Nors apklausos rodo, kad didesnė tikimybė, jog Amerika turės pirmąją prezidentę moterį, visgi, neaišku, kaip balsuos iki šiol neapsisprendę rinkėjai.
Apie tai, ką ir kodėl pasirinks Amerika, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Amerikos lietuviu, viešųjų ryšių ekspertu Arūnu Pemkumi.
– Jūs taip pat balsavote rinkimuose, nes turite Amerikos pilietybę. Ar galite atskleisti, už ką?
– Nuo 1984 m. esu registruotas Virdžinijos valstijos respublikonu. Už Kongreso atstovus balsavau už respublikonus, o už prezidentą – už trečią asmenį.
– Ką prognozuojate šiuose rinkimuose?
– Labai sunku prognozuoti. Rinkimai vyksta, kai kurie miesteliai jau paskelbė rezultatus, valstijos dar ne. Pirmosios valstijos turėtų skelbti rezultatus apie 3-4 val. ryto Lietuvos laiku. Man atrodo, kad bus labai arti.
– Bet vistiek vienas iš kandidatų privalės laimėti. Kurio galimybės didesnės? Šiandien paskelbta „Reuters“ apklausa rodo, kad Demokratų partijos kandidatė H. Clinton turi 90 proc. galimybę rinkimuose nugalėti Respublikonų partijos kandidatą D. Trumpą.
– Įvairių žiniasklaidos kanalų, apklausų paskaičiavimai yra labai skirtingi. Tikimybė, kad H. Clinton turėtų laimėti, yra jos pusėje. Kaip iš tikrųjų įvyks, labai sunku pasakyti. Šiais metais matėme, visi tikėjosi, kad „Brexit“ neįvyks, kiti rinkimai neįvyks į vieną, kitą pusę, o išėjo taip, kaip išėjo.
– Jūs dirbote prezidento Džordžo Bušo administracijoje, Amerikoje turite daug pažįstamų ir iš politinio sluoksnio. Kiek yra neapsisprendusių žmonių?
– Per šiuos rinkimus – labai daug. Labai daug kam nepatiko nei vienas, nei kitas kandidatas. Reikia pripažinti, kad priešrinkiminėje kampanijoje D. Trumpas įveikė 16 kitų kvalifikuotų kandidatų, niekas to prieš 6-9 mėnesius nesitikėjo. Visi tikėjosi, kad bus vienas iš tipinių respublikonų kandidatų.
Tai, kad H. Clinton bus kandidatė, buvo didesnė tikimybė. Labai daug kam nepatinka ir H. Clinton, ir D. Trumpas. Įdomu tai, kad labai daug demokratų nemėgsta H. Clinton. Pasirodo, kad labai daug respublikonų nemėgsta ir D. Trumpo.
Vienoje apklausoje prieš kelis mėnesius buvo paklausta, kam nepatinka ir vienas, ir kitas. Rezultatai buvo stulbinantys – apie 40 proc.
Tai reiškia, kad jie yra neapsisprendę ir galėtų neiti balsuoti, balsuoti prieš vieną ir kitą – už trečią kandidatą, kurių yra 3-4, arba balsuoti tą dieną prieš žmogų, kurio nemėgsta. Sunku prognozuoti, nes yra labai didelis skaičius neprognozuojamų balsuotojų.
– Kaip renkasi statistinis amerikietis? Ar dažnas atvejis, kuomet nuomonė pasikeičia per parą ar tai būna paskutinės minutės balsavimas?
– Retai būna taip, kad spontaniškai nusprendžia jau balsuodamas. Dauguma bent savo mintyse yra susidarę nuomonę savaitę ar kelias prieš pačius rinkimus. Aš savo nuomonę susiformavau prieš kelis mėnesius, tikėdamasis, kad gal kas nors pasikeis, bet niekas nepasikeitė.
– Kokia Jūsų nuomonė? Atstovaujate partiją, kurios kandidatas labai nevienareikšmiškai vertinamas ir save pateikiantis pakankamai skandalingai – jo kampanija buvo aštri, tam tikrais atvejais vulgari.
– Manau, kad jo kampanija pateks į rinkimų vadovėlių istoriją dėl savo vulgarumo, tiesmukiškumo. Jis pastoviai patekdavo į žiniasklaidą.
Pažiūrėjus, kiek jis išleido pinigų rinkiminei kampanijai – tai procentas to, kiek išleido H. Clinton. Tai įrodo, kad per populizmą, demagogiją galima atkreipti visuomenės dėmesį, patekti į žiniasklaidą ir ji toliau jį seks.
Problemos su tuo yra tai, kad nebuvo diskutuojami tikrieji klausimai, viskas buvo labai paviršutiniška.
– Gal niekam to ir nereikėjo? Tai, kad atsirado toks kandidatas kaip D. Trumpas, tikriausiai yra Amerikos visuomenės ir viso pasaulio pasikeitimo pasekmė.
– Lygai tas pats dabar kartojasi per visą Europą. Yra labai daug žmonių, kurie galvoja, kad valdžia toli, sostinėje, ten sėdintys politikai neužjaučia, daro savo korupcinius reikaliukus. Didžioji masė žmonių yra ganėtinai užpykusi ant centrinės valdžios. Tada jie renkasi bet kokį gelbėtoją.
– Ką matėme ir Lietuvoje per Seimo rinkimus.
– Ir ne vieną kartą. Kai pagrindinės politinės partijos nebeturi savo ilgalaikės ideologijos, nesilaiko pažadų, filosofijos, tai jos tampa mažai reikšmingos, negali išlaikyti savo pastovių rėmėjų ar elektorato. Tada atsiranda visokie gelbėtojai. Lygiai tas pats dabar atsitiko Amerikoje, gal tai įvyko pirmą kartą Amerikos istorijoje.
– Teigiama, kad už D. Trumpą didžiąja dalimi gali balsuoti baltaodžiai vyrai, o H. Clinton labiau mažumų kandidatė – afroamerikiečių, ispanakalbių.
– Nesu 100 proc. įsitikinęs tomis paviršutiniškomis analizėmis. Taip, didelis procentas vidutinio amžiaus baltaodžių vyrų, turbūt, balsuos už D. Trumpą.
Nesu įsitikinęs, kad juodaodžiai ar meksikiečiai nebalsuos už jį, nors jie ir buvo „įžeidinėjami“ ar žiniasklaida pasiimdavo vieną sakinį ir iš to išpūsdavo didžiulį burbulą.
Afroamerikiečiai daug metų buvo po Demokratų partijos padu, į juos buvo žiūrima kaip į garantuotą balsą, bet Demokratų partija mažai į juos kreipė dėmesio, kai patekdavo į valdžią. Jie labai nusivylę ir jų balsavimo procentai statistiškai yra ganėtinai maži.
Per šiuos rinkimus galime pamatyti, kad balsuos daugiau juodaodžių ir meksikiečių, negu ankstesniuose rinkimuose ir balsai labiau pasiskirstys tarp respublikonų ir demokratų.
– Sakote, kad abu kandidatai nėra patys geriausi variantai, nėra vienijantys, bet ko šiuo metu Amerikai reikia labiau?
– Mano manymu, nereikia nei vieno, nei kito. Iš šių rinkimų galima tikėtis dviejų dalykų. Ir viena, ir kita partija viduje turės labai rimtai peržiūrėti kandidatų rinkimo sistemą, nes ypač respublikonams tai yra aiškus įrodymas, kad pati partija tokio kandidato nenorėjo, nors jis buvo demokratiškai išrinktas.
Kitas dalykas – visas mūsų dėmesys yra į prezidento rinkimus, tuo tarpu lygiagrečiai eina trečdalis Senato rinkimų ir visų Atstovų rūmų rinkimai.
Šiuo metu, baigiantis kadencijai, respublikonai turi 8 vietų daugumą Senate ir apie 60 vietų daugumą Atstovų rūmuose. Respublikonai per šiuos rinkimus turėtų kažkiek prarasti, tačiau yra tikimybė, kad jie išlaikys ir Senatą, ir Atstovų rūmus. Tai reiškia, kad net jei prezidente taps H. Clinton, jai reikės dirbti su respublikonų valdomu Kongresu.
– Kaip atrodys Amerika po rinkimų? Ši kampanija skaldė pačią visuomenę, nes kiekvienas kandidatas deklaravo moraliai pažeidžiamus dalykus, tam tikras grupes žmonių galėjo įžeisti. Ar po rinkimų susiskaldymo tendencija galėtų gilėti?
– Visuose rinkimuose, ir Lietuvoje, ir Europoje galioja švytuoklės principas. Po šių rinkimų tikėčiausi, kad partijos ir būsimieji kandidatai retoriką, demagogiją bandys sušvelninti. Po 2 metų vėl vyks Kongreso rinkimai, po 4 – prezidento rinkimai.
Spėčiau, kad iki to laiko sušvelnės situacija. Tai, kas vyksta pasaulyje – Artimuose Rytuose, Sirijoje, spaudimas iš Rusijos, reikalai Europoje, Kinijos, Šiaurės Korėjos atvejai – visa tai turi įtakos ir Amerikos rinkimams, nes prezidentas yra atsakingas už užsienio reikalus.
Išoriniai faktoriai per ateinančius 4 metus turės nemažą įtaką. Tai, kaip bet kuris prezidentas elgsis toje erdvėje, įtakos kitus rinkimus.
– Ar Lietuvai yra skirtumas, kuris kandidatas bus išrinktas? Daug skaitome, kad, jei D. Trumpas taptų prezidentu, iškiltų grėsmių dėl saugumo, NATO ateities, santykių su Rusija. Ar Rusija galėtų pasinaudoti kandidatu, kuris deklaravo nekonfliktišką santykį su Rusija?
– Baltijos šalys ėjo ilgą kelią į NATO, jos yra lygiateisės narės. JAV yra didžiausia finansinė NATO narė, bet pati struktūra yra ganėtinai stipri.
Saugumo atžvilgiu nematau jokio skirtumo, ar būtų vienas prezidentas, ar kitas. Tai, kas buvo sakyta rinkimų metu – retorika buvo daugiau orientuota į savo šalies rinkėjus.
Garsusis D. Trumpo pasakymas – pasvarstysim dėl gynybos – žiniasklaida pasiėmė ne pilną citatą, o pusę sakinio. D. Trumpas nepasakė nieko naujo, ko nėra pasakęs Pentagonas Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai ir t.t. – privalote užtikrinti 2 proc. BVP savo gynybai.
Daugelis šalių to nedarė. Šiandien iš penkių šalių, kurios tai pasiekė, dvi yra centrinėje Europoje – Estija ir Lenkija.
– Sakote, kad jokio skirtumo, ar bus D. Trumpas, ar H. Clinton, nes Lietuvai tai per daug įtakos neturės?
– Tarptautiniuose santykiuose bendravimas su Maskva ar kitomis šalimis gali turėti įtakos, bet nematau didelio skirtumo, ar bus D. Trumpas, ar H. Clinton. Yra įtampų ir su vienu, ir su kitu.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
