Vladimiro Medinskio istorijos disertacija, kurioje nagrinėjamos
užsienio nuomonės apie viduramžių Rusiją, ilgą laiką erzino
vietos istorikus, kurie tvirtino, kad tai yra prastas, mokslinės
vertės neturintis darbas ir kad jo nebuvo galima leisti apsiginti.
Šiemet jie pagaliau pateikė prašymą atšaukti ministro mokslinį
laipsnį.
Skandalas dėl ministro disertacijos yra naujausias pavyzdys
Rusijos intelektualų priešinimosi tam, ką jie vadina išsikerojusiu
sukčiavimu akademiniuose sluoksniuose ir rimtų studijų nuvertinimu
valdant prezidentui Vladimirui Putinui.
„Medinskio disertacija yra skandalinga, tikra parodija“, –
sakė su disertacijomis susijusį sukčiavimą demaskuojančios
mokslininkų grupės „Dissernet“ aktyvistas Ivanas Babickis, kuris
padėjo dviem istorijos profesoriams pateikti oficialų skundą.
Skundas, kuriame sakoma, kad V.Medinskio darbo „iš principo
negalima laikyti istorijos tyrimu“, privertė švietimo ministrą
nusiųsti šią disertaciją patikrinti.
Tarp akį rėžiančių disertacijos klaidų yra V.Medinskio
mintis, kad katalikybė nėra krikščionybės dalis. Be to, neatrodo,
jog V.Medinskis žinotų, kad Danija yra Skandinavijoje. Jis taip pat
tiesiai pareiškia, kad kokio nors istorinio fakto vertę reikėtų
apibrėžti remiantis tuo, ar jis atitinka Rusijos nacionalinius
interesus.
Prieš šią 2011 metų disertaciją 46 metų ministras, kuris
taip pat turi politologijos daktaro laipsnį, neskelbė mokslinių
straipsnių kitomis istorijos temomis. Po disertacijos jis taip pat
nėra nieko publikavęs, sakė I.Babickis.
2012 metais paskirtas V.Medinskis rėmė savotišką
nacionalistinį požiūrį į Rusijos istoriją, kuris atitinka
valdant V.Putinui skatinamas nuotaikas.
Pernai jis susiginčijo su Rusijos valstybės archyvo vadovu ir
gynė Antrojo pasaulinio karo istoriją apie 28 panfiloviečius –
legendinį Maskvą gynusį pulką, kuris, kaip atskleidė Archyvas,
buvo reporterių išgalvotas sovietinės propagandos mitas.
Ginčas baigėsi tuo, kad Archyvo vadovas Piotras Mironenka
atsistatydino iš savo posto. Žmones, kurie kėlė klausimus dėl 28
panfiloviečių istorijos, V.Medinskis pavadino „šunsnukiais“.
Kol kas V.Medinskiui sekėsi ir dėl disertacijos: darbo
pakartotinis svarstymas iš pradžių buvo atidėtas, tada jį
sustabdė vyriausybinis mokslinių laipsnių tvirtinimo komitetas.
„Mūsų tikrovės veidrodis“
Rusijos istorikai, kuriems nusibodo „politiškai motyvuotos
atakos“ ir „neteisingos bei absoliučiai obskurantiškos
publikacijos“, 2014 metais įsteigė Laisvąją istorijos draugiją
profesionalų solidarumui skatinti.
Vienas „Dissernet“ įkūrėjų Andrejus Rostovcevas sakė, kad
įvairių sričių mokslininkai taip pat buriasi kovai su disertacijų
plagijavimu – reiškiniu, kuris didžiuliu mastu graužia
socialinius mokslus.
Sritys, kurias ypač temdo sukčiaujant apgintos disertacijos, yra
ekonomika, švietimas, medicina ir teisė, problema yra paplitusi tarp
pareigūnų, kurie moksliniais laipsniais siekia „pastiprinti“
savo įrašus dėl kvalifikacijos.
„Suklastotų disertacijų paveikslas yra mūsų tikrovės
veidrodis“, – sakė A.Rostovcevas, turėdamas omenyje ir bendrai
visoje visuomenėje išsikerojusią korupciją.
Atsitiktinai pasirinkus kokią nors ekonomikos disertaciją, yra
penkių proc. tikimybė, kad tai bus nukopijuotas darbas, rodo
„Dissernet“ tyrimas. Tarp Rusijos Dūmos deputatų tokia tikimybė
yra 41 procentas.
Suklastotos disertacijos nėra vien Rusijos problema, bet
„svarbu tai, kaip sistema reaguoja“, sakė A.Rostovcevas.
„Netikrų akademikų, kurie yra pasirengę būti samdomi,
gamyba, šis melo gamybos mechanizmas – tai dalykai, kuriuos
vyriausybė instituciškai remia. Tai nėra kažkokia juodoji
rinka“, – sakė jis.
Kova su šia sistema gali būti rizikinga – štai kodėl
akademikai taip ilgai tylėjo.
„Žmonės bijo represijų, nes tai nusikalstamas verslas“, –
sakė A.Rostovcevas.
Balandžio mėnesį jis savo virtuvės lange aptiko kulkos
pramuštą skylę. „Ji yra devintame aukšte, o perimetras saugomas,
tad kažkas taikėsi iš toli“, – sakė jis. Į policiją jis
nesikreipė, nes mano, kad tai būtų laiko švaistymas.
„Rusija praranda smegenis“
„Dissernet“ sulaukė nebylaus pritarimo iš kai kurių
pareigūnų. Tarp jų yra buvęs švietimo ministras, uždaręs daug
korumpuotų disertacijų tarybų, kurios, kaip buvo žinoma, dalijo
laipsnius už visiškai nuplagijuotus tekstus ar išvis nereikalavo
jokių disertacijų.
Kaip elgsis dabartinis ministras, dar neaišku, sakė
A.Rostovcevas. Tačiau viena yra aišku: pinigai moksliniams tyrimams
mažės vyriausybei dėl ekonominės krizės bandant mažinti
išlaidas.
Rugsėjo mėnesį apkarpymai paskatino Rusijos mokslų akademijos
darbuotojus rengti protestus, kurie truko savaitę.
„Finansavimas mokslui nuolat mažėja“, – sakė genetikė
Svetlana Borinskaja, kuri dirba genomo analizės laboratorijoje
Genetikos institute, bet taip pat dalyvauja mokslo populiarinimo
projektuose.
„Mokslininkams sunku kovoti su politizuotu pseudomokslu, drauge
ar individualiai“, – sakė ji.
„Rusija praranda smegenis, – sakė ji, turėdama omenyje
jaunų kvalifikuotų mokslininkų nutekėjimą. – Procesas šiemet
paspartėjo.“
„Atrodo, kad vyriausybė nėra suinteresuota fundamentiniais
mokslais ir net taikomaisiais mokslais“, – pridūrė ji.
