Paaiškėjus, kad išpuolį įvykdė į Vokietiją atvykęs prieglobsčio prašytojas, kritikos strėlės vėl atsisuko į kanclerę Angelą Merkel.
Tiesa, kraštutinės dešinės jėgoms nereikėjo ir policijos patvirtinimo. Iškart po išpuolio, dar nepaaiškėjus, kas galėjo jį surengti, visa kaltė suversta Vokietijos atvirų durų politikai.
Mat pirmadienio vakarą į Berlyno Rudolfo Breitšeido aikštėje įsikūrusią Kalėdų mugę lenkišką sunkvežimį nukreipė praėjusiais metais į šalį atvykęs prieglobsčio prašytojas iš Tuniso.
Be to, vėliau paaiškėjo, kad teisėsauga būsimą žudiką kelis mėnesius stebėjo, bet pražūtingam nusikaltimui kelio taip ir nepavyko užkirsti.
Vokiečiams kyla daug klausimų. Ar dar saugu užsukti į žiemos švenčių simboliu tapusias muges? Ar buvo padaryta viskas, kad teroras negrįžtų į Vokietiją?
Galų gale koks likimas laukia vyriausybės, kuriai iššūkį kitų metų rugsėjį ruošiasi mesti atvykėlių baime manipuliuojantys dešinieji?
Valdžią užsipuolė dešinieji
Dar neataušus kraujui, aptaškiusiam Kalėdų dekoracijas šalia Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios, dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas Marcus Pretzellis suskubo šūktelėti: „Tai – A.Merkel mirusieji!“
Vėliau Vokietijos policija paskelbė pradedanti tyrimą dėl įžeidžių parlamentaro žinučių socialiniame tinkle „Twitter“. Bet M.Pretzellis išsišaipė ir iš pareigūnų, o A.Merkel išvadino „teroro kanclere“ („Terrorkanzlerin“).
Sukruto ir kitų Europos valstybių politikai. Nacionalistinės Nyderlandų laisvės partijos vadovas Geertas Wildersas pasidalijo krauju aptaškytos Vokietijos kanclerės nuotrauka.
Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos narys Nigelas Farage’as pareiškė, kad tokie išpuoliai jau nieko nebestebina, nes būtent toks bus A.Merkel valdymo palikimas. O rinkimams besiruošianti Prancūzijos dešiniosios partijos „Nacionalinis frontas“ vadovė Marine Le Pen suskubo išpuolį pavadinti islamistiniu ir paragino Europą sustiprinti valstybių sienų apsaugą.
Pirmadienio vakarą Vokietiją sukrėtęs išpuolis – daugiausia aukų pareikalavęs, bet toli gražu ne pirmas mėginimas kelti baimę šioje šalyje.
Ši valstybė visai neseniai buvo laikoma saugumo ir musulmonų integracijos pavyzdžiu tokioms šalims kaip Prancūzija, kuriai pastarieji pora metų buvo paženklinti itin kruvinais išpuoliais.
Dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ politikos redaktorius Reinhardas Veseris „Lietuvos rytui“ teigė, jog vokiečiai ir taip žino, kad teroro pavojus daugelį metų grėsė visai Europai.
„Jau nuo 2004–2005 metų, kai buvo surengti sprogdinimai Madride ir Londone, buvo aišku, kad išpuolis Vokietijoje yra tik laiko klausimas.
Kita vertus, pastaraisiais metais specialiosioms tarnyboms nekart pavyko užkirsti kelią teroristų planams. Buvo bent du atvejai, kai visiems tiesiog pasisekė, kad bombos traukiniuose ar stotyse nesuveikė. Dabar, kai įvyko tokia tragedija, visi apstulbę“, – svarstė žurnalistas.
Išloš iš žmonių baimės
Regis, daugiausia naudos iš šio išpuolio išpeš būtent kraštutinė dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“.
Mat kitąmet vyks svarbūs Bundestago rinkimai, per kuriuos nacionalistai tikisi išspirti dėl ketvirtos kadencijos kovosiančios A.Merkel vadovaujamą Krikščionių demokratų sąjungą (CDU).
„Savaime suprantama, „Alternatyva Vokietijai“ pasinaudos šiuo teroristiniu aktu visais įmanomais būdais. Tai jų varomoji jėga. Juolab kad pastaruoju metu migracijos ir pabėgėlių tema ėmė trauktis į antrąjį planą, o tai šiai politinei jėgai ir visiems ją remiantiems nežadėjo nieko gero.
O dabar ši tema, žinoma, ir vėl sugrįžo į viršūnes. Manau, ji dabar jau dominuos ir per visą rinkimų kampaniją“, – „Lietuvos rytui“ pažymėjo su pagrindinėmis Vokietijos žiniasklaidos priemonėmis bendradarbiaujantis nepriklausomas žurnalistas Moritzas Gathmannas.
Tiesa, ir pati A.Merkel jau pirmadienį neslėpė, jog šį išpuolį galėjo surengti migrantas: „Mums visiems tikrai suduotų smūgį žinia, kad tai įvykdė į Vokietiją prieglobsčio prašyti atvykęs asmuo.“
Šie metai kanclerei – kaip niekad nesėkmingi. Pernai liaupsinta dėl žmogiško požiūrio į masiškai plūstančius pabėgėlius, vėliau A.Merkel sulaukė kirčių netgi iš pačių artimiausių politinių partnerių.
Antai CDU koalicijos partnerės Krikščionių socialistų sąjungos atstovas ir Bavarijos lyderis Horstas Seehoferis antradienį pareikalavo persvarstyti visą Vokietijos imigracijos ir saugumo politiką.
„Bet už tai gavo švelnų antausį iš politinių draugų. Išeidamas iš pamaldų vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere tarstelėjo: „Dar net neįvyko aukų laidotuvės. Gedulas dabar – pirmoje vietoje, o tokioje diskusijoje aš nedalyvauju“, – pasakojo „Frankfurter Allgemeine“ politikos redaktorius R.Veseris.
Abejoja pabėgėlių politika
Susiskaldymas justi ne tik valdančiojoje koalicijoje, bet ir pačioje A.Merkel partijoje.
„Ta stovykla krikščionių demokratų gretose, kuri rėmė griežtesnę politiką pabėgėlių atžvilgiu, dabar bus dar aktyvesnė ir savo poziciją reikš dar garsiau“, – teigė M.Gathmannas.
Moterų puldinėjimas Kelno Naujųjų metų sutikimo šventėje, afganistaniečio siautėjimas traukinyje, muzikos festivalyje susisprogdinęs siras – visi šie prieglobsčio prašytojų įvykdyti nusikaltimai paskatino vokiečius įtariau žiūrėti į atvykėlius.
„Kalbant apskritai apie visą situaciją ir pačią bendriausią problemą, aš pasisakau už kur kas griežtesnę ir aiškesnę sienų kontrolę. Tiems, kurie išties bėga nuo karo, reikia padėti. Tai savaime suprantama.
Tačiau visų tų, kurie tiesiog sako: „Aš – pabėgėlis!“, leisti nebegalima. Per pastaruosius metus daugelis iliuzijų Vokietijoje, manau, išsisklaidė“, – teigė M.Gathmannas.
Vokiečio žurnalisto manymu, daugiausia žalos daro ne teroro išpuolių pavojus, o piliečiams sekamos pasakos apie tai, kaip pabėgėliai kels ekonomiką.
„Nors ir gaila, tai – kliedesiai. Juk Vokietija jau seniai nebe ta šalis, kokia buvo, pavyzdžiui, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai milijonai žmonių gamyklose dirbo savo rankomis“, – nukirto vokietis.
Išsigando visa Europa
Nors policija ragino berlyniečius išlikti budrius, Vokietijos valdžia prašė laikytis rimties. O labiausiai visuomenę raminti ėmėsi būtent kanclerė A.Merkel.
Jai teko dar sudėtingesnė užduotis nei, tarkime, Prancūzijos vadovams pernai – Bastilijos dienos fejerverkai Nicoje nėra toks svarbus renginys prancūzams kaip Kalėdų mugės vokiečiams.
„Milijonai žmonių mano: kaip galime ramiai eiti į Kalėdų mugę, kai vienas žmogus gali sukelti tokį skausmą? Bet mes nenorime gyventi taip, kad teroras atimtų mūsų laisvę gyventi be baimės“, – kalbėjo kanclerė.
Tačiau ši baimė pasklido ir už Vokietijos ribų. Trečiadienį buvo uždarytos gatvės netoli karališkųjų Bakingamo rūmų Londone. Sustiprintas saugumas kitų Europos miestų Kalėdų mugėse.
Nerimas suprantamas – Berlyne, kaip ir Nicoje, mirtinu ginklu tapo sunkvežimis, kurių Europos keliuose – šimtai tūkstančių.
„Žmones jaudina klausimas, ar dar galima eiti į Kalėdų muges, kurios Vokietijoje yra labai tvirta tradicija.
Taip pat, aišku, prasideda diskusija, ar po Nicos nebuvo galima ir ar nereikėjo daugiau padaryti, kad tokio pobūdžio žudynės taptų neįmanomos“, – samprotavo R.Veseris.
Vokiečiai jaučia nerimą
Į tai sureagavo ir valdžia. Vyriausybė leido išplėsti šalyje veikiantį stebėjimo kamerų tinklą. Mat Vokietijoje viešas vietas stebėti leidžiama kur kas griežtesnėmis sąlygomis nei kitose Vakarų Europos šalyse.
Todėl nors pirmadienio išpuolis vyko vienoje judriausių miesto aikščių, iki šiol nepaviešintas nė vienas stebėjimo kamerų įrašas, užfiksavęs tragediją.
Klausimų dėl saugumo turi ir vokiečiai. Tiesa, juos ramina ir politikai, ir žiniasklaida.
Tai pabrėžia ir „Frankfurter Allgemeine“ politikos redaktorius: „Krinta į akis, kad ir kai kurie bulvariniai laikraščiai skatina reaguoti blaiviai ir protingai.
Nežinau, ar jie taip bando nuraminti skaitytojus, ar taip išreiškia tai, ką laiko bendrąja visuomenės nuomone.“
Dalis vokiečių stengiasi rodyti vienybę. Kitą vakarą po tragedijos Berlyne tūkstančiai žmonių susirinko melstis už išpuolio aukas. Minioje maišėsi įvairių religijų atstovai.
Vienas studentas iš Tuniso – tos pačios šalies, iš kurios atvyko ir įtariamas teroristas, – prie nuolat augančios žvakių ir gėlių krūvos greta Antrojo pasaulinio karo bombų apgriautos Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios paliko ir savo žinią.
„Atėjau čia, nes noriu parodyti, kad už taiką turime kautis visi – ir musulmonai, ir krikščionys. Į taiką neveda joks kelias – pati taika ir yra takas, kuriuo reikia žengti“, – teigė jaunuolis.
Kaip teigia M.Gathmannas, pačioje Vokietijos visuomenėje didelės baimės ar įtampos jis nejaučia.
„Bent jau aš pats jos nejaučiu ir nepastebiu savo aplinkoje. Sėdžiu namuose, dirbu. Bet yra ir nerimo – paprasčiausiai dėl to, kad Kalėdų išvakarėse su visa šeima traukiniu išvyksime į Vokietijos pietus.
Velnias žino, kas gali atsitikti. Jeigu dabar čia pas mus dar yra tokių bepročių, šis penktadienis, gruodžio 23-ioji, kaip tik bene geriausia diena jiems pasireikšti.“
Nelaimės buvo galima išvengti
Iškart po išpuolio sulaikiusi ne tą įtariamąjį, vėliau Vokietijos teisėsauga pranešė, kad dėl nusikaltimo yra ieškomas 24 metų tunisietis Anisas Amri, kurio tapatybės dokumentas buvo rastas žmones pražudžiusiame sunkvežimyje. Trečiadienį prasidėjo visą Europą apimanti prieglobsčio prašytojo paieška, o už ginkluotu ir pavojingu laikomą vyrą sulaikyti padėsiančią informaciją buvo pasiūlytas 100 tūkst. eurų atlygis.
A.Amri pavardė ir dar penki slapyvardžiai jau seniai žinomi įvairių šalių teisėsaugai: už mokyklos padegimą jis sėdėjo Italijos kalėjime, už plėšimus buvo ieškomas Tuniso pareigūnų, o Vokietijos pareigūnai jį sekė įtardami, kad jis ruošiasi išpuoliui. Tiesa, pritrūkus įrodymų jo stebėjimas buvo nutrauktas.
Bene tradiciškai už išpuolį atsakomybę prisiėmė teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“. Tačiau, kaip ir ankstesnių išpuolių atveju, sunku spėlioti, kiek prie išpuolio iš tiesų prisidėjo šis judėjimas. A.Amri veikiau buvo įkvėptas Vokietijoje gyvenančių islamistų, kurie verbavo jaunus musulmonus rengti išpuolius.
Balandį tunisiečio prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas. Jis turėjo būti išsiųstas iš Vokietijos dar birželį, tačiau A.Amri neturėjo paso, o Tunisas nepripažino, kad jis yra šios šalies pilietis.
