Kai 2014 metų pradžioje ši krizė pagilėjo Rusijai aneksavus
Krymą, Europos Sąjunga įšaldė kai kurių Ukrainos ir Rusijos
piliečių lėšas bei uždraudė jiems atvykti į Bendriją. Tarp tų
šalies skaldymu kaltinamų asmenų buvo ir A.Rotenbergas.
Jis šias sankcijas apskundė Europos Sąjungos Bendrajam teismui,
nes, A.Rotenbergo nuomone, Briuselis skyrė jas neteisėtai.
Bendrasis teismas nutartimi iš dalies patenkino A.Rotenbergo
prašymą ir anuliavo kai kurias sankcijas, galiojusias nuo 2014 metų
liepos 30 dienos iki 2015 metų kovo 14 dienos, nes ES teisinis
pagrindimas buvo netinkamas.
Bendrasis teismas nurodė, kad šiuo laikotarpiu „pirmasis
priežasčių išdėstymas yra negaliojantis dėl akivaizdžių
vertinimo klaidų“, todėl sankcijos galioti negalėjo.
Šios sankcijos vėliau buvo atnaujintos nuo 2015 metų kovo 15
dienos dar keliems pusės metų laikotarpiams, tačiau buvo pateikta
papildomų argumentų: kad A.Rotenbergui priklauso bendrovė, statanti
tiltą tarp Krymo ir Rusijos, ir kad jis vadovavo viešųjų ryšių
kampanijai, siekiant pagrįsti Maskvos teises į šį pusiasalį.
ES Bendrasis teismas nurodė, kad pirminės pastabos dėl
sankcijų išliko, tačiau dabar esančios dvi papildomos priežastys
dabar jas pagrindžia.
Teismas ištyrė, „ar naujosios priežastys... taip pat yra
negaliojančios dėl akivaizdžių vertinimo klaidų. Teismas
nusprendė, kad jos nėra tokios, todėl nesutinka anuliuoti
ribojančių priemonių nuo 2015 metų kovo 15 dienos“, – sakoma
pranešime.
Dėl Ukrainos krizės ES ne tik įšaldė konkrečių asmenų
turtą bei uždraudė jiems atvykti į Bendriją, bet paskelbė
baudžiamąsias ekonomines sankcijas tiesiogiai Rusijai. Be to,
atskiromis priemonėmis nubausti asmenys, susiję su Krymo aneksija.
