Sugriuvus Sovietų Sąjungai Abchazijos separatistai atsiskyrė nuo Gruzijos po kruvino karo 1992-1993 metais. Po penkias dienas trukusio konflikto tarp Rusijos ir Gruzijos 2008 metais Maskva nusprendė pripažinti šią teritoriją kaip nepriklausomą respubliką, o dėl to susilaukė kritikos iš Tbilisio ir Vakarų.
Abchazijos gyventojai yra beveik visiškai priklausomi nuo Rusijos. Šiemet Kremlius šiai 240 tūkst. gyventojų turinčiai šaliai skyrė 7,7 mlrd. rublių (106 mln. eurų), tačiau Abchazija nuogąstauja, kad per daug artimi ekonominiai santykiai su Rusija lėtai, bet užtikrintai „suvalgys“ jos nepriklausomybę.
Sovietinės vasaros rojus
Iki Šaltojo karo pabaigos kiekvieną vasarą gyventojai iš visų Sovietų Sąjungos pakampių keliaudavo atostogauti prie Juodosios jūros, tačiau turistų skaičius šioje vietovėje žymiai sumažėjo po 1991 metų.
Dabar po ilgų metų tylos ir ramybės atsirado neramumų, kurie Abchazijai tik į naudą: diplomatiniai nesutarimai bei nuogąstavimai dėl saugumo vėl paskatino turistus iš Rusijos keliauti ilsėtis į Juodosios jūros paplūdimius, o ne skristi į Turkiją ar Egiptą.
Poilsis Abchazijoje yra pigesnis nei netoliese esančiame Sočyje arba Kryme – pastarasis iki Maskvos aneksijos 2014 metais buvo itin populiari vieta atostogautojams.
Šiuo metu Kryme dar nėra baigtas statyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu pakrikštytas tiltas, todėl atgaivos vasarą ieškantys poilsiautojai neretai vengia ten keliauti.
Nesklandumai Kryme atgaivino sovietų tradiciją rusams vykti į Abchaziją, kur jie domisi komunistų diktatoriaus Josifo Stalino vasarnamiu ir nakvoja SSRS eros viešbučiuose, kuriuose vis dar stovi Vladimiro Lenino statulos.
Išsigelbėjimas ar mirties nuosprendis?
Pats save Abchazijos turizmo ministru paskyręs Avtandilis Garckija teigė, kad lankytojai iš užsienio yra vietinės ekonomikos „lokomotyvas“.
„Kasmet pasiekiamas naujas rekordas, – tikino A.Garckija. – Pernai apsilankė 1,5 mln. žmonių, skaičiuojame, kad šią vasarą jų skaičius išaugs 20 proc.“
Nors Abchazijos gyventojai su malonumu priima rusus pailsėti ant akmenukais nusėtų Juodosios jūros paplūdimių, jiems yra uždrausta investuoti į ten esantį nekilnojamą turtą.
Vietiniai gyventojai, kurie palaiko turto nuosavybės pardavimą užsieniečiams idėją, tvirtino, kad iš Rusijos atplauksiantys pinigai galėtų atgaivinti ir atnaujinti Abchaziją.
Tačiau tokio sumanymo kritikai pabrėžė, kad tai užsieniečiams suteiktų per daug įtakos ir paverstų Abchaziją Rusijos provincija. Nepriklausomo savaitraščio „Čegemskaja Pravda“ įkūrėjas ir redaktorius Inalas Chašigas sakė, kad Abchazijos nepriklausomybė per daug trapi, kad ja būtų galima rizikuoti.
„Valstybė yra maža, mūsų visuomenė taip pat negausi, – aiškino I.Chašigas. – Egzistuoja daug pavojų ir mes bandome nuo jų apsisaugoti kiek įmanoma.“
Abchazijos siekiai – nesuderinami
2015 metų vasarį Rusijos vadovas V.Putinas sutvirtino „strateginės partnerystės“ sutartį, po kurios Abchazijoje buvo padidintas Rusijos kareivių skaičius. Taip pat buvo nuspręsta sukurti jungtinę „gynybos ir saugumo erdvę“.
Ši sutartis techniškai galėtų priversti Abchaziją taikyti sankcijas jos antrai didžiausiai prekybos partnerei Turkijai, su kuria Maskva nesutaria dėl Rusijos naikintuvo numušimo. Tiesa, kol kas nėra daug požymių, kad sankcijos būtų pritaikytos.
Abchazijos valdžia taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos valstybinė energetikos įmonė „Rosneft“ ketina mažojoje respublikoje išgauti naftą.
Gruzija dažnai kritikuoja augančią Rusijos įtaką Abchazijoje, tačiau panašu, kad šiam regionui nepriklausomybę išlaikyti yra svarbiau nei Pietų Osetijai – dar vienam separatistiniam regionui, kurio nepriklausomybė irgi buvo pripažinta Rusijos 2008 metais.
Kai pasklido žinios, kad Pietų Osetija svarstė surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, Abchazijos ministras pirmininkas Arturas Mikabia pabrėžė, kad kol jis eis savo pareigas jis neleis tokiam įvykiui nutikti jo gimtinėje. A.Mikabia pareiškė, kad Abchazija liks „nepriklausoma valstybe“, o taip pat ir „lojalia didingosios Rusijos sąjungininke“.
