H.Clinton palaikė kiek daugiau balsavusių amerikiečių – 59 814 018, D.Trumpą – 59 611 678. Tad ji gavo dviem dešimtosiomis procento daugiau balsų. Tačiau tai neužkirto kelio ekscentriškajam milijardieriui tapti naujuoju galingiausios pasaulio šalies lyderiu.
Beje, tai ne pirmas kartas, kai prezidento rinkimų scenarijus susiklosto būtent taip. 2000 metais JAV prezidentu tapo George'as W.Bushas, nors jo oponentas Alas Gore'as balsų gavo daugiau. Tai įvyko pirmąkart per 112 metų ir ketvirtą kartą JAV istorijoje. Už A.Gore'ą tuomet balsavo 48,38 proc. amerikiečių, o už G.W.Bushą – 47,87 proc.
Kodėl taip atsitinka?
JAV rinkimų sistema – sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes čia rinkėjai savo balsus atiduoda ne tiesiogiai už mėgstamą kandidatą, bet už rinkikų kolegijos narius savo valstijoje.
Visos 50 JAV valstijų ir Kolumbijos apygarda, kurioje yra sostinė Vašingtonas, turi nustatytą rinkikų skaičių, lygų tos valstijos atstovų Senate ir Atstovų rūmuose skaičiui.
Tad proporcingai savo dydžiui didžiausia Kalifornijos valstija turi 55 rinkikus, o retai gyvenamas Vajomingas ar mažytė Delavero valstija – tik tris.
Visos šalies rinkikų kolegiją sudaro 538 atstovai. Norėdamas tapti prezidentu kandidatas turi sulaukti 270 – vienu daugiau nei pusės – rinkikų palaikymo.
Visose valstijose, išskyrus Meiną ir Nebraską, galioja mažoritarinė sistema, pagal kurią daugiau balsų laimėjusi partija susišluoja visų rinkikų palaikymą. O šiose dviejose valstijose rinkikai pasidalija proporcingai rinkimų rezultatams.
Būtent dėl šios balsavimo sistemos kiek didesnis balsavusių žmonių palaikymas dar nereiškia, kad kandidatas taps prezidentu – viską lemia rinkikai ir jų balsų pasiskirstymas.
H.Clinton balsai buvo sutelkti valstijose, kurias ji laimėjo stipria persvara – Kalifornijoje ar Niujorke. Tačiau persvara čia nesvarbi – laimėjus valstiją suteikiamas konkretus rinkikų balsų skaičius. D.Trumpo balsai buvo labiau išsklaidyti visoje šalyje, todėl jam pavyko nedidele persvara laimėti daugiau valstijų.
Kodėl sukurta tokia rinkimų sistema?
1787 metais sukurta rinkikų kolegijos sistema turėjo tapti kompromisu tarp tiesioginių rinkimų ir parlamento balsavimo. Be to, tiesioginiams rinkimams tuo metu trukdė šalies vieningumo trūkumas, balsavimas Kongrese atrodė pernelyg skaldantis, o valstijų balsavimas – trukdantis federalinės valdžios viršenybei.
Tad rinkikų kolegija, sukurta remiantis Katalikų bažnyčios Kardinolų kolegija, kuri renka popiežių, buvo pasirinkta kaip sprendimas leisti prezidentą rinkti išsilavinusiems ir išmanantiems politiką atstovams.
Balsavimas antrą lapkričio antradienį vyksta dėl to, kad istoriškai žemės ūkiu užsiimanti amerikiečių visuomenė būtų galėjusi atsitraukti nuo darbų patį ramiausią mėnesį, jai nereikėtų keliauti sekmadienį ir balsavimas nesutaptų su lapkričio 1-ąja, kai verslininkai turėjo skaičiuoti ankstesnio mėnesio pelną.
Kada oficialiai bus suskaičiuoti rezultatai?
Trečią gruodžio pirmadienį visų valstijų rinkikų kolegijos atstovai susirinks ir oficialiai atiduos savo balsus už pasirinktą kandidatą. Tada rezultatai bus nusiųsti į Senatą ir perskaityti sausio 6 dieną. Barackas Obama prezidentu išbus iki 2017 metų sausio 20 dienos vidurdienio, kai prisieks naujasis prezidentas ir persikels į Baltuosius rūmus.
