Visame Tailande galima rasti maždaug 20 centrų ir šventyklų, kuriose gyvena ir meldžiasi moterys, nusprendusios nusižengti nusistovėjusioms budistų tradicijoms ir tapti vienuolėmis.
Pirmoji tokia moterų vienuolių šventykla Songdammakaljanis buvo įrengta Nakon Patomo mieste daugiau nei prieš pusšimtį metų. Tačiau moterys vienuolės budistams nėra naujiena, nes pirmąjį moterų ordiną, anot pasakojimų, įkūrė pats Buda, kai dėl to į jį kreipėsi jo teta Mahapajapati Gotami.
Vis dėlto moterims į vienuolynus dažniau leista stoti tik kitose šalyse – Korėjoje, Vietname, Kinijoje ir Taivane. Mat čia labiau paplitusi mahajanos budizmo mokykla.
O kitos dvi budizmo – vadžrajanos ir teravados – mokyklos vienuolėmis tapti norinčias moteris vertina neigiamai ir jas laiko nepaklusniomis sukilėlėmis.
Taip mano ir tailandiečiai. Konservatyvūs vienuoliai ir Tailando valdžia vis dar atsisako pripažinti, kad ir moterys gali paskirti savo gyvenimą tikėjimui.
Revoliuciją pradėjo neseniai
Iš viso Tailando vienuolynuose gyvena tik apie 100 moterų. O vyrų vienuolių šalyje yra net 300 tūkstančių. Bet ir šiai saujelei moterų teko gudrauti, kad galėtų prisijungti prie ordino.
Mat šalies valdžia iš viso draudžia įšventinti moteris Tailando teritorijoje, todėl jos privalo keliauti į užsienį. Viena tokių užsienio šalių – Šri Lanka, jau 18 metų leidžianti įšventinti moteris į vienuoles.
Pirma šia proga Šri Lankoje pasinaudojusia tailandiete 2003 metais tapo Chatsumarn Kabilsingh. Tiesa, tapusi vienuole ji pasivadino Dhammananda.
Vėliau moteris grįžo į gimtinę ir pradėjo vadovauti pirmajai Tailando moterų šventyklai Songdammakaljaniui.
Bet Dhammananda nebuvo pirmoji užsienyje vienuole tapusi tailandietė – anksčiau už ją tai padarė jos motina Ta Tao Fa Tzu, kuri ir įkūrė Songdammakaljanio šventyklą.
O ir dabar 72 metų vienuolei Tailando dvasininkų ir vyriausybės kritika – nė motais. Į keistą savo statusą moteris žiūri su budistams būdingu humoro jausmu.
„Mažai žmonių supranta, kad esu moteris. Ypač juokinga tada, kai žmonės mane tempia nuo moterų tualeto“, – šyptelėjo Dhammananda.
Vienuolę tikrai galima iš pirmo žvilgsnio palaikyti vyru, mat ji, kaip ir kiti budistų vienuoliai, dėvi ryškiai oranžinį apdarą ir yra nusiskutusi plaukus.
Bet juokai baigiasi, kai vienuolė prabyla apie tai, kokiomis sąlygomis iki šiol Tailande gyvena budistės.
Antai grįžusios į gimtinę svetur įšventintos tailandietės negauna vyriausybės išmokų, kurios įprastai skiriamos vienuoliams vyrams.
Be to, joms dažnai tenka girdėti nepatenkintų tautiečių šnabždesius: kaip moteris gali tapti vienuole?
„Valdžia, dvasininkai ir kiti vienuoliai jau nebegali mūsų sustabdyti, nes mes jau nužengėme per toli. Mūsų šventykloje tik 17, bet kitos moterys, išgirdusios, kad buvau įšventinta Šri Lankoje, pačios ėmė ten vykti to paties“, – džiaugėsi Dhammananda.
Kritikos ir smurto nebijo
Nors Tailande daugėja moterų, kurios savo gyvenimą skiria dvasiniam tobulėjimui, visuomenė jų peikti nesustoja.
Pasitaiko ir smurto atvejų. Antai balandį į pietus nuo sostinės Bankoko esančiame Rajonge užpuolikai padegė Tarptautinio moterų meditacijos centro bendrabutį.
Dvi ten gyvenusios vienuolės teigė, kad padegėjai taikėsi būtent į jas.
Bendrabutyje gyvenusi amerikietė Lee teigė girdėjusi, kad grupelė neblaivių vyrų šūkaliojo grasindami sudeginti centrą už tai, kad į jį priimamos moterys.
Be to, vienuolė teigė sulaukusi ir grasinimų nužudyti, o kartą į bendrabutį įsiveržė pistoletais ginkluoti vyrai.
Tiesa, Dhammanandos teigimu, toks smurtas nėra paplitęs visur, o jos šventykloje tokių atvejų iš viso nėra pasitaikę.
Vienuolės spėjimu, užpuolikai apskritai priešinosi naujai pastatytam meditacijos centrui, o tai, kad ten buvo apsistojusi amerikietė vienuolė, juos dar labiau trikdė.
„Vietos bendruomenė Nakon Patome mus palaiko. Užtat daugiau pykstamės su valdžia“, – pripažino Dhammananda.
Tailando vyriausybė su vienuolėmis norinčiomis tapti moterimis ilgai kovodavo neišduodama vizų į Šri Lanką.
Be to, jos kaltinamos ir tuo, kad persirenginėja vienuoliais – Tailande už tai baudžiama.
„Bet mes nekreipiame dėmesio į žmonių nemokšiškumą. Jei kaskart rūpintumėmės tuo, ką apie mus mano kiti, visiškai nieko nesugebėtume daryti. Kai noriu nusiraminti, skaitau šventuosius raštus ir suprantu, kad einu teisingu keliu“, – teigė šventyklos vadovė.
Dalija praktinius patarimus
Dhammanandos teigimu, pats budizmo religijos pradininkas nurodė įšventinti moteris vienuolėmis dar prieš 2,5 tūkst. metų. O ir šventuosiuose raštuose moterys buvo laikomos lygiomis su vyrais.
Tačiau, kaip tvirtino kita Songdammakaljanyje gyvenanti vienuolė Dhammacetana, Tailando bendruomenė seniai užmiršo Budos mokymus.
„Deja, pasaulį vis dar valdo vyrai. Iki ateinant Budai moterys taip pat buvo laikomos prastesnėmis už gyvulius. Tada Buda pasakė, kad visi žmonės lygūs. Bet ir dabar tai iš esmės užmiršta“, – apgailestavo budistė.
Tiesa, situacija pamažu keičiasi. Kai kurie budistai kalba apie tai, kad ir moterys tikrai turi teisę pasirinkti dvasinį kelią.
„Jei viską sprendžia tik vyrai, budizmas tampa vien tėvo, o ne motinos keliu.
Bet reikia abiejų, – aiškino moterų teises palaikantis vienuolis Phramaha Boonchuay Doojai. – Be to, moterys moka išreikšti rūpestingumą ir meilę taip, kaip to negali vyrai.“
Dauguma Tailando vienuolių – ne tik dvasingos, bet ir išsilavinusios. Šalyje, kurioje tik trečdalis žmonių iš viso yra baigę universitetą, budistės išsiskiria: net du trečdaliai į vienuolynus stojančių moterų turi bakalauro laipsnį.
Dhammanandos manymu, taip nutinka dėl to, kad labiau išsilavinusios moterys gali dažniau bendrauti su žmonėmis, kurie žino apie moteris budistes.
O skurdesnės tailandietės tokių galimybių neturi, nes viską gali sužinoti tik iš vienuolių vyrų, kurie apie galimybę įstoti į ordiną niekada neprabils.
Vienuolės pačios mėgina užpildyti šią spragą ir šviesti tailandietes.
Budistės kalba ir apie žemiškus dalykus, rūpinasi ligoniais ir atsako į moterų klausimus, apie kuriuos jos nedrįsta kalbėti vyrų vienuolių akivaizdoje.
„Pas mus lankosi viena moteris, serganti krūties vėžiu, nes namie ja niekas nepasirūpina. Labai liūdna, bet aš jai patariau dėl to neliūdėti. Žinot kodėl? Juk krūtys tokio amžiaus jau visai nebereikalingos“, – netikėtai šyptelėjo vienuolyno vadovė Dhammananda.
Laikosi griežtų taisyklių
Budistės tikina norinčios, kad Nakon Patomo moterys vienuolyną galėtų laikyti savo namais, pačios dvasininkės neužsiima vien tik labdara. Jų gyvenimą reguliuoja aibė taisyklių.
Antai moterys turi gyventi kukliai ir vadovautis net 311 nurodymų: privalo prisipažinti prisivalgiusios česnakų, paskutinį kartą valgo net 11 val. ryto.
Budistėms taip pat draudžiamas bet koks fizinis kontaktas.
„Man sunkiausia tai, kad aš negaliu apkabinti savo sūnaus. Tai sunku pakelti ir mano vyriausiam sūnui, nes jis pasiilgsta mano glėbio.
Kartą jis kitoms vienuolėms sakė, kad jos nė neįsivaizduoja, kaip jis manęs pasiilgo. Bet jis supranta, kad pasiaukojo Budai atiduodamas mane“, – pripažino Dhammananda.
Vienuolėms draudžiama liestis prie suaugusių vyrų, tad rankose jos dažnai gali laikyti tik anūkus, nes jie dar nėra subrendę.
Budistėms taip pat neleidžiama kutentis, o bendrauti su vyrais vienuoliais galima tik esant liudininkui. („Japan Times“, PRI, „Vice News“, LR)
Draudimai moterims gajūs ir kitose religijose
Moterų santykis su įvairiais tikėjimais ilgai buvo sudėtingas, tačiau problemos nesibaigė ir šiais laikais. Antai popiežius Pranciškus rugpjūtį paskyrė komisiją, kuri nagrinės klausimą, ar moterys gali tapti diakonėmis – bažnyčios kunigo padėjėjomis, kurios galėtų daryti viską, išskyrus aukoti mišias ir klausyti išpažinčių.
Popiežiaus įkurta 13 asmenų – šešių moterų, septynių vyrų – komisija nagrinės senovinę Katalikų bažnyčios istoriją.
Praeityje diakonės padėdavo krikštyti moteris, nes šis sakramentas dar tada reikalaudavo į vandenį visiškai panardinti nuogą žmogaus kūną. Tačiau pontifikas atmetė galimybę moterims suteikti teisę tapti kunigėmis.
O stačiatikiai draudžia moterims įkelti koją į Chalkidikės pusiasalį Graikijoje, kuriame stūkso Atono kalnas. Šiame pusiasalyje yra viena didžiausių stačiatikių šventovių. Todėl dėl vienuolių skaistumo ten draudžiama ne tik atvykti moterims, bet ir gyventi moteriškos lyties gyvūnams – išskyrus kates, nes jos gaudo peles – ir laukiniams gyvūnams.
Indijos Sabarimalos šventyklos durys užvertos visoms moterims, kurios gali sirgti mėnesinėmis, todėl neseniai pradėta vykdyti kampanija, kad draudimą panaikintų Indijos aukščiausiasis teismas. Japonijoje esantis Ominės kalnas prieinamas tik vyrams, nes vietos gyventojai jį laiko šventa vieta, kurioje vyrai savo tikėjimą išbando sunkiais fiziniais iššūkiais.
