Ispaniją suskaldė buliaus nudurto matadoro mirtis

2016 m. liepos 24 d. 16:00
Kristina Nastopkaitė („Lietuvos rytas“)
Meilė ir neapykanta buliams. Taip reikėtų apibūdinti jausmus, kurie Ispanijoje užvirė po tragiškos matadoro Victoro Barrio žūties. Ispanai ir vėl diskutuoja, ar šių dienų pasaulyje korida turėtų išlikti.
Daugiau nuotraukų (2)
Korida ispanams pažadina giliai slypinčias aistras – vieni jos aršiai nekenčia, o kiti ją aistringai mėgsta.
Buliui Lorenzo nudūrus matadorą V.Barrio, socialiniuose tinkluose pasipylė gyvūnų mylėtojų žinutės, kuriose buvo džiaugiamasi dėl jo mirties.
Tai smarkiai papiktino ne tik Ispanijos matadorų bendriją, bet ir šalies ministrą pirmininką Mariano Rajoy. Korida ir vėl perskėlė šalį perpus.
Kritikai liejo pyktį
Praėjusio šeštadienio vakarą vietinė Ispanijos televizija tiesiogiai transliavo tragišką sceną, kaip bulius, vardu Lorenzo, ragais į krūtinę nudūrė 29 metų matadorą iš Segovijos V.Barrio.
Vėliau dienraštis „El Mundo“ publikavo šiurpias matadoro ir buliaus kautynių nuotraukas. Šį sykį jos buvo kitokios nei paprastai – mūšį laimėjo bulius.
V.Barrio komanda savajam matadorui padėti nebegalėjo – jo gyvybė užgeso ligoninėje.
„Koks neteisingas gyvenimas. Tas, kuris šiandien mane kartu su tavimi paliko“, – po tragiškos matadoro žūties rašė jo žmona Raquel Sanz. Tačiau ne visiems ispanams V.Barrio mirtis sukėlė gailestį.
Aršūs gyvūnų mylėtojai, jau daugelį metų kovojantys prieš koridą, pasinaudojo proga pykčiui išlieti.
Vienas jų internete rašė: „Žuvo matadoras. Vienu kankintoju mažiau. Šiandien mūsų planeta tapo šiek tiek švaresnė nuo viso šio mėšlo.“
„Jei visos koridos baigtųsi matadoro žūtimi, tikrai eičiau jų pasižiūrėti“, – pareiškė kitas.
„Taip, aš džiaugiuosi dėl Victoro Barrio mirties. Jam visiškai nebuvo gaila šių gyvūnų, todėl dėl jo mirties aš ir nesigailiu“, – piktdžiugos neslėpė socialinio tinklo vartotojas.
Tokios neapykantos kupinos žinutės, pasipylusios socialiniuose tinkluose, įskaudino ne tiktai V.Barrio šeimą, bet ir visą koridos bendriją.
Į velionį įžeidinėjančias žinutes reagavo net ir Ispanijos ministro pirmininko pareigas einantis M.Rajoy.
„Premjeras man paskambino, pareiškė užuojautą ir patvirtino, kad paves Vidaus reikalų ministerijai ištirti, kokias sankcijas reikėtų taikyti tokių žinučių autoriams“, – dienraščiui „El Mundo“ pasakojo žuvusio matadoro žmona R.Sanz.
Korida – menas?
Korida skaldo Ispaniją. Kaip futbolas, taip ir korida čia – neatskiriama politikos dalis.
Konservatoriams ji – ilgaamžė tradicija, menas, visos šalies simbolis.
Tie, kurie didžiuojasi Kolumbo užkariavimais, ilgisi Franco diktatūros laikų ir gina amžinai vieningos Ispanijos idėją, yra aistringi koridos gerbėjai.
Pirmose koridos gerbėjų eilėse – ir dabartinis Ispanijos karalius Felipe VI, jo žmona Letizia ir jo tėvas, buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas, liūdnai išgarsėjęs dar ir dėl dramblių medžiojimo Botsvanoje.
O garsus Ispanijos medikas, aršus koridos gynėjas konservatorius Rafaelis Comino lygina koridą net su abortu.
„Gerbiami politikai, jūs norite uždrausti koridą, bet kovojate už aborto įstatymą, leidžiantį moterims pasirinkti. Sakote, jog įstatymas neprivers nė vienos moters atsisakyti kūdikio.
Koridos atvejis labai panašus – niekas nėra verčiamas eiti į koridos areną. Kam ji nepatinka, tegul neina“, – rašė R.Comino koridos gerbėjų portale.
Koridos dievintojai oficialiai nuolat tikina, kad korida – toks pat menas kaip kinas ir teatras.
Dienraščio „El Mundo“ skaičiavimų duomenimis, ši pramoga Ispanijos iždui yra kur kas naudingesnė nei kinas.
Mat per metus už bilietus į koridą surinktos lėšos viršija net 45 milijonus eurų, o už bilietus į kiną Ispanija per metus surenka tik 27 milijonus eurų.
Nepavyksta uždrausti
Tiems, kuriems svetima konservatyvioji ispaniška kultūra, korida kelia prieštaringų emocijų. Tokiems žmonėms korida – atgyvenusi viduramžių epochos iškasena, kurią turėtų drausti Ispanijos įstatymai.
Jau ne sykį Ispanijos Karalystės Generaliniuose Rūmuose kairiosios partijos mėgino uždrausti Ispanijos bulių šventę.
Kol kas tokios pastangos nuėjo veltui, tačiau daugelyje Ispanijos miestų buvo surengti referendumai, kuriuose laimėjo koridos priešininkai.
Vienintelė Ispanijos autonominė sritis, uždraudusi koridą regioniniu mastu, yra Katalonija. Čia koridos nevyksta jau 2008-ųjų, o Barselonos bulių arena jau seniai virto modernios architektūros prekybos centru.
Ką jau kalbėti apie gyvūnų mylėtojų asociacijas, kurioms korida tiesiog kelia siaubą.
Pastarieji jau seniai reikalauja uždrausti bulių kautynes tvirtindami, kad toks žiaurus gyvūnų kankinimas ir žudymas negali būti įteisintas demokratinėje valstybėje.
Bulius dūrė gindamasis?
Ispanijos gyvūnų mylėtojai turi savo juodąjį sąrašą, kuriame išvardyti visi įžymūs koridos gerbėjai ir tie, kurie kada nors yra viešai palaikę koridą.
Pro negailestingų gyvūnų gynėjų akis nepraslysta niekas. Štai kino režisierius Pedro Almodovaras taip pat pateko į juodąjį sąrašą už tai, kad kurdamas filmą „Pasikalbėk su ja“ („Hable Con Ella“) nužudė net 6 bulius.
Statistika rodo, kad tik vienas iš 20 tūkstančių kautynių laimi bulius. Tačiau net ir tokiu atveju gyvūnui nėra šansų išlikti gyvam. Pagal koridos taisykles turi būti išnaikinta visa buliaus žudiko šeima.
Todėl kai koridos šalininkai tvirtina, kad bulių kautynės yra lygiavertė žmogaus ir buliaus kova, gyvūnų teisių gynėjai stoja piestu.
Ne veltui Ispanijos dienraštyje „Publico“ po V.Barrio mirties pasirodė satyrinė vinjetė, kurioje teisėjas klausia buliaus: „Ponas Lorenzo, ar jūs nužudėte V.Barrio?“ O jis atsako: „Taip, nužudžiau jį gindamasis.“
„Manau, kad dauguma ispanų yra nusiteikę prieš koridą. Dabar turi veikti politikai. Atgyvenusių bulių žudynių klausimas yra jų rankose“, – sakė garsios programos apie gyvūnus vedėjas Frankas Cuesta.
Šis garsus gyvūnų mylėtojas nusprendė eteryje pareikšti nuomonę apie praėjusią savaitę Ispaniją sukrėtusius įvykius. Jis tvirtina, jog gyvūnų teisės nebus apgintos, jei gyvūnų mylėtojai tyčiosis iš matadoro mirties.
„Patyčios iš velionio matadoro nedaro jūsų geresniais žmonėmis“, – tokią žinutę aršiems gyvūnų mylėtojams pasiuntė įžymybė F.Cuesta.
Tapo apnuogintų krūtų festivaliu?
San Fermino šventėje Pamplonoje jau kelerius metus iš eilės kalbama apie masinį moterų apsinuoginimą. Pastaruoju metu daugiau žiniasklaidos dėmesio sulaukia ne gatvėmis bėgančių bulių ragų sužeisti šventės dalyviai, o nuo šventės ir alkoholio apsvaigusios krūtis apnuoginusios moterys.
Liepos 6 dieną iš miesto seniūnijos balkono paleidžiamas fiestos pradžią pranešantis fejerverkas pastaruoju metu yra siejamas su girtų merginų viešu apsinuoginimu Pamplonos aikštėje.
Bėda ta, kad visi jas supantys vyriškiai taip pat būna apsvaigę nuo raudonojo vyno, kuris Pamplonos gatvėse San Fermino šventės metu liejasi per kraštus. Apsvaigę šventės vyriškiai nevaldo savo instinktų ir kasmet siekia paliesti nuogas krūtis.
Fotografai tik ir gaudo, kaip užfiksuoti kadrą, kai dešimtys rankų graibsto pusnuoges moteris. Tuomet po nuotraukomis pasipila gausybė komentarų. Vieni tvirtina, kad krūtis apnuoginančios merginos pačios kaltos ir kad nėra čia ko nusirenginėti vidury aikštės, jei nenori atkreipti girtų vyrų dėmesio. Kiti gina moterų teisę apsinuoginti teigdami, jog Ispanijos paplūdimiuose visi yra pripratę prie nuogų krūtų ir niekam net į galvą neateina jų liesti.
Dar kiti teigia, kad visos apsinuoginusios merginos – į San Fermino fiestą atvykusios australės, norinčios pritraukti vyriškių ir spaudos dėmesį. Aišku viena – San Ferminą dabar garsina ne tik gatvėmis lekiantys buliai, bet ir nuogos krūtys.
koridamatadorasIspanija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.