67 proc. apklaustųjų mano, jog per pastaruosius metus Rusijos autoritetas pasaulyje išaugo, nors 2014-aisiais taip manė tiktai 55 procentai.
Galiausiai 75 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad pasaulyje tvyranti Rusijos baimė – geras ženklas. Prieš trejus metus šis klausimas apskritai nebuvo užduodamas.
Vis dėlto valstybinė propaganda nugalėjo ne visus.
Kitokią nuomonę skelbia nepriklausomos ir labiau autoritetingos tarnybos. Antai Levados centro sociologų apklausa parodė, kad Rusijoje mažėja gyventojų dalis, mananti, jog šalis yra apsupta priešų.
Manančių, kad yra būtent taip, daugiausia buvo 2014 metų rugsėjį – 84 proc., o praėjusių metų lapkritį sumažėjo iki 68 proc.
Atitinkamai išaugo skaičius tų, kurie mano, kad Rusija neturi priešų. 2015 metų rugsėjį jų buvo 10 proc., o 2016-ųjų gruodį – 18 proc. O 29 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad kalbas apie priešus skleidžia valdžia, tokiu būdu siekianti įbauginti šalies gyventojus.
Priešų paieškos metas
„Dabartinis priešų paieškos etapas prasidėjo 201 metais, kai Vakarų pasaulis smerkė Rusijos veiksmus Kryme ir Ukrainoje.
Paskui ši istorija buvo suplakta ir su dopingo skandalais, parolimpiečių nušalinimu – visi šie įvykiai sustiprindavo suvokimą, kad požiūris į Rusiją yra neigiamas“, – sako Levados centro direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Graždankinas.
Analizuodamas šią situaciją Rusijos politikos ir verslo srityse įtaką turintis laikraštis „Vedomosti“ pateikia duomenis, kurie patvirtina augančią Vakarų šalių baimę Rusijos atžvilgiu.
Remiantis vienos didžiausių pasaulio naujienų agentūrų „Reuters“ ir rinkos tyrimų kompanijos „Ipsos“ surengtos bendros apklausos rezultatais, 82 proc. amerikiečių mano, kad Rusija kelia grėsmę JAV.
Didesnę baimę amerikiečiai – 85 proc. jų – jaučia tiktai Šiaurės Korėjai, Kinijos baiminamasi kiek mažiau: jos bijo 79,5 proc. JAV gyventojų.
Jungtinės Karalystės kompanijos „YouGov“, kuri dešimtyje šalių apklausė daugiau nei tūkstantį žmonių, duomenimis, dalis tų, kurie Rusijos karinę grėsmę laiko rimta, svyruoja nuo 59 proc. (Amerikoje) iki 71 proc. (Jungtinėje Karalystėje).
„Rusijai geriausiai sekasi prekiauti net ne dujomis ir nafta, o baime.“ - S.Medvedevas
Galybę vertina baime
Vis dėlto tokį Maskvos vertinimą daugelis Rusijos gyventojų priima teigiamai.
O tai atspindi visuomenės sąmonėje giliai įsišaknijusį požiūrį: valstybės didybė apibrėžiama teritorijos mastu ir karine galia, o kiti kriterijai – antraeiliai.
Kaip sako vienas pagrindinių Levados centro sociologų Aleksejus Levinsonas, žmonės vėl tiki, kad Raudonoji armija stipriausia, o naujos užsienio politikos akcijos, tokios kaip Krymo aneksija ar operacija Sirijoje, nesulauks pasaulio bendrijos bausmės.
Šių nuotaikų šaltinis – iš istorijos kylantis didžiavalstybiškumo siekis, mano A.Levinsonas.
Ir tai atskleidžia sociologinės apklausos: trys ketvirtadaliai rusų įsitikinę, kad šalis privalo išsaugoti didžios valstybės vaidmenį. Manančiųjų, kad į jį nereikėtų pretenduoti, – mažiau nei 20 proc.
Dauguma apklaustųjų pritaria ir kitai didybės tezei: „Rusai – didi tauta, turinti išskirtinę reikšmę pasaulio istorijai.“
Sociologo A.Levinsono nuomone, tikėjimas savos šalies didybe neleidžia jaustis įžeistam, įskaudintam.
Pavyzdžiui, remiantis apklausų rezultatais, ketvirtadalis Rusijos verslininkų mano, kad ekonominė šalies politika priklauso nuo tarptautinių finansinių organizacijų ir tokia priklausomybė žemina.
Nemaža dalis rusų žeminančiu laiko ir dabartinį Rusijos vaidmenį tarptautinio darbo pasidalijimo srityje – pagrindinio žaliavų tiekėjo išsivysčiusioms šalims.
Bet įdomu tai, kad šalies padėtis neturtinguosius žeidžia 1,5 karto labiau nei turtingus.
Turtingieji – dažniausiai vadovų pareigas einantys asmenys – labiau jaudinasi dėl to, kad Rusija išsaugotų savo, kaip didžios valstybės, vaidmenį.
Galbūt dėl to, kad šalį, kuri save laiko didžia, yra lengviau valdyti, mano sociologas A.Levinsonas.
Bet didybę reikia kuo nors įrodyti. O ką daryti, jei nėra kuo?
Prekiautojai nerimu
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Maskvoje, Andrejaus Sacharovo žmogaus teisių centre, įvyko 2016-ųjų rezultatams apžvelgti skirta diskusija.
Jos metu kalbėjęs Aukštosios ekonomikos mokyklos politologijos profesorius, televizijos laidų vedėjas ir publicistas Sergejus Medvedevas pasakė, kad šiuolaikinei Rusijai geriausiai sekasi prekiauti net ne dujomis ir nafta, o baime.
Būtent baimė tapo pagrindine šalies eksporto preke.
Apie tai interneto portale gazeta.ru rašo publicistas Semionas Novoprudskis: „Dabar mes nebijome to, kad mūsų bijo. Ir tuo net didžiuojamės.
Baimė, kuria Vakarų pasaulyje persmelktas požiūris į Rusiją, glosto nacionalinę savimeilę. Suteikia tam tikros gilesnės prasmės gyvenimui ir tam ekonomikos griovimui, kurį pradėjome nuo 2014-ųjų pavasario. Rusai mano taip: „Jei mūsų bijo – mes esame stipresni.“
58 proc. Rusijos gyventojų laiko šalį turtinga, 70 proc. – laisva, 65 proc. – išsivysčiusia ir pažangia valstybe.
Tačiau, kaip primena publicistas S.Novoprudskis, pagal vidutiniškai vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą šalis užima tik 66-ąją vietą pasaulyje, prisišliejusi šalia Meksikos ir Gabono, nusileisdama Kazachstanui.
Rusijos statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, žmonių, gyvenančių žemiau oficialaus skurdo lygio, skaičius pasiekė 22 milijonus, o tai sudaro daugiau nei 15 proc. šalies gyventojų.
Užtat Rusijai atsirado nauja vieta pasaulyje – geriausio priešo. Tačiau šis naujas įvaizdis neišsprendžia nė vienos realios šalies problemos: nepadaro rusų turtingesnių, sveikesnių, o jų gyvenimo – saugesnio.
Todėl dabartinė Rusija grasina pirmiausia sau pačiai.
