1971 metų lapkričio 24 dieną įvykęs lėktuvo užgrobimas vadinamas vieninteliu tokiu nusikaltimu, kurio teisėsaugai taip ir nepavyko ištirti.
Užgrobėjas, kuris prisistatė esąs Danas Cooperis, gavęs pinigus iššoko iš lėktuvo su parašiutu ir dingo. Įtariamojo, jam sumokėtos išpirkos ar kitų įkalčių pėdsakų taip ir nepavyko rasti.
Nors nuo užgrobimo praėjo daugiau nei 45 metai, neatskleistas nusikaltimas ir toliau domina entuziastus. O dabar pagrobėju susidomėję mokslininkai teigė aptikę naują siūlo galą ir net žino, kokioje įmonėje galėjo dirbti šis paslaptingasis vyras.
Ramiai pareikalavo išpirkos
Daugiau negu prieš keturis dešimtmečius D.Cooperiu prisistatęs vyras nusipirko skrydžio iš Portlando į Siatlą bilietą.
Skrydis turėjo trukti tiktai 30 minučių. Įsėdęs į lėktuvą „Boeing-727“ keleivis netrukus prisidegė cigaretę ir užsisakė burbono bei vaisvandenių.
Į lėktuvą jis įsinešė ir juodą lagaminą. Vėliau skrydžio palydovei Florence Schaffner jis perdavė raštelį, o moteris net nežvilgtelėjusi įsidėjo jį į kišenę.
„Panele, geriau perskaitykite mano žinutę. Turiu bombą“, – pranešė saulės akinius užsidėjęs keleivis.
D.Cooperis paprašė jos atsisėsti šalia ir parodė lagamine paslėptus cilindrus, sujungtus raudonais laidais.
O tada ramiu tonu jai pareiškė, kad užgrobia lėktuvą. Paleisti lėktuvu skridusius keleivius jis pažadėjo mainais už 200 tūkst. JAV dolerių (dabartiniu JAV dolerio kursu – 1,11 mln. eurų).
Tiesa, kaip vėliau pasakojo liudininkai, net ir užgrobdamas lėktuvą vyras elgėsi itin mandagiai ir netgi susimokėjo skrydžio palydovei už užsakytus gėrimus.
„Atrodė, kad jis nesijaudina. Jis nebuvo žiaurus, o man pasirodė ramus ir susimąstęs“, – vėliau pasakojo kita skrydžio palydovė Tina Mucklow.
Dingo kaip į vandenį
Kitiems 36 lėktuvu skridusiems keleiviams pilotas Williamas Scotas pranešė, kad skrydis į Siatlą vėluos dėl techninių problemų.
O Siatlo skrydžių centrui kapitonas pranešė, kad lėktuvas iš tikrųjų užgrobiamas. Dispečeriai informavo ir valdžios atstovus, kurie paragino paklusti užgrobėjo reikalavimams.
Kai orlaivis nusileido Siatlo oro uoste, D.Cooperiui buvo perduota jo reikalaujama pinigų suma ir keli parašiutai.
Be to, užgrobėjas nurodė pripildyti lėktuvą degalų, kurių užtektų kelionei į Meksiką.
Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai įvykdė D.Cooperio reikalavimus, o tada jis paleido keleivius ir dvi skrydžio palydoves.
Tiesa, nors pareigūnai laikėsi pažado nesužymėti banknotų, kiekvieną kupiūrą jie nufotografavo.
Manyta, kad taip pinigus bus lengviau surasti ir atskleisti nusikaltimą.
D.Cooperis nurodė skristi į Meksikos sostinę mažiausiu įmanomu 200 kilometrų per valandą greičiu ir ne aukščiau nei 3 kilometrai virš žemės.
Pilotams ir skrydžio palydovei T.Mucklow užgrobėjas liepė viso skrydžio metu likti užsirakinusiems pilotų kabinoje.
Kai lėktuvas nutūpė pasipildyti kuro Rino oro uoste, Nevados valstijoje, D.Cooperio jame jau nebuvo. Užgrobėjas su pinigais pakeliui iš Siatlo iššoko pro galines lėktuvo duris.
Įtarinėjo įvairius žmones
Policija nesugebėjo rasti jokių duomenų apie sukčių. Jo pirštų atspaudai nesutapo su jokiais esančiais policijos sistemoje.
Tiesa, Vašingtono valstijoje 1980 metais aštuonmetis upėje rado tris pakelius apirusių dolerių kupiūrų, kurias FTB agentai nufotografavo prieš duodami D.Cooperiui. Tačiau kaip banknotai ten atsidūrė ir kur yra likę pinigai, tyrėjams nustatyti nepavyko.
Viso tyrimo metu nebuvo rasta D.Cooperio kūno pėdsakų, todėl tyrėjai manė, kad jis po šuolio liko gyvas.
Ištirtos dešimtys teorijų, svarstančių, kas iš tiesų buvo D.Cooperis, tačiau nė vienos jų nepavyko įrodyti.
Spėliota, kad užgrobėjas galėjo būti parašiutininkas. Įvairios šeimos „savinosi“ įžymųjį nusikaltėlį – pareiškė, kad jis yra jų giminaitis.
Kurį laiką pagrindiniu įtariamuoju buvo Johnas Listas, kuris likus kelioms dienoms iki užgrobimo išžudė savo šeimą.
Sąraše atsidūrė kunigu tapęs Vietnamo karo veteranas, translytis mechanikas ir odininkas, kurį po mirties apkaltino jo dukterėčia.
Užgrobimo tyrimas su pertraukomis truko daugiau negu keturis dešimtmečius.
Galiausiai pernai liepos mėnesį FTB pripažino pralaimėjimą ir nutraukė tyrimą, nes nuspręsta, kad nebeįmanoma atskleisti jokių nusikaltimo detalių ir surasti tikrojo kaltininko.
„Patikrinome visas užuominas, apklausėme visus liudininkus ir surinkome visus įmanomus įrodymus.
Dėkojame už visuomenės pagalbą“, – pranešė agentūra.
Sudomino kaklaraištis
Tyrėjai kabinosi už siūlo galo – lėktuve palikto pagrobėjo kaklaraiščio. Ant jo aptikti trys DNR pavyzdžiai.
Tiesa, FTB jie nepadėjo nustatyti nusikaltėlio tapatybės. Galų gale net nebuvo aišku, ar jis iš viso priklausė užgrobėjui.
Būtent šis įkaltis atkreipė tyrėjų grupės „Citizen Sleuths“ dėmesį.
Pagrindiniai grupės nariai yra mokslininkai, o jiems vadovauja paleontologas Tomas Kaye.
Jie prieš dešimtmetį ėmėsi nagrinėti viešai prieinamus FTB saugomus įkalčius, daugiausia dėmesio skirdami kaklaraiščiui.
„Kaklaraištis yra vienintelis rūbas, kuris nėra skalbiamas.
Jis nuolat renka dulkes ir purvą, o šios dalelės gali papasakoti visą savininko istoriją, jeigu į audinį pažvelgtume tinkamu elektronų mikroskopu“, – teigė mokslininkai.
Pirmieji kaklaraiščio tyrimo rezultatai paaiškėjo dar 2011 metais. Tuomet ant jo buvo aptikta titano pėdsakų. Šis metalas buvo gana retas 8-ojo dešimtmečio pradžioje, todėl nuspręsta, kad D.Cooperis galėjo dirbti metalurgijos arba chemijos pramonėje.
Nors būta nemažai abejonių, ar kaklaraištis iš viso priklauso D.Cooperiui, „Citizen Sleuths“ ištyrė visus turimus duomenis ir nustatė, kad savininkas greičiausiai yra lėktuvo užgrobėjas.
Pirmiausia, liudininkų parodymų duomenimis, D.Cooperis turėjo būtent tokį kaklaraištį, kokį vėliau tyrėjai rado paliktą lėktuve. Jis rastas toje pačioje vietoje, kur ir sėdėjo nusikaltėlis.
Ant kaklaraiščio taip pat aptikta degtukų sieros pėdsakų, o buvo žinoma, kad lėktuve D.Cooperis užsirūkė.
Paieška dar nesibaigė
Šių metų sausį „Citizen Sleuts“ tyrėjams pavyko nustatyti dar daugiau.
Grupės vadovas T.Kaye atskleidė, kad, be titano, ant kaklaraiščio rasta cezio bei stroncio sulfido pėdsakų, kurie dar labiau sutrumpino sąrašą įmonių, kuriose galėjo dirbti užgrobėjas.
Pasak T.Kaye, kaklaraištį ryšėjęs ir sąlytį su minėtomis medžiagomis turėjęs žmogus galėjo būti būtent lėktuvus gaminančios kompanijos „Boeing“ darbuotojas.
Mat 8-ojo dešimtmečio pradžioje ši įmonė dirbo bandydama sukurti viršgarsinius orlaivius ir naudojo šiuos retus metalus.
Tiesa, paprasti darbuotojai kaklaraiščių neryši, o administracijos darbuotojai į statybos vietą neužsuka. Todėl tyrėjai nusprendė, kad D.Cooperis buvo inžinierius ar net vienas iš vadovų.
„Citizen Sleuths“ savo svetainėje net paskelbė informaciją apie visas medžiagas, rastas ant D.Cooperio kaklaraiščio, tikėdamiesi, kad galbūt koks nors tų laikų lėktuvų gamybos specialistas galėtų suprasti, kur dirbo kaklaraiščio savininkas.
