„Nuo NATO viršūnių susitikimo Velse Aljanso ministrų
susitikimai buvo praktiškai vienodi ir, deja, pozityvūs signalai
dėl NATO ir Rusijos santykių nebuvo siunčiami. Tokia politika tampa
ilgalaike. Pavyzdžiui, neva stiprinant vadinamąjį Aljanso rytinį
flangą bataliono lygiu yra formuojami tarptautiniai kontingentai, ir
jie Baltijos šalyse bei Lenkijoje bus dislokuoti 2017 metais“, –
sakė A.Gruško rusų dienraščiui „Izvestija“.
„Į NATO priemones neliks neatsakyta“, – pridūrė
diplomatas ir pabrėžė, kad Aljansas taip pat nusprendė didinti
savo buvimą Juodosios jūros regione.
Taip A.Gruško kalbėjo, Aljanso gynybos ministrams praėjusią
savaitę pranešus apie pažangą 2017 metų pradžioje ruošiantis
dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną kiekvienoje
Baltijos šalyje ir Lenkijoje, iš viso apie 4 tūkst. karių.
Remdamasi šaltiniais, „Izvestija“ pranešė, kad
NATO sprendimą dislokuoti šiuos batalionus diplomatai aptars NATO
ir Rusijos taryboje lapkričio menėsį.
Rusija NATO dislokuojamus pajėgumus Vidurio ir Rytų Europoje
vertina kaip grėsmingą Aljanso artėjimą prie jos sienų. Tačiau
NATO tikina esanti priversta taip elgtis dėl rusų keliamos
grėsmės.
Įtampa tarp Aljanso ir Maskvos pastarosiomis savaitėmis vėl
išaugo, Rusijai Karaliaučiuje pratyboms dislokavus branduolinį
užtaisą galinčių nešti trumpojo nuotolio raketų kompleksus
„Iskander“. Taip pat Rusija praėjusią savaitę sustiprino
Baltijos laivyną dviem laivais, apginkluotais branduolines galvutes
galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr“.
