Prieš kelias dienas prezidentas Vladimiras Putinas nustebino ne tik Rusiją, bet ir kitas šalis netikėtai atleidęs iš pareigų ilgametį savo sąjungininką Kremliaus administracijos vadovą Sergejų Ivanovą.
Į šį postą buvo paskirtas kur kas mažiau žinomas S.Ivanovo pavaduotojas A.Vaino.
Tiesa, stebinantis šis pasirinkimas gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio, mat V.Putinas ir A.Vaino pažįstami ne vienus metus, o jau nuo 2003 m. jo karjera rutuliojosi Rusijos prezidento pašonėje.
Nors A.Vaino dažniausiai minimas kaip biurokratas, jo biografija margesnė – šalies moksliniuose leidiniuose 44 metų rusas publikavo bent keletą mokslinių straipsnių.
Tiesa, juos nagrinėti pradėjusi žiniasklaida sunerimo: A.Vaino tyrimai kelia labai daug abejonių.
Matuoja nematomus dalykus
Antai 2012 metais rusų moksliniame informaciniame leidinyje „Ekonomikos ir teisės klausimai“ A.Vaino publikavo 29 puslapių straipsnį „Ateities kapitalizacija“.
Sudėtingų ir iš pirmo žvilgsnio tikrai sunkiai suprantamų terminų, schemų ir grafikų pilname tekste A.Vaino aprašo paties patentuotą prietaisą, kurį pavadino nooskopu – proto stebėtoju.
Pasak jo, išrastasis nooskopas gali užfiksuoti reiškinius, kurie nėra matomi plika akimi. A.Vaino sugalvotas prietaisas turėtų būti sudarytas iš erdvės jutiklių, kuriais esą būtų galima stebėti kitokią laiko ir erdvės samplaiką.
„Nėra jokių loginių įrodymų, kad pasaulis, kurį mes pažįstame, jaučiame, liečiame ir girdime, iš tiesų egzistuoja ir nėra tik mūsų vaizduotės vaisius“, – straipsnyje dėstė naujasis Kremliaus administracijos vadovas.
Aborigenų mokslas
Tačiau ką iš tiesų tai reiškia ir ką savo straipsnyje norėjo pasakyti A.Vaino?
Mokslininkų nuomonė – labai kritiška.
„Tekstas apie nooskopą – nesvarbu, kas iš tiesų jį parašė – neturi nieko bendra su mokslu“, – pabrėžė Maskvos ekonomikos universiteto filosofijos profesorius Kirilas Martynovas.
Filosofo teigimu, nėra neaišku, kokiai mokslo sričiai būtų galima priskirti A.Vaino aprašytus dalykus: „Iš esmės tai yra nesąmonė. Pavieniai žodžiai jo straipsnyje galbūt ir turi prasmę, bet jie neturi nieko bendra su mokslu.
Tokį netikrą mokslą pamėgę žmonės tiktai imituoja mokslinę veiklą, vartoja mokslinius žodžius ir vaizduoja pasiekiantys gerą rezultatą. Jie turėtų paaiškinti, ką reiškia tokie darbai, tačiau abejoju, kad šiuo atveju tai bus padaryta“.
Laipsniai būtini
Tiesa, nors A.Vaino darbas, kuriame suokiama apie neatrastas proto galias, sulaukė nemažai pajuokų iš specialistų, neaišku, ar iš tiesų šį straipsnį rašė V.Putino patikėtinis.
Mat mokslo laipsniai Rusijoje jau seniai yra tapę savotiška prievole norintiems pasiekti politinės karjeros aukštumų. Be to, atvirai kalbama, kad dažnai įprasta ne pačiam parašyti mokslinį darbą, o jį plagijuoti.
O su mokslinių darbų plagijavimu kovojančio judėjimo „Dissernet“ įkūrėjas Sergejus Parchomenka pabrėžė, jog A.Vaino mokslų daktaro laipsnį įgyti padėjo ir šis moksliniame žurnale išspausdintas straipsnis.
Tiesa, pasak S.Parchomenkos, A.Vaino tapti prezidento administracijos vadovu padėjo ne tik 2013 metais įgytas mokslo laipsnis.
„Tokiam biurokratui kaip jis mokslo laipsnis svarbesnis dėl prestižo, bet vien jis neužtikrintų tokio posto prezidento administracijoje“, – tvirtino S.Parchomenka. („The New Yorker“, „The Moscow Times“, LR)
