Rusijos valstybinė televizija parodė vaizdo reportažą, kuriame
V.Putinas priklaupia prie gėlėmis padengto 27 metus šaliai
vadovavusio I.Karimovo kapo istoriniame Samarkando mieste, į kurį
Rusijos lyderis užsuko grįždamas iš Didžiojo dvidešimtuko
viršūnių susitikimo Kinijoje.
V.Putinas taip pat susitiko su Uzbekistano premjeru Šavkatu
Mirzijojevu, – tai galima laikyti dar vienu ženklu, kad būtent jis
pakeis aiškaus įpėdinio neturėjusį I.Karimovą, apie kurio mirtį
po insulto buvo pranešta praėjusį penktadienį.
Daugel metų žmogaus teisių gynėjų kritikuotas už žiaurų
susidorojimą su disidentas I.Karimovas save vaizdavo esantį
stabilumo garantu bei gynėju nuo radikalaus Afganistane paplitusio
islamo ir triuškinantį fundamentalistų grupes savo valstybėje,
kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
Tačiau Rusijos lyderis gyrė I.Karimovą už „stabilumo“
išsaugojimą ir pažadėjo, kad Rusija „darys viską, kad
palaikytų uzbekų tautą ir Uzbekistano vadovybę“.
„Galite visiškai mumis pasikliauti, kaip galite (pasikliauti)
savo ištikimiausiais draugais“, – sakė V.Putinas, kurį citavo
naujienų agentūra „Interfax“.
Š.Mirzijojevas, buvęs ištikimas I.Karimovo bendražygis,
V.Putinui atsakė, kad Uzbekistano ryšiai su Rusija yra „visai
strateginiai“ ir Taškentas sieks „toliau juos plėtoti“,
nurodė „Interfax“.
„Jūsų šiandieninis apsilankymas daug pasako, ir mes esame
jums labai dėkingi“, – sakė Š.Mirzijojevas V.Putinui,
palygindamas Rusijos vadovo vizitą su „tikro draugo pečiu“ tokiu
„sunkiu metu“.
Vaizdo reportaže taip pat parodyta, kaip V.Putinas sveikinasi su
I.Karimovo juodai apsirengusia našle Tatjana ir jaunesniąja dukra
Lola marmuru išklotoje salėje priešais didžiulį velionio šalies
prezidento portretą.
I.Karimovas buvo vienas iš kelių sovietinių lyderių,
išsilaikiusių valdžioje ir po jų respublikų paskelbimo
nepriklausomomis nuo Maskvos 1991 metais; valdydamas jis savo
geležiniu kumščiu traiškė islamistines grupuotes šalyje.
Būdamas valdžioje jis sugebėjo laviruoti tarp Maskvos ir
Vakarų, vienu metu šioje medvilnę auginančioje 32 milijonų
gyventojų šalyje buvo įsikūrusi JAV bazė, iš kurios buvo
vykdomos operacijos gretimame Afganistane.
Pasak apžvalgininkų, Maskva yra suinteresuota tvarkingu
valdžios pasikeitimu šioje nuskurdusioje šalyje, baimindamasi dėl
džihadistų grėsmės pietiniuose savo pakraščiuose ir, galbūt,
tikėdamasi įgyti daugiau įtakos Uzbekistane.
„Stabilumas prie pietinių sienų Rusijai visada buvo vienas
prioritetų, ypač šiomis dienomis, baiminantis, kad („Islamo
valstybės“ grupuotė) gali pasinaudoti valdžios vakuumu“, sakė
naujienų agentūrai AFP Vašingtono universiteto regiono politikos
ekspertas Scottas Radnitzas.
Kremlius gali bandyti labiau palenkti Uzbekistaną į savo pusę,
pasiūlydamas Taškentui geresnį sandorį dėl beveik 2 mln. Rusijoje
dirbančių uzbekų migrantų, arba dosnią paskolą, sakė
S.Radnitzas. Tačiau naujoji šalies vadovybė greičiausiai ir toliau
laikysis savo senojo kurso, pridūrė jis.
„Kaip ir anksčiau, ji nesudės visų kiaušinių į Rusijos
krepšį“, – sakė ekspertas.
