JAV rinkimų sistema – sudėtingesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes čia rinkėjai savo balsus atiduoda ne tiesiogiai už savo mėgstamą kandidatą, bet už rinkikų kolegijos narius savo valstijoje.
Kaip veikia rinkikų kolegija?
Visos 50 JAV valstijų ir Kolumbijos apygarda, kurioje yra sostinė Vašingtonas, turi nustatytą rinkikų kiekį, lygų tos valstijos atstovų Senate ir Atstovų rūmuose skaičiui.
Tad proporcingai savo dydžiui, didžiausia Kalifornijos valstija turi 55 rinkikus, o retai apgyvendintas Vajomingas ar mažytė Delavero valtija – tik tris.
Visos šalies rinkikų kolegiją sudaro 538 atstovai. Norėdamas tapti prezidentu, kandidatas turi sulaukti 270 – vienu daugiau nei pusės – rinkikų palaikymo.
Visose valstijose, išskyrus Meiną ir Nebraską, galioja mažoritarinė sistema, pagal kurią daugiau balsų laimėjusi partija susišluoja visų rinkikų palaikymą. O šiose dviejose valstijose rinkikai pasidalija proporcingai rinkimų rezultatams.
Ar rinkikai balsuoja taip, kaip juos įpareigoja žmonės?
JAV rinkimų istorijoje 99 proc. atvejų rinkikai balsavo už tą kandidatą, kurį aktyviausiai palaikė valstijos rinkėjai.
Valstijos rinkikai yra partijų ar valdžios institucijų parinkti atstovai, kurie iškovoja pasitikėjimą, kad atėjus lemtingai dienai balsuos atsakingai.
21 valstijoje rinkikai nėra teisiškai įpareigoti balsuoti už tą kandidatą, kurį palaikė rinkėjai. Bet 29 valstijose už žmonių valios ignoravimą yra skiriamos ir baudos.
Nors istorijoje yra pasitaikę atvejų, kad rinkikai atsisakė elgtis taip, kaip norėjo juos delegavę rinkėjai, tačiau toks nepaklusnumas niekada nelėmė rinkimų rezultatų visoje šalyje.
Kurios valstijos yra svarbiausios?
Rinkimų naktį JAV žemėlapis pasidalins į kelias spalvas. Mėlynos valstijos atiduos balsus demokratei H.Clinton, o raudonos – respublikonui D.Trumpui.
Tačiau jau dabar didžiąją dalį valstijų galima nuspalvinti, nes jose partijos palaikymas nekinta jau daugelį metų – Kalifornija visada yra demokratiškai mėlyna, o Alabama – respublikoniškai raudona.
Lieka tik kelios valstijos – kartais dėl spalvų samplaikos pavadinamos purpurinėmis – kurių sprendimas nulems ir visos šalies rezultatą.
Šios svyruojančios valstijos ankstesniuose rinkimuose balsavo už skirtingus kandidatus, todėl jų sprendimą šiais metais yra sunku prognozuoti. Be to, tokiose valstijose kandidatai ir praleido daugiausiai laiko rinkimų kampanijos metu.
Apklausų rezultatai paskutines kelias savaites prieš rinkimus labai kito, todėl tokių svyruojančių valstijų gali būti tarp aštuonių ir 15.
Šiemet svyruojančiomis valstijomis galima pavadinti Floridą, Ohają, Pensilvaniją, Viskonsiną, Naujajį Hampšyrą, Minesotą, Ajovą, Mičiganą, Nevadą, Koloradą ir Šiaurės Karoliną.
Svarbiausios – ir daugiausiai rinkikų balsų garantuojančios – Floridos ir Ohajo valstijos. Jose sprendėsi ir paskutinių kelių prezidentų likimas.
Nuo 1960 metų Ohają laimėjęs kandidatas taip pat laimėjo ir nacionalinio lygmens rinkimus, o Florida nuo šios taisyklės nukrypo tik kartą.
Daugelis ekspertų jau praėjusią savaitę įspėjo – jeigu D.Trumpas nelaimės Floridos, jo galimybės atsidurti Baltuosiuose rūmuose lieka beveik nulinės.
Mat stipriai demokratus palaikančių JAV valstijų yra kur kas daugiau, o H.Clinton jau dabar gali būti beveik tikra, kad pelnys apie 200 iš 270 būtinų rinkikų kolegijos balsų.
O stipriai respublikoniškos valstijos D.Trumpui užtikrinai padovanos tik apie 144 balsų. Likusius jam reikės susirinkti ne tokios aiškios partinės priklausomybės regionuose.
Pavyzdžiui, Šiaurės Karolina, Arizona, Džordžija ir Misūris iki pastarųjų metų visada palaikydavo respublikonus, tačiau pastaruoju metu vis labiau krypsta link demokratų.
Kas nutiks, jeigu niekas nelaimės?
Esti tikimybė, kad net ir antradienio vakarą nežinosime, kas taps kitu JAV prezidentu. Antai jeigu abu kandidatai surinks po 269 rinkikų balsus, dėl prezidento balsuotų Atstovų rūmai.
Gali atsitikti ir taip, kad partijos surinks labai apylygį balsų žmonių skaičių, tad nebus galima skelbti, kas laimėjo vienoje ar kitoje valstijoje.
Tada galėtų prasidėti teisiniai ginčai dėl to, kaip perskaičiuoti balsus, kaip tai nutiko ir 2000 metais. Tada pirmąkart per 112 metų ir ketvirtą kartą JAV istorijoje kandidatas sulaukęs mažiau žmonių palaikymo tapo prezidentu – už Alą Gorą balsavo 48,38 proc. amerikiečių, o už George'ą W.Bushą – 47,87 proc.
Rezultatą nulėmė Floridos valstija, bet čia skirtumas buvo per mažas padaryti išvadai apie laimėtoją, ir buvo pradėtas perskaičiavimas. O kelios apygardos dėl to kreipėsi į JAV aukščiausiąjį teismą.
Galų gale gruodžio 12 dieną Aukščiausiojo teismo teisėjai 5-4 balsų santykiu parėmė G.W.Bushą ir jis tapo prezidentu.
Beje, jeigu tokia situacija pasikartotų šiemet, būtų ypač problematiška, nes šiuo metu JAV aukščiausiąjį teismą sudaro tik aštuoni teisėjai.
Už ką dar balsuos amerikiečiai?
Be prezidento, JAV antradienį taip pat išrinks 435 Atstovų rūmų – žemesniųjų Kongreso rūmų – narius ir trečdalį Senato. Taip pat balsuojama ir už įvairius vietos ir valstijos pareigūnus arba įstatymo iniciatyvas.
Antai kai kuriose Kalifornijos apygardose antradienį žmonės turės išreikšti nuomonę keliomis dešimtimis klausimų.
Kodėl sukurta tokia rinkimų sistema?
1787 metais sukurta rinkikų kolegijos sistema turėjo tapti kompromisu tarp tiesioginių rinkimų ir parlamento balsavimo.
Be to, tiesioginiams rinkimams tuo metu trukdė šalies vieningumo trūkumas, balsavimas Kongrese atrodė pernelyg skaldantis, o valstijų balsavimas – trukdantis federalinės valdžios viršenybei.
Tad rinkikų kolegija, sukurta remiantis Katalikų bažnyčios kardinolų kolegija, kuri renka popiežių, buvo pasirinkta kaip sprendimas leisti prezidentą rinkti išsilavinusiems ir išmanantiems politiką atstovams.
O balsavimas antrą lapkričio antradienį vyksta dėl to, kad istoriškai žemės ūkiu užsiimanti amerikiečių visuomenė būtų galėjusi atsitraukti nuo darbų patį ramiausią mėnesį, jai nereiktų keliauti sekmadienį ir balsavimas nesutaptų su lapkričio 1-ąja, kai verslininkai turėjo skaičiuoti ankstesnio mėnesio pelną.
Kada oficialiai bus suskaičiuoti rezultatai?
Trečią gruodžio pirmadienį visų valstijų rinkikų kolegijos atstovai susirinks ir oficialiai atiduos savo balsus už pasirinktą kandidatą.
Tada rezultatai bus nusiųsti į Senatą ir perskaityti sausio 6 dieną. Barakas Obama prezidentu išbus iki 2017 metų sausio 20 dienos vidurdienio, kai prisieks naujasis prezidentas ir persikels į Baltuosius rūmus.
