja, pastaruoju metu 90 proc. prašymų Čekijoje yra atmetama. Todėl savo klientams daugiau nebesiūlome tarpininkauti įsigyjant leidimus gyventi šioje šalyje. 2014 m. rudenį Lietuvoje įsigaliojęs įstatymas labai apsunkino leidimo gyventi šalyje procedūras. Tačiau nepaisant to, Lietuva, lyginant su visomis kitomis ES šalimis, šiuo metu yra pati patraukliausia šiuo klausimu.
Deja, bendra politinė situacija pasaulyje, karai, teroro aktai Europoje ir milžiniškas pabėgėlių srautas visiškai negarantuoja, kad įstatymai ir leidimų gyventi vienoje ar kitoje šalyje sąlygos nebus pakeistos bet kuriuo metu! Todėl labai jums rekomenduojame paskubėti priimant sprendimus!“, – dar vasarą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Maskvoje įsikūrusi bendrovė „Robinzon Property“.
Lietuva – lengviausias kelias patekti į ES
Klientus apsukrūs Rusijos verslininkai vilioja pažadais, kad leidimas gyventi Lietuvoje bus sutvarkytas per 2 mėnesius. Tai pateikiama kaip puiki galimybė emigruoti, atverianti neribotas galimybes. Tai esą leis legaliai gyventi bet kurioje iš 28 ES šalių, su savimi galima pasiimti šeimą, klientas vairuos automobilį su europiniais numeriais.
„Turint leidimą gyventi šalyje, tai reiškia gauti kokybišką medicinos pagalbą europinio lygio klinikose, turėti dvigubą pilietybę, atidaryti sąskaitą ir gauti kreditus Europos bankuose vos už 3 proc. palūkanų. Tai taip pat galimybė gauti supaprastintas vizas į Australiją, JAV, Kanadą, Angliją. Galimybė nemokamai mokytis Europoje“, – klientus vilioja verslininkai.
Klientams teigiama, kad gavus leidimą gyventi Lietuvoje, čia nuolat gyventi nereikės. Mūsų šalis pasirinkta tik todėl, kad „tai pats lengviausias ir greičiausias būdas gauti leidimą gyventi Europos Sąjungoje“.
O taip pat – garantija, kad po 5 metų klientas „gaus nuolatinį leidimą gyventi ES“.
„Per pastaruosius 2 metus dar nebuvo atvejo, kad mūsų klientai negautų leidimo gyventi šalyje. Tačiau jei jūs negausite leidimo gyventi šalyje dėl mūsų kaltės, mes gražinsime pinigus“, – savo interneto svetainėje įsipareigoja verslininkai.
Padeda vietos advokatai
Prekyba nekilnojamuoju turtu ir tarpininkavimu gaunant leidimus gyventi ES šalyse besiverčianti ir aktyviai Rusijoje besireklamuojanti bendrovė skelbia, jog ji padeda gauti leidimus, kai norima vystyti verslą, vedybų su ES piliečiais atvejais, mokslams ir darbui.
Norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje tereikia „su bet kokia turistine viza turint minimalų dokumentų paketą 2-3 dienoms atvykti į Lietuvą“. Vietos advokatas, dirbantis su bendrove, klientui padės užpildyti reikiamus dokumentus ir juos paduoti Migracijos departamentui. Esą antrą kartą į Lietuvą beliks atvykti tik pasiimti plastikinės kortelės, leidžiančios gyventi Europos Sąjungoje.
Apie leidimų gyventi Lietuvoje gavimą viskas pasakojama taip gražiai, kad susigundyti bendrovės paslaugomis gali kilti noras net ir būnant ES piliečių. Norą naudotis šiomis paslaugomis gali stabdyti tik kaina, kuri tikrai nėra maža.
„Leidimai gyventi šalyje priklauso lietuviškų kompanijų, egzistuojančių ne mažiau kaip pusmetį, akcininkams. Mes parenkame tinkamą bendrovę ir įterpiame jus į akcininkų sąrašą. Tai optimalus būdas užsiimti nuosavu verslu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Dokumentų sutvarkymas vieneriems metams vienam žmogui kainuoja 2950 eurų. Šeimoms taikomos nuolaidos. Mėnesinės išlaidos (siekiant galimybės pratęsti leidimą) – nuo 179 eurų. Leidimo pratęsimas vienam žmogui – 950 eurų“, – skelbiama „Robinzon Property“ svetainėje.
Leidimas gyventi Lietuvoje porai metų sutvarkomas už 3450 eurų, leidimo pratęsimas ir šiuo atveju kainuotų 950 eurų žmogui. Tuo tarpu pagalba per 14 dienų gauti metus galiosiančią ir po visą ES metus keliauti leisiančią verslo vizą klientui kainuotų „tik“ 1450 eurų. Beje, tvarkant leidimą gyventi šalyje tampant lietuviškos bendrovės akcininku, kartu su dokumentais tarpininkui reikės pateikti ir 4560 eurų. Kaip teigiama – „banko išrašui apie turimas lėšas gauti“.
Migracijos departamentas: sumokėjus tarpininkui – jokių garantijų
Maskvoje veikianti „Robinzon Property“ šiame rašinyje pasirinkta tik iliustruoti tokių bendrovių veiklai. Neatmetama, kad panašiu verslu besiverčiančių įmonių Rusijoje yra ir daugiau.
Kiek Rusijos piliečių pasinaudodami tokių tarpininkų paslaugomis gavo leidimus gyventi Lietuvoje – nežinia. O kad tokių yra, neneigia ir Migracijos departamentas. Atsakydami į lrytas.lt klausimus apie tokių bendrovių veiklos legalumą mūsų šalyje, Migracijos departamento atstovai pabrėžė, kad turimais duomenimis, iš tiesų yra nemažai užsieniečių, kurie siekdami gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kreipiasi į įmones, padedančias už tam tikrą atlygį susitvarkyti visus reikalingus dokumentus leidimui gauti.
„Tokiais atvejais, dažniausiai užsieniečiai siekia gauti leidimą tuo pagrindu, kad yra įmonių dalyviai ar vadovai (verslininkai). Migracijos departamentas visiškai nėra susijęs su minėtomis įmonėmis ir jų teikiamomis paslaugomis. Todėl užsieniečiai, sumokėję tokiai įmonei pinigus, neturi jokių garantijų, kad gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, – rašoma per Vidaus reikalų ministeriją portalui lrytas.lt perduotame Migracijos departamento komentare.
Ten pat teigiama, kad siekdamas nustatyti fiktyvių įmonių, kurių dalyviai ar vadovai yra užsieniečiai, atvejus, Migracijos departamentas bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis: surenka jų turimą informaciją apie įmonę, jos vykdomą veiklą, jos darbuotojus ir kt.
Taip pat Migracijos departamentas prašo policijos (teritorinių migracijos įstaigų), Valstybinės darbo inspekcijos atlikti patikrinimus įmonėje. Migracijos departamentas taip pat kviečiasi užsieniečius, siekiančius gauti leidimus, pokalbiui. Visą gautą informaciją Migracijos departamentas vertina spręsdamas, ar užsieniečiui gali būti išduotas laikinas leidimas verslo ar darbo įmonėje pagrindu.
Panaikinami ir jau išduoti leidimai
„Migracijos departamentas taip pat keičiasi patirtimi su policija (teritorinėmis migracijos įstaigomis), konsulais, kurie priima prašymus išduoti tokius leidimus užsienyje, kad pastarieji galėtų geriau įvertinti, ar kyla nelegalios migracijos rizika.
Netgi tais atvejais, kai išduodamas laikinas leidimas gyventi, tačiau įtarimų, kad įmonė yra fiktyvi, išlieka, Migracijos departamentas periodiškai organizuoja tokių užsieniečių ir įmonių patikrinimus (ar veikla vis dar vykdoma, ar užsienietis vis dar dirba įmonėje ir pan.) ir, surinkus pakankamai duomenų, panaikina jau išduotus leidimus“, – rašoma Migracijos departamento komentare.
Migracijos departamentas informavo lrytas.lt, kad šiuo metu 1 tūkst. 417 Rusijos Federacijos piliečių turi galiojančius leidimus gyventi šalyje, išduotus tuo pagrindu, jog yra įmonių dalyviai ar vadovai.
2015 metais buvo priimta 14 sprendimų, o 2016 metais 55 sprendimai atsisakyti tokiems užsieniečiams išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje. Taip pat 2015 metais buvo priimti 3 sprendimai, o 2016 metais 34 sprendimai panaikinti Rusijos Federacijos piliečiams, kurie yra įmonių dalyviai ar vadovai, išduotus tokius leidimus.
Pavasarį situacija gali keistis
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad jokioje pasaulio valstybėje tokios funkcijos nėra privatizuotos, tad visiškai nesuprantama, kam reikalingi tarpininkai – kai iš valstybės atliekamų funkcijų bando kažkas užsidirbti, yra blogai.
V. Bako manymu, jau pavasarį situacija gali keistis: „Seime tikimės, kad kovo mėnesį priemonės, susijusios su migracijos politika, bus įtrauktos į vyriausybės priemonių planą ir mums bus pateikti įstatymų projektai.“
Pasak Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, Lietuva negali visiškai užsidaryti nuo Europos Sąjungai nepriklausančių kaimynų. Tačiau migracijos procedūros turėtų būti skaidrios ir aiškios, kad nereikėtų jokių tarpininkų.
„Žmogus apskritai neturi turėti kontakto su valdininku. Visus dokumentus galima užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu. Turi būti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos priimami sprendimai, kad nereikėtų jokių tarpininkų. Tai yra valstybės funkcija, valstybė ir turi ją teikti kokybiškai“, – sakė V. Bakas.
Seimo nario manymu, patobulintų procedūrų tikslas turėtų būti labai paprastas – pritraukti talentingus žmones, pritraukti kapitalą, kuris kurtų gerai apmokamas darbo vietas ir vystytų kokybišką bei atsakingą verslą.
Kaip Seimui pavyks visą tai įgyvendinti, pamatysime jau labai greitai.
