Pastarojo surašymo duomenis, Lenkijoje gyvena 152 tūkst. vokiečių, dauguma jų yra įsikūrę būtent Opolės regione. Vyriausybei sumanius šiuos kaimelius prijungti prie Opolės miesto vokiečiai sukilo.
Didžiojo Dobženio kaimo kultūros namuose į sulankstomąsias lovas sugulę streikuotojai badauja jau tris savaites. Tiesa, vakar streikas buvo laikinai sustabdytas, nes Vidaus reikalų ministerija pagaliau pažadėjo surengti su vokiečiais derybas.
Streikuotojai kaltina valdančiąją nacionalistinę Teisės ir teisingumo partiją (TTP), kad teritoriniais pakeitimais nori apriboti vokiečių tautinės mažumos teises.
Baiminamasi, kad po prijungimo prie Opolės bus panaikintos dvikalbės vietovių pavadinimų lentelės, o gyventojai neteks teisės valstybinėse įstaigose kalbėti vokiškai. Pagal galiojantį įstatymą dvikalbės lentelės ir oficiali antroji kalba yra leidžiamos tose vietovėse, kur tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip dvidešimt procentų gyventojų.
Prijungiamuose kaimeliuose net du trečdalius gyventojų sudaro vokiečių tautinės mažumos atstovai, o Opolės mieste vokiečių yra tik dešimt procentų ir jie čia neturi tokių papildomų teisių.
Be to, kaip „Lietuvos rytui“ pareiškė bado streiko dalyvė Maria Koschny, valdžia vokiečių reikalavimus vadina agresyviais ir kursto tautinę nesantaiką: pastaruoju metu dažnai uždažomos vokiškų gyvenviečių pavadinimų lentelės, o kaimynai lenkai ėmė sveikintis vis rečiau.
Vokiškų kaimelių prijungimą prie Opolės pasiūlė iš šio miesto kilęs vidaus reikalų ministro pavaduotojas Patrykas Jakis, apkaltinęs vokiečių tautinę mažumą kenkiant regiono interesams. Ministras kaimų prijungimą motyvavo siekiu paversti Opolę patrauklesne investuotojams – kad miestas taptų didesnis pagal gyventojų skaičių ir teritoriją.
Iš pirmo žvilgsnio toks tvirtinimas atrodo pagrįstas, nes 120 tūkst. gyventojų turinti Opolė iki šiol buvo mažiausia regioninė sostinė.
Vis dėlto vokiečių tautinei mažumai atstovaujantis Seimo narys Ryszardas Gala ministro ketinimų nuoširdumu netiki: Opolę valdo TTP atstovai, o rajonų savivaldybėse dominuoja opozicijos atstovai. Be to, vokiškos gyvenvietės yra turtingos, nes sugebėjo sudaryti geras sąlygas investuotojams ir jų pritraukė.
Tačiau P.Jakis atkirto, kad protestus rengiantys Didžiojo Dobženio gyventojai yra savanaudžiai, nes nenori dalintis pelnu, kurį gauna iš Opolės šiluminės elektrinės.
Pastaroji veikia minėtos gyvenvietės ribose ir kasmet už žemės nuomą bei kitas paslaugas kaimui perveda 40 mln. zlotų (9 mln. eurų).
Išgirdę apie vyriausybės planus prijungti Didįjį Dobženį prie Opolės šios seniūnijos vadovai pareiškė sutinkantys atiduoti elektrinės pelną Opolei.
Kaimo seniūnas pareiškė, kad Didysis Dobženis yra sukūręs labai gerą infrastruktūrą investuotojams, tad klestės ir be elektrinės pajamų. Tačiau koks galiausiai bus sprendimas – neaišku.
Tiesa, šis klausimas nėra naujas. Seniūnijos gyventojai protestus ėmė rengti jau praėjusią vasarą – blokavo kelius, boikotavo muzikos festivalį, vežė peticiją prezidentui, premjerei, vyko protestuoti į Seimą.
Vasarą Didžiajame Dobženyje surengtas referendumas parodė, kad 97 procentai gyventojų prieštarauja prijungimui prie Opolės. Panašūs rezultatai buvo ir kituose 11 kaimų. Bet vyriausybė į referendumo rezultatus nereagavo ir derybų nepradėjo, todėl buvo ryžtasi bado streikui.
