Diskusijoje, skirtoje Atkurtos Lietuvos tarptautinio pripažinimo
bei narystės Jungtinėse Tautose 25-osioms metinėms, jis išsakė
pozityvų požiūrį į Ukrainos dedamas pastangas ir pažangą
vykdant demokratines reformas.
Tačiau, jo nuomone, permainos vyksta
per lėtai, o tam didžiausios įtakos turi būtent Rusijos kurstomas
karinis konfliktas šalies rytuose. Siekiant ilgalaikių permainų
Ukrainoje A.Kwasniewskis mato vienintelę išeitį – keisti tiek
Rusijos vadovybės, tiek piliečių požiūrį į kaimyninę šalį.
„Situacija Ukrainoje yra drastiškai trapi. Rusijai konstruojant
supergalią Ukrainos reikia labiausiai, ji yra klausimas numeris
vienas. Antra, didžiajai daliai rusų, ypač Rusijos vadovams,
Ukraina yra dirbtinė valstybė, ukrainiečiai yra dirbtinė tauta –
aišku, tai yra absoliuti netiesa. Bet kol Rusija demonstruos
tokį požiūrį į Ukrainą, bus itin sunku rasti gerą
sprendimą“, – sakė A.Kwasniewskis.
Prezidento nuomone, šiuo metu Europoje politinė ir psichologinė
situacija yra gerokai blogesnė, nei prieš dešimt ar 15 metų, o
vienas esminių faktorių – Rusijos siekis Rytų Europoje „atkurti
savo įtakos sritis“. Jis pabrėžė, kad Baltijos šalių situacija
yra gerokai palankesnė, nei Ukrainos.
Anot jo, Ukraina po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos buvo
„tikrame demokratijos kelyje“. Jis pats buvo vienas iš Europos
Sąjungos (ES) misijos vadovų derybose su Ukraina dėl asociacijos
sutarties, tačiau pripažįsta, jog daug vilčių teikęs procesas
nebuvo sėkmingas.
„Buvau beveik tikras, kad po Oranžinės revoliucijos turint
prodemokratišką vyriausybę Ukraina yra labai gerame kelyje. Deja,
Ukraina iššvaistė šias geras galimybes ir laiką. Beveik
dvejus metus praleidome vykdydami misiją Ukrainoje, remiant Ukrainos
asociacijos ES sutartį. Galiausiai, tai įvyko. Bet situacija yra
labai nestabili. Atvirai, sunku tiksliai nuspėti, kas įvyks toliau.
Mano pasiekimų sąraše Ukrainai skiriama 50 proc., ne 100 proc.“,
– teigė A.Kwasniewskis.
Kartu su prezidentu diskusijoje Vilniuje Valdovų rūmuose
dalyvavęs kadenciją baigęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus,
prisimindamas 2004-uosius, pabrėžė, jog Lietuva ir Lenkija tuomet
buvo pirmosios šalys, atsakiusios į Ukrainos pagalbos šauksmą ir
dalyvavo tuometinėse valdžios ir opozicijos derybose – jose dalyvavo
abu tuometiniai prezidentai.
V.Adamkus kaip esminę problemą sprendžiant dabartinę karinę
krizę Ukrainoje įvardija Europos susiskaldymą Rusijos klausimu.
„Aš susirūpinęs net ne tuo, ką daro rusai – tai man
visiškai aišku. Bet aš susirūpinęs dėl ES pozicijos, kuri, kiek
matau, nesudaro vieningo fronto, yra išsiskaidžiusi. Kai
kurios šalys jau sako – galbūt peržiūrėkime savo požiūrį,
mūsų prisiimtą poziciją ginant tą vieningumo principą. Aš
tikiuosi, kad tai tik laikina pozicija ir ES nepasiduos“, – teigė
prezidentas.
Jis sutiko su A.Kwasniewskiu dėl būtinybės Europos valstybėms
laikytis vieningos pozicijos derybose su Rusija, tačiau pabrėžė,
jog sudėtinga pasitikėti šalimi, kuri demonstruoja „radikalią,
agresyvią poziciją“.
„Aš nematau pasikeitimų Rusijos toje užsienio politikoje,
kuri prasidėjo su carais, pakeitė vardą ir spalvą atėjus
komunizmui, o naujoji taip vadinama demokratinė Rusija tik tęsia tą
pačią politiką, diriguodama, užsiimdama arogantišką poziciją
tarp Europos valstybių.
Tai, sakyčiau, iš tiesų ir sukuria
nepasitikėjima šalimi, kurios žodžių ar susitarimų negalima
priimti. Nemanau, kad radikali konfrontacija ir kariniai
veiksmai gali išspręsti problemą. Iš tiesų, jei kiltų Trečiasis
pasaulinis karas, tai būtų visiškas žmonijos sunaikinimas“, –
teigė V.Adamkus.
Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį po to, kai Maskvos
remiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius po ilgų
protestų Kijeve buvo priverstas pabėgti iš šalies. Netrukus
Rusija pradėjo remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje iki
šiol tebevykstančiame konflikte. Karas Donbase, Jungtinių Tautų
