Daugiau nei 30 metų nacių gydytojo J.Mengele kaulai buvo saugomi mėlyname plastikiniame maiše San Paulo teismo medicinos institute. Niekas iš vyro artimųjų taip ir neatvyko paimti palaikų.
Siaubingus eksperimentus su žydais vykdęs ir juos į dujų kameras siuntęs vokietis paskutinius gyvenimo metus praleido slapstydamasis – jis buvo laikomas vienu ieškomiausių karo nusikaltėlių.
Priglaudė vokiečių pora
Po Antrojo pasaulinio karo, kai Adolfo Hitlerio bendrininkai buvo teisiami dėl karo nusikaltimų, J.Mengele pabėgo į Argentiną ir dešimtmetį gyveno Buenos Airėse. Kai šiame mieste buvo sučiuptas holokausto sumanytojas Adolfas Eichermannas, nacių gydytojas skubiai pabėgo į Paragvajų.
1960 metais jis atvyko į San Paulą, kur vokiečiai sutuoktiniai Wolframas ir Lisolette Bossertai priglaudė jį kartu su vengrų pabėgėlių šeima.
1979-aisiais, būdamas 67-erių, vyras paskendo plaukiodamas prie Bertiogos miesto pakrantės.
Bossertai palaidojo jį San Paulo priemiestyje, ant antkapio užrašė vardą, kuriuo jis prisistatydavo, – Wolfgangas Gerhardas.
Po kelerių metų Vokietijos žvalgyba perėmė laišką, kurį pora išsiuntė J.Mengele šeimai pranešdama apie jo mirtį.
Apie tai buvo informuota Brazilijos teisėsauga.
Kaulai pasakoja istoriją
1985-aisiais tariamojo Wolfgango Gehrardo palaikai buvo iškasti. Teismo medicinos ekspertai iš Vokietijos, Izraelio, JAV ir Brazilijos, kuriems vadovavo brazilas gydytojas Danielis Romero Munozas, patvirtino, kad iš tiesų tai – J.Mengele.
Dabar gydytojo D.R.Munozo vadovaujama studentų grupė San Paule mėgina išsiaiškinti bėglio gyvenimo paslaptis.
Po tyrimo J.Mengele palaikai liko institute, ir prieš porą mėnesių D.R.Munozas nutarė, kad reikia juos panaudoti tyrimo tikslais. Gavęs leidimą kartu su studentais jis tiria kaulus, kurie pasakoja Mirties Angelu vadinto nacio gyvenimo istoriją.
„Šie kaulai padės studentus išmokyti, kaip tiriant žmogaus palaikus surinktą informaciją susieti su ta, kuri užfiksuota dokumentuose“, – pasakojo brazilas gydytojas.
Žinoma, kad po Antrojo pasaulinio karo J.Mengele slapstėsi, tačiau daugybė jo gyvenimo detalių vis dar gaubia paslaptis.
Vokiečių pora, kuri priglaudė J.Mengele Brazilijoje, pasakojo policijai, kad jam daug kartų pūliavo dantys ir šią problemą jis bandydavo išsigydyti pats – skustuvu.
„Tirdami jo kaulus pastebėjome įskilimą dubenyje. Nacių pajėgų dokumentuose radome įrašą, kad gydytojas patyrė šią traumą per motociklo avariją Osvencime“, – pasakojo D.R.Munozas.
Anot mediko, maža skylutė kairiajame skruostikaulyje taip pat rodo, kad vyras ne kartą sirgo sinusitu.
Paliko randus žydams
„Nežinau, kaip dėl to jaučiuosi, – paklausta, ką mano apie J.Mengele kaulų tyrimą, sakė holokaustą išgyvenusi 92 metų Cyrla Gewertz. – Jau ir taip turiu pernelyg daug skausmingų prisiminimų apie jį ir apie tai, ką jis man ir kitiems darė Osvencimo stovykloje. Tai prisiminimai, kurių negaliu ištrinti iš savo atminties.“
Po karo C.Gewertz, kuri irgi buvo kankinama Ravensbriuko ir Malchovo koncentracijose stovyklose, išvyko gyventi į Švediją. Ten ji gyveno 7 metus, susipažino su būsimuoju vyru ir 1952 m. drauge jie atvyko į Braziliją.
Iš Lenkijos kilusi C.Gewertz ant kairės rankos vis dar turi tatuiruotę, kuri neleidžia pamiršti, kad ji buvo Osvencimo kalinė: A24840.
Moteriai šioje mirties stovykloje su J.Mengele teko susitikti kelis kartus.
„Jis man liepė nusirengti ir lipti į kubilą su labai karštu vandeniu, – siaubingas akimirkas prisiminė C.Gewertz. – Pasakiau, kad vanduo per karštas, o jis man pagrasino, kad jeigu nedarysiu to, ką jis liepia, nužudys. Įlipau į deginantį vandenį. O tada jis įsakė pasinerti į ledinį.“
Kartą C.Gewertz matė, kaip J.Mengele nužudė naujagimę mergytę numesdamas ją nuo stovyklos barako stogo.
„Jis buvo baisus, iškrypęs žmogus, kankintojas“, – prisimindama purtė galvą C.Gewertz.
