A.Merkel yra spaudžiama, kad imtųsi keisti ir stiprinti Vokietijos saugumo sistemą, nors ši šalis po Antrojo pasaulinio karo neigiamai reaguoja į sekimą bei žvalgybą, rašo „Politico“.
Tačiau pirmadienio įvykiai parodė, kad keistis būtina. Tunisietis Anis Amri pirmadienį sunkvežimiu įvažiavo į Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios pašonėje įrengtą Kalėdų turgų ir pražudė 12 žmonių bei sužeidė dar 50.
Įtariamasis, kurio dabar ieškoma, buvo žinomas teisėsaugai. Jis ketverius metus praleido Italijos kalėjime, o nuo praėjusių metų buvo sekamas Vokietijos pareigūnų, kurie buvo įsitikinę, kad jis ketino surengti išpuolį. A.Amri prieglobsčio prašymas Vokietijoje taip pat buvo atmestas, bet jo deportacija atidėta.
Artėjant rinkimams pasikeis tonas?
Nors A.Merkel tikina, kad Vokietija privalo išlikti „laisva, vieninga ir atvira“, daugėja priešingą nuomonę turinčių politikų, kurie pasiryžę paaukoti privatumą, kad padidintų saugumą.
Ateinančius mėnesius saugumas bus viena pagrindinių temų Vokietijoje, kadangi artėja 2017 metų parlamento rinkimai.
Dabar bus ne tik kalbama, ar A.Merkel „atvirų durų“ politika prieglobsčio prašytojų atžvilgiu yra teisinga, bet taip pat bus aršiai aiškinamasi, kaip apsaugoti vokiečius nuo terorizmo. Šiemet, įskaitant incidentą Berlyne, Vokietijoje įvyko penki teroro išpuoliai.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as ragino nekeisti vokiečių gyvenimo būdo „ką besužinotume apie išpuolio kaltininkų tikslus ir jų gyvenimą“. Daugėja vokiečių, kurie su tokiu požiūriu nebesutinka.
„Mes negalime toliau gyventi su dabartiniais įstatymais“, – rėžė A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) Saro žemės vidaus reikalų ministras Klausas Bouillonas, kuris kanclerę ragino saugoti partijos tradicinį įvaizdį ir ginti teisę bei teisingumą.
Panašią nuomonę išsakė ir CDU teisininkas Arminas Schusteris: „Net jei A.Amri nesurengė teroro išpuolio, jis yra puikus pavyzdys prieglobsčio politikos, kuriai svarbu tik svetingai visus priimti, bet toliau to nieko nemato.“
„Atvirų durų“ politikos pasekmės
2015 metų rudenį A.Merkel nusprendė ištiesti pagalbos ranką pabėgėliams, įstrigusiems Vokietijoje. Nuo tada jos „atvirų durų“ politika pabėgėlių krizės atžvilgiu palengva pradėjo sėti pyktį kai kurių vokiečių gretose ir padėjo iškilti kraštutinių dešinių pažiūrų partijai „Alternatyva Vokietijai“, kurią dabar remia 12 proc. visų šalies gyventojų.
„Daugybė klausimų lieka neatsakyti, net jei paaiškės, kad A.Amri nekaltas, – sakė A.Schusteris. – Kodėl mes nepasirūpinome, kad jis paliktų Vokietiją? Kodėl nebuvo paisoma nusikaltimų, kuriuos jis įvykdė? O ką darysime su faktu, kad jis bendravo su radikaliais islamistais?“
A.Amri ne kartą bendravo su džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ verbuotoju irakiečiu Abu Walaa, kuris buvo sulaikytas šiemet.
Daugelio CDU narių manymu pirmadienio išpuolis Berlyne buvo paskutinis lašas, tačiau nėra sutarimo, ar reikėtų ir toliau palaikyti A.Merkel, ar pradėti keisti retoriką, kad partija neprarastų balsuotojų.
Saugumo politika keičiasi per lėtai
„Būtų neteisinga teigti, kad pabėgėlių krizė ir 2015 metų politika nesusiję su pirmadienio ataka“, – sakė kartu su CDU konservatorių bloką parlamente sudarančios Bavarijos krikščionių socialinės sąjungos (CSU) narys Stephanas Meyeris.
Jis ragino, kad būtų sulaikomi asmenys, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis, jei jie laikomi grėsme saugumui. S.Meyeris taip pat siūlė, kad būtų nuo keturių iki 14 dienų padidintas terminas, kai teisėsauga gali laikyti suimtus prieglobsčio prašytojus, kol jie laukia deportacijos.
Tiesa, negalima pamiršti, kad Vokietijos vyriausybė jau kurį laiką griežtina savo toną po šiemet įvykusių teroro išpuolių: yra žinoma, kad tris iš kurių surengė prieglobsčio prašytojai, du iš kurių buvo islamistai.
Rugpjūtį Th.de Maiziere'as sustiprino policijos galias ir finansavimą bei paskelbė planus, kad užsienio nusikaltėliai bus skubos tvarka deportuojami iš Vokietijos.
Be to trečiadienį, dvi dienos po teroro atakos, vyriausybė pagaliau patvirtino seniau pasiūlytą įstatymą praplėsti vaizdo kamerų naudojimą viešose vietose. Kai kurie konservatoriai teigė, kad tokių saugumo sprendimų įgyvendinimą parlamente vilkino opozicija.
Vokietijoje policija ir žvalgybos tarnybos veikia atskirai, nes vengiama pakartoti šalies nacistinę praeitį. Tačiau, anot Saro žemės vidaus reikalų ministro K.Bouillono, dabar pats metas aptarti visus žvalgybos klausimus be jokių istorinių tabu.
„Mums skubiai reikia pakeisti politinę mąstyseną, – sakė Vokietijos federalinės policijos sąjungos vadovas Ernstas Walteris. – Yra absurdiška, kad naujoji Berlyno regioninė vyriausybė pasmerkė stebėjimą vaizdo kameromis, bet tuo pačiu prašė piliečių jiems atsiųsti savo filmuota medžiagą iš išpuolio.“
