Latvijos užsienio politikos instituto leidinyje „Latvijos
užsienio ir saugumo politika. Metraštis 2017“ A.Kudoras primena
apie pernai rugpjūtį įvykusį neoficialų Rusijos vicepremjero
Arkadijaus Dvorkovičiaus susitikimą su Rygos meru, kairiosios
prorusiškos partijos „Santarvė“ lyderiu Nilu Ušakovu, taip pat
trimis ministrais iš Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) –
finansų ministre Dana Reizniece-Ozola,
susisiekimo ministru Uldžiu Auguliu ir žemės ūkio ministru Janiu
Duklavu.
A.Kudoras atkreipia dėmesį, kad A.Dvorkovičių palaiko Rusijos
premjeras Dmitrijus Medevdevas. Analitiko nuomone, A.Dvorkovičius yra
D.Medvedevo patikėtinis ir įkūnija naują Rusijos politikos elito
kartą.
Tas susitikimas, pasak A.Kudoro, išryškino dvi tendencijas.
Pirma – Latvijoje toliau pastebimi bandymai decentralizuoti
užsienio politiką. Pasak analitiko, nors užsienio politikos
koordinavimo vaidmuo priklauso Užsienio reikalų ministerijai, esama
atskirų politikų ir politinių jėgų, norinčių plėtoti
tarpvalstybinius santykius savo nuožiūra. Tuo pat metu A.Kudoras
pažymi, kad ši tendencija būdinga ne tik Latvijai, tačiau tokia
praktika Rusijos atžvilgiu nepriimtina.
Pasak analitiko, antra tendencija, kurią išryškino
A.Dvorkovičiaus vizitas – kad Rusija mėgina rasti silpnas vietas
ES bendrojoje užsienio politikoje, siekdama sumažinti jaučiamą
europinių sankcijų, kurios jai buvo įvestos už agresiją prieš
Ukrainą, spaudimą.
„Latvija, žinoma, neduoda tono priimant ES užsienio politikos
sprendimus, bet gali paveikti bendrą nusistatymą Briuselyje“, –
rašo A.Kudoras.
„Jeigu Rusijai pavyks įtikinti visas Baltijos valstybes ar bent
jau Latviją, kad sankcijas derėtų atšaukti, tai būtų galima
panaudoti siekiant įtikinti ir kitas šalis. Kol kas to padaryti
nepavyko, tačiau analogišką „zondavimą“ Rusija vykdo ir kitos
šalyse“, – rašo analitikas savo straipsnyje.
