Opozicinė Centro partija ilgai ragino Taliną megzti tvirtesnius ryšius Maskvos link. O valdančioji Reformų partija apie stiprėjančią grėsmę iš Rytų kalba kiekviena įmanoma proga.
Nors prezidento nerenka paprasti estai, gali būti, kad už juos tai padarys ne parlamento nariai, o miestų ir miestelių savivaldybių tarybų nariai.
Tokiu atveju rusakalbių, kurie sudaro ketvirtadalį šalies gyventojų, ateitis Estijoje taptų dar aštresniu klausimu.
Estijos prezidento postas – iš esmės simbolinis.
Tačiau dabartinis šalies vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas sugebėjo vaidinti kur kas ryškesnį vaidmenį savo pareiškimais apie Europos Sąjungos vienybę ir NATO.
Kas atsidurs charizmatiškojo T.H.Ilveso vietoje? Didžiausias galimybes turi du kandidatai, tačiau ir kitų galimybės stoti prie valstybės vairo priklauso nuo partijų susitarimų.
Ryškėja du vardai
Pirmadienį 101 Estijos Rygikogo narys pareikš savo nuomonę, kas turėtų tapti naujuoju šalies prezidentu.
Tiesa, poryt atsakymo tikriausiai estai nesužinos.
Mat sunkoka tikėtis, kad kuris nors iš rinkimuose dalyvaujančių kandidatų surinks būtiną dviejų trečdalių daugumą.
Tokiu atveju rugsėjį klausimą spręs jau didesnė – 335 parlamentarų ir regionų merų – rinkimų kolegija.
Tačiau jau dabar ryškėja du lyderiai: valdančiosios Reformų partijos iškeltas buvęs premjeras Siimas Kallasas ir rusakalbių palaikomos Centro partijos atstovė Mailis Reps.
41 metų buvusi švietimo ministrė partijos kandidato rinkimuose įveikė į korupcijos skandalą įklimpusį laikinai nušalintą Talino merą Edgarą Savisaarą.
Bet Centro partija parlamente yra nustumta į paraštes. Į jos atstovus kitos politinės jėgos žvelgia įtariai dėl artimų ryšių su rusakalbių mažuma ir Rusijos partijomis.
Išsigynė rusų draugystės
1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos rusakalbių mažuma nėra gerai įsiliejusi ir į Estijos visuomenę: žiūri Kremliaus televizijos kanalus, seka Maskvos politines aktualijas ir netgi turi Rusijos pasus.
Tad, regis, Rusijos klausimas ir naujojo prezidento rinkimuose taps esminis.
„Estijoje vis dažniau svarstoma, kaip reikėtų pakeisti santykius su Maskva, kad ji taptų geresniu mūsų draugu“, – teigė kartu su Reformų partija koaliciją sudarančiai Socialdemokratų partijai vadovaujantis Andresas Anveltas.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Centro partija su Vladimiro Putino vadovaujama „Vieningąja Rusija“ pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo palaikyti draugiškus santykius ir bendradarbiauti.
Nors M.Reps taip pat padėjo savo parašą ant šios 2004 metų sutarties, šiemet politikė netgi reikalavo susitarimą anuliuoti, teigdama, kad situacija regione pasikeitė.
„Tikrai nesu Rusijos draugė“, – tikino M.Reps.
Politikė pabrėžė, kad Europos Tarybai yra parengusi kelias ataskaitas, kuriose kritiškai vertino Rusijos elgesį Ukrainoje ir aprašė šalyje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.
Tiesa, tai nereiškia, kad M.Reps staiga tapo Rusijai priešiška politike.
„Estija yra saugesnė, jeigu palaikome gerus santykius su kaimynais“, – aiškino kandidatė.
Ministrę nurungė veteranas
Nors M.Reps nėra labai mėgstama politikė, Reformų partijos kandidatui taip pat nežadama lengva pergalė.
Juo tapęs buvęs Europos komisaras transporto klausimams ir Reformų partijos įkūrėjas S.Kallasas nėra labai žinomas už Estijos ribų, tačiau turi bene rimčiausias galimybes dalyvauti rinkimuose.
Nors 67 metų S.Kallasas buvo pasirinktas partijos kandidatu, estai apklausose kur kas labiau palaikė dabartinę užsienio reikalų ministrę Mariną Kaljurand.
Diplomatė išgarsėjo dar būdama ambasadore Rusijoje, kai šalys stojo į kovą dėl Estijoje nukelto Bronzinio kario paminklo.
M.Kaljurand taip pat būtų galėjusi tapti pirmąja moterimi, užėmusia Estijos prezidento postą, tačiau jos populiarumas ir teigiamas įvaizdis visuomenėje, regis, nebuvo pakankamas.
Dar liepos mėnesį ji užleido kandidato vietą S.Kallasui, pažadėjusi, kad perims šį vaidmenį, jeigu pirmajame rinkimų rate politikas patirs nesėkmę.
O kol kas tikrai neaišku, ar jam pavyks surinkti 68 parlamentarų balsus.
„Šiuo metu viskas gali pakrypti į bet kurią pusę. Po pirmojo rinkimų rato prasidėtų dar rimtesnės derybos“, – pripažino ekonomikos ministrė Kristen Michal.
Anot politikės, vadovaujanti Reformų partijos pozicija gali jai pakišti koją. Mat tiek premjeras Taavi Rõivas, tiek Europos Komisijos viceprezidentas Andrus Ansipas yra šios partijos nariai.
„Galima sakyti, kad neturime moralinės teisės estų dar prašyti ir prezidento posto“, – svarstė K.Michal.
Teisuolio nepalaiko dauguma
Trečiąjį kandidatą Allarą Jõksą palaiko dvi mažesnės dešiniosios partijos, o galimybės iškovoti pergalę – minimalios. Bet jis, kaip ir M.Reps, taip pat yra labiau palaikomas provincijoje.
Tad šiems politikams taip pat naudingiau, kad prezidento rinkimų klausimas būtų išspręstas ne pirmadienį, o nusikeltų į rugsėjį, kai už juos galės balsuoti ir savivaldybių tarybų atstovai.
51 metų konstitucinės teisės ekspertas yra giriamas dėl to, kad iki šiol išvengė politinių partijų klystkelių ir atkakliai peikia visus susitepusius korupcijos dėme. Tačiau ekspertai abejoja jo galimybėmis.
„Net jeigu ir atsirado pakankamai Rygikogo narių, kurie parėmė jo kandidatūrą, be didžiųjų partijų paramos rinkimų laimėti neįmanoma“, – tikino sociologas Juhanas Kivirähkas.
O Rusijos klausimu A.Jõksas atsiduria kryžkelėje tarp garsiai apie grėsmę iš Rytų trimituojančių „reformistų“ ir į visas kitas įmanomas puses rodančių „centristų“.
„Turime išlaikyti gerus santykius su visais kaimynais, bet negalime pamiršti ir to, ką Rusija padarė Ukrainai, Krymui ir Gruzijai“, – aiškino A.Jõksas.
Sunku prilygti pirmtakui
Socialdemokratų partijai atstovausiantis 62 metų Rygikogo pirmininkas Eiki Nestoras į rinkimų traukinį įšoko bene paskutinis.
Politikos veteranas laikomas patikimu ir rimtu kandidatu, tačiau iki T.H.Ilveso jam toli.
Dabartinio Estijos prezidento pasiekimai garsinant šalies vardą pasaulyje, diplomatiniai gebėjimai ir humoro jausmas į nepatogią padėtį stumia ir ateities prezidentus.
Net premjeras T.Rõivas pabrėžė, kad naujasis šalies vadovas privalo turėti patirties tarptautinėje politikos arenoje ir puikiai išmanyti užsienio bei gynybos politiką.
T.H.Ilveso žinomumas iškėlė ir dar vieną klausimą: galbūt reikėtų prezidentą leisti rinkti patiems estams? Tai ypač patiktų Centro partijai atstovaujančiai M.Reps, kuri žadėjo tapti aktyviau vidaus politikoje besireiškiančia prezidente.
Tiesa, tokie jos pareiškimai nelabai atitinka konstitucijoje numatytą šalies vadovo vaidmenį.
O jos partijai nelabai sekasi su svarbiausio valstybės įstatymo pakeitimais – net ir tada, kai Estijai vadovavo valstybės nepriklausomybės tėvu vadinamas Lennartas Meri. („Politico“, „The Baltic Times“, LR)
Keturi Estijos prezidentai
Atgavusi nepriklausomybę Estija turėjo tik tris prezidentus – Toomą Hendriką Ilvesą, Arnoldą Ruutelį ir Lennartą Meri. Pastarasis, kaip ir T.H.Ilvesas, poste praleido dvi kadencijas. Tarpukariu Estijai vadovavo tik Konstantinas Pätsas – jis spėjo užimti aibę vadovaujamų postų: buvo Nepriklausomybės akto signataru, laikinosios vyriausybės vadovu, parlamento pirmininku, premjeru, penkiskart užėmė valstybės seniūno postą ir galiausiai tapo prezidentu, o po okupacijos buvo suimtas ir išvežtas į Rusiją, kur ir mirė.
Paskutiniais sovietinės okupacijos metais Estijos nepriklausomybės judėjimui pradėjo vadovauti rašytojas ir režisierius L.Meri. Jis tapo Estijos liaudies fronto, kuris bendradarbiavo su analogiškomis organizacijomis Latvijoje ir Lietuvoje, vienu įkūrėjų. Po pirmų komunistų nekontroliuojamų daugiapartinių rinkimų 1990 m. jis tapo Estijos užsienio reikalų ministru, o po dvejų metų laimėjo prezidento rinkimus.
Dvi kadencijas poste išbuvusį L.Meri 2001 metais pakeitė A.Ruutelis. Agronomo išsilavinimą turintis paskutinis Estijos SSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ankstesniuose rinkimuose likdavo antroje vietoje. Prezidentas gerokai prisidėjo prie estų pritarimo stojimui į Europos Sąjungą per 2003 metų referendumą. Tiesa, vėliau skandalai ir abejonės dėl į aštuntąją dešimtį įkopusio politiko sveikatos lėmė jo pralaimėjimą kituose rinkimuose.
Švedijoje gimęs T.H.Ilvesas psichologo išsilavinimą įgijo JAV, čia vėliau dirbo. Diplomatas prezidento poste pakeitė A.Ruutelį ir tapo pirmuoju parlamente per vieną balsavimą išrinktu prezidentu.
