Kodėl Kremliui į naudą Rytų Ukrainoje žūstantys separatistų lyderiai?

2016 m. spalio 27 d. 14:35
Paslaptingos prorusiškų Rytų Ukrainos separatistų vadeivų mirtys verčia svarstyti – ar Rusija žudo jiems problemų keliančius karvedžius? Virtinė gerai žinomų separatistų mirčių verčia sukilėlius nerimauti, kad už kiekvieno kampo gali tykoti į jų gyvybę besikėsinantys žudikai arba pražūtingi spąstai.
Daugiau nuotraukų (5)
Spalio 16-ąją Donecke savo namo lifte žuvo 33-ejų separatistų vadeiva Arsenas Pavlovas, dar žinomas Motorolos pravarde.
Nuotoliniu būdu susprogdintos bombos pražudytas rusas buvo seniai žinomas dėl smurto per Antrąjį Čečėnijos karą bei Donecko oro uosto puolimo.
Jis buvo vienas žinomiausių separatistų vadų, kurie žuvo paslaptingomis aplinkybėmis, o sprogimas leido manyti, kad nagus galėjo būti prikišęs Kremlius, rašo Jackas Loshas iš „Foreign Policy“.
Karas Ukrainoje pražudė apie 10 tūkst. žmonių, tačiau Donecko ir Luhansko prorusiškų separatistinių regionų lyderiai neretai žūsta toli nuo mūšio lauko.
Rugsėjį Luhansko ministras pirmininkas Genadijus Cypkalovas tariamai nusižudė, kai jį ir kelias dešimtis pareigūnų sulaikė separatistai. Buvo paskelbta, esą premjeras planavo pučą, neatlaikė kaltės jausmo ir dėl to pasikorė.
Prieš tai viename Maskvos restorane buvo nukautas buvęs milicininkas, Rytų Ukrainos separatistinių pajėgų vadas Jevgenijus Žilinas.
Praėjusį gruodį gyvybės neteko dar vienas vadeiva – prieš kelias valandas savo vestuves atšventęs Pavelas Dremovas, kurį pražudė užminuotas automobilis.
Pernai taip pat žuvo Aleksejus Mozgovojus ir Aleksandras Bednovas-Betmenas. Tačiau, anot ekspertų, tai tėra patys žinomiausi separatistai, o paslaptingų mirčių gali būti dar daugiau.
Pasak ekspertų, yra dvi šias mirtis paaiškinančios teorijos: separatistų elitas pradėjo tarpusavyje vaidytis dėl didelio juodosios rinkos sukuriamo pelno arba nuo karo Ukrainoje pavargusi Rusija bando sukurti gerbtinų separatistų respublikų įvaizdį, žudydama nesuvaldomus sąjungininkus.
A.Pavlovas iš tiesų buvo nevaldomas Kremliaus šalininkas ir tapo prieštaringai vertinama savotiška separatistams palankios žiniasklaidos „žvaigžde“. Separatistas net transliavo savo vestuvių ceremoniją.
„Jis – tik žiniasklaidos karys, – aiškino politinės filosofijos ekspertas Michailas Minakovas. – Pagrindiniai lyderiai ir toliau lieka šešėlyje.“
Po A.Pavlovo mirties, kuri daugelį apstulbino, buvo paviešintas vaizdo įrašas, kur keturi kaukėti neonaciai prisiėmė atsakomybę už ataką. Kai kurie separatistai, pamatę šį įrašą, dėl Motorolos mirties pradėjo kaltinti Ukrainos valdžią, o kiti skeptiškai vertino jo autentiškumą.
„Miršta dažniausiai banditai, kurie kovoja dėl galios, pinigų, kontrabandos kelių ir valdžios – dalykų, kurie būtini, jei esi naujas karvedys ir nori finansuoti savo pusiau sukarintą grupuotę“, – teigė Europos ir Centrinės Azijos analitikas Daraghas McDowellas, kuris laikosi nuomonės, kad separatistai žudosi per tarpusavio konfliktus.
Vis dėlto kai kurie separatistai pripažįsta, kad pavojus jų gyvybei kyla iš Maskvos, o ne kitų prorusiškų sukilėlių. A.Pavlovo mirtis buvo įmantri ir efektyvi – galimai Kremliaus darbas.
„Kai kas sako, kad aukščiau hierarchijoje esantys asmenys valo pirmąją sukilėlių kartą, kad sunaikintų inkriminuojančius įrodymus ir pašalintų karo nusikaltimų liudininkus, – teigė anonimiškai kalbėjęs separatistas. – Kremliui reikia, kad jo šalininkai turėtų labiau gerbiamą įvaizdį.“
Motorolos ir kitų Rytų Ukrainos separatistų vadeivų mirtys gali būti naudingos Maskvai, nes ji vėliau gali priversti Ukrainos valdžią derėtis dėl taikos su ne tokiais radikaliais sukilėliais.
O tada Rusija mėgintų panaikinti jai smarkiai kenkiančias Vakarų sankcijas, kurios pritaikytos dėl Krymo aneksijos 2014 metais.
separatistaiUkrainaDoneckas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.