Prancūzijoje vasarą vykusiame Europos futbolo čempionate rusų futbolo sirgaliai buvo ištroškę kraujo: jie tyčia vėlėsi į muštynes su kitų rinktinių aistruoliais.
Tačiau Rusijos futbolo chuliganai žinomi ne vien dėl muštynių – jie laikomi Rusijos prezidento Vladimiro Putino kumščiu, kuris galėtų sugniuždyti opozicijos protestus.
„Mus vadina V.Putino armija, kartu su juo esame gėrę alų. Užtikrinu – futbolo chuliganai niekados nepalaikytų Maidano stiliaus sukilimo, – aiškino Rusijos futbolo sirgalių lyderis Aleksandras Špryginas. – Ukrainos futbolo chuliganai ir nacionalistai sukėlė Maidaną, bet Rusijoje chuliganai taptų ginklu prieš opoziciją.“
Vadeiva – valdžios parankinis
38 metų A.Špryginas pravardžiuojamas naciu ir kaltinamas tuo, kad vasarą Kremliaus pavedimu į Prancūzijos gatves siautėti išvedė chuliganus ir nurodė pulti anglų aistruolius Marselio stadione.
A.Špryginas yra pareiškęs, kad „visiems futbolo gerbėjams patinka baltaodžių viršenybė“, buvo nufotografuotas iškėlęs ranką saliutuojantis kaip nacis ir neseniai paskelbė, jog 2018 metų pasaulio futbolo čempionate Rusijoje gimtinės rinktinėje nori matyti tiktai slaviškus veidus.
Mat rusų sirgalių lyderiui užkliuvo kitose rinktinėse žaidžiantys juodaodžiai.
„Aš nesu rasistas, – dievagojosi A.Špryginas. – Jei gatvėje sutikčiau negrą, nieko nepajusčiau.
Kai buvau Londono Hitrou oro uoste, ten buvo pilna pakistaniečių, indų, negrų. Tas pat buvo ir Paryžiuje – buvau apstulbęs, nes jų buvo tiek daug, tarsi būčiau Alžyre. Tačiau jie jokių jausmų neišprovokavo!“
A.Špryginas yra nacionalistinės Liberalų demokratų partijos parlamentaro Igorio Lebedevo padėjėjas.
Šis politikas, kuris yra raginęs numesti atomines bombas ant Latvijos, Japonijos ir Turkijos, po chuliganų siautėjimo Prancūzijoje suskubo jų užstoti.
„Nematau nieko bloga, kad sirgaliai mušasi, – tvirtino I.Lebedevas. – Mūsų vaikinai yra šaunuoliai. Ir toliau būkite tokie!“
Laiko save kankiniais
Padrąsintas I.Lebedevo pareiškimo, dėl smurto čempionate „Euro 2016“ išsiųstas iš Prancūzijos A.Špryginas sugrįžo į šalį sporto renginiui dar nepasibaigus, mat viza tebegaliojo.
Jis įsliūkino į Rusijos rungtynes su Velsu, bet nenustygo vietoje ir pradėjo reikštis socialiniuose tinkluose.
Prancūzijos teisėsauga kaipmat jį sučiupo ir be ceremonijų antrą kartą išvijo iš šalies.
Šįkart A.Špryginui viza buvo panaikinta, o trys Rusijos futbolo chuliganai dėl siautėjimo Marselyje sulaukė bausmių – iki dvejų metų kalėjimo. A.Špryginui šie veiksmai buvo aiškūs kaip dieną: tai – rusofobija.
Tokį požiūrį nuolatos kartoja Kremliaus pareigūnai, kuriems bet koks Vakarų nepalankumas ar bausmė tolygūs tariamai neapykantai.
„Mes buvome politinės situacijos įkaitai“, – rėžė A.Špryginas ir nuteistus chuliganus pavadino „Marselio kankiniais“.
Kremliaus karo mašina?
Marselyje sąmyšį sėję rusai itin garsiai reiškė palaikymą Rusijos prezidentui V.Putinui. Be to, vienas Jungtinės Karalystės vyriausybės narys tvirtino, kad šie chuliganai yra Kremliaus hibridinio karo veikėjai.
„Futbolo sirgalių elgesys Marselyje yra Rusijos užsienio politikos išraiška, – pareiškė Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos dėstytojas Sergejus Medvedevas. – Požiūris toks: „Mes nelaimėsime čempionato, tad bent jau vaidinkime drąsius, sumuškime ką nors ir verskime pasaulį apie mus šnekėti.“
O V.Putinas juokėsi iš smurto: „Neįsivaizduoju, kaip 200 Rusijos sirgalių galėjo sužeisti kelis tūkstančius anglų.“
Tačiau, pasak A.Šprygino, sudoroti anglus buvo juokų darbas.
„Rusijos sirgaliai daug sportuoja. Savo grupėse turime daugybę bokso ir imtynių čempionų.
Tos grupės susitinka miškuose ir mušasi, visi yra labai geros fizinės formos.
Vidutinis anglų futbolo rinktinės sirgalius nesugebės atsilaikyti prieš juos. Net Rusijoje sakoma, kad chuliganams derėtų mažiau sportuoti, nes jie, įsivėlę į muštynes su praeiviu, iš karto jį patiestų ant žemės“, – bičiulius liaupsino A.Špryginas.
Skydas prieš demokratiją
Glaudūs Kremliaus ryšiai su futbolo chuliganais užsimezgė 2004 metais, po Oranžinės revoliucijos Ukrainoje.
Kremlius ėmė nerimauti, kad demonstracijos gali išplisti ir iki Maskvos, todėl futbolo klubų sirgalių lyderiais paskyrė V.Putiną remiančios jaunimo organizacijos „Mūsiškiai“ („Našy“) narius.
2006 metais „Mūsiškių“ vadovas, buvęs nusikaltėlių gaujos lyderis Vasilijus Jakemenka, gyrėsi, kad gali į gatves sukviesti tūkstančius sirgalių, jei prie Raudonosios aikštės susirinktų demokratiją palaikantys protestuotojai.
Vėliau paaiškėjo, kad su organizacija „Mūsiškiai“ siejami futbolo chuliganai žiauriai mušė Kremliaus kritikus.
Vis dėlto santykiai tarp sporto gerbėjų ir Rusijos valdžios šilti buvo ne visą laiką.
Palaiko ne visais klausimais
2010 metais Šiaurės Kaukazo gyventojai nužudė Maskvos futbolo klubo „Spartak“ gerbėją Jegorą Svidorovą: chuliganai nesuvaldė pykčio ir pradėjo riaušes prie Raudonosios aikštės.
Nors jas išprovokavo Rusijos teisėsaugos aplaidumas tiriant žmogžudystę, chuliganai jau kurį laiką buvo nepatenkinti V.Putino politika kitų religijų ir tautų atžvilgiu.
Jiems užkliuvo tai, kad musulmonų daugumą turinti Čečėnija gavo didelį finansinį palaikymą, o buvusių Vidurinės Azijos šalių gyventojams vykstant į Rusiją nereikia vizų.
Maskvoje chuliganai užsipuolė kelias dešimtis žmonių, kurie nebuvo etniniai rusai, o policija, norėdama nuraminti sirgalius, pradėjo derybas.
Smurto mokėsi iš anglų
Kremlius ir chuliganai atgaivino bičiulystę tik 2014 metais, kai Maskva susigadino santykius su Vakarais. Sirgaliai labai greitai įgudo garsiai garbinti Rusijos karinę galią.
„Anglijos sirgaliai šaukė: „Velniop Rusiją, Velniop Putiną!“ Kaip jūs reaguotumėte, jeigu kas nors įžeistų jus?“ – smurtą bandė pateisinti A.Špryginas.
Bet, anot Rusijos futbolo gerbėjų vadovo A.Šprygino, muštynės su anglų rinktinės sirgaliais buvo ne neapykantos, o pagarbos ženklas.
„Mes anglus jau seniai gerbiame kaip modernaus futbolo chuliganizmo pradininkus. Kai pirmą kartą išgirdome apie futbolo chuliganus, anglai tapo mūsų autoritetu.
Pradėjome skaityti apie chuliganizmą rašančio britų autoriaus Dougie Brimsono knygas. O dabar labai kieta, nes rusų chuliganai sumušė D.Brimsono knygų didvyrius“, – aiškino A.Špryginas.
Policija stiprina saugumą
Tačiau ar iš Vakarų kilusiems sirgaliams derėtų bijoti dėl saugumo, kai jie vyks į 2018 metais Rusijoje vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą?
Nors chuliganų bus apstu, Rusijos teisėsauga dabar pasiryžusi suvaldyti jų siautėjimą.
„Viskas yra stebima, spaudimą jaučiu netgi aš, nors esu pareigūnas ir valdau viešą organizaciją“, – nuogąstavo A.Špryginas.
Po 2010 metų riaušių futbolo sirgalių ir Kremliaus santykiai, nors ir atšilo, nėra kupini pasitikėjimo, kaip anksčiau. Tai ypač matyti pakitusiame policininkų elgesyje.
Dėl to didžioji dalis futbolo sirgalių smurto aktus vykdo toli nuo teisėsaugos akių, pavyzdžiui, miškuose.
Nors A.Špryginas ir kiti Prancūzijoje smurtavę rusų chuliganai vasarą po pirmojo išsiuntimo gimtinėje buvo pasitikti kaip didvyriai, po antrojo išmetimo džiaugsmo buvo kur kas mažiau.
Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko visiškai netikėtai apkaltino A.Špryginą ir jo futbolo sirgalius teršiant Maskvos reputaciją. Be to, valstybinė žiniasklaida staigiai užrišo chuliganams skirtų pagyrų maišą.
Bet blogiausios žinios A.Špryginą pasiekė 2016 metų rugsėjį, kai Rusijos futbolo sąjunga iš savo gretų išmetė jo sirgalių asociaciją. Pats A.Špryginas buvo sulaikytas policininkų, nes buvo įtariamas dalyvavimu masinėse muštynėse pernai sausį.
Tiesa, pareigūnai jį greitai paleido, bet tą patį vakarą kažkas sudegino A.Šprygino automobilį. Per kelias savaites jis patyrė nuopuolį: nuo didvyrio iki atstumtojo.
O gruodžio mėnesį, likus mažiau negu pusmečiui iki Rusijoje vyksiančio draugiško tarptautinio futbolo turnyro, policija surengė reidus devynių žmonių, rengusių smurto išpuolius, namuose.
A.Špryginui ir jo chuliganams buvo nusiųsta aiški žinia: jie laikomi didvyriais, kol yra naudingi, bet jų lauks daug skausmo, jei trukdys įgyvendinti V.Putino viziją, kaip turėtų atrodyti pasaulio futbolo čempionatas.
