Vienas pagrindinių Rusijos verslo laikraščių „Vedomosti“ šią savaitę pranešė sensacingą naujieną: išparduodami verslo grupės „Onexim“, kuri priklauso garsiausiam rusų milijardieriui Michailui Prochorovui, aktyvai.
Svarstytos dvi šio drastiško sprendimo priežastys. Pirma, spėliota, kad tai lėmė primygtinis Kremliaus spaudimas.
Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas suskubo tai neigti: „Ne. Taip nėra. Visiška kvailystė.“
Kaip antroji priežastis įvardyta tai, kad M.Prochorovas nesijaučia Rusijoje saugus ir galimai rengiasi išvykti. Laikraščio „Vedomosti“ duomenimis, visiškai atsisakyti savo verslo Rusijoje milijardierius nusprendė dar šį balandį.
Tai padaryti verslininkas esą nusprendė po to, kai Federalinė saugumo tarnyba (FST) atliko kratas pagrindiniuose „Onexim“ biuruose, įskaitant pagrindinį pastatą Tverės bulvare.
Oficialiai tai buvo įvardyta kaip „operatyvinės priemonės“, susijusios su banko „Tavričeskij“ baudžiamosios bylos tyrimu. Bet valdžiai artimi sluoksniai ir žmonės, turintys sąsajų su „Onexim“ vadovybe, kalbėjo visai ką kita.
Suprato kaip perspėjimą
Kremliui esą nepatiko žiniasklaidos įmonių grupės „RosBusinessConsulting“ (RBC), kuri priklauso M.Prochorovo fondui „Onexim“, tyrimas apie V.Putino aplinkos žmones, turinčius sąskaitų lengvatinių mokesčių zonose.
„Onexim“ vadovas, regis, tai įvertino kaip įspėjimą ir ėmėsi priemonių: pakeitė visą RBK redakcijos vadovybę ir pradėjo ieškoti pirkėjo žiniasklaidos grupei.
Dabar M.Prochorovas planuoja atsisakyti visų Rusijoje turimų aktyvų, kurių yra išties nemažai.
Kalnų metalurgijos srityje jam priklauso įmonių „Ruskij aliuminij“, „Uralkalij“ akcijos, finansų sektoriuje – draudimo bendrovė „Soglasije“, bankai „Renesans kapital“, „Renesans kredit“, tarptautinė finansų kompanija MFK, o energetikos sektoriuje – įmonė „Kvadra Group“, turinti 23 elektrines ir 304 katilines Rusijos centrinėje federalinėje apygardoje.
Oligarchas M.Prochorovas taip pat užsiima nekilnojamojo turto, žiniasklaidos ir kitokiais verslais.
Kai kurias kompanijas M.Prochorovas pardavinėjo jau kurį laiką, bet nesėkmingai, nes niekas nepasiūlė kainos, kurios tikėjosi verslininkas. Bet dabar jis, regis, pasirengęs rimtoms nuolaidoms.
Nepatiko žingsniai politikoje
M.Prochorovo verslas atsidūrė po didinamuoju stiklu po to, kai jis įžengė į politiką. Taip mano politologas Aleksejus Makarkinas.
2011-aisiais valdžiai kilo idėja sukurti dešiniąją politinę jėgą ir Kremlius pasiūlė M.Prochorovui suburti partiją „Teisingas reikalas“ („Pravoe delo“).
Bet netrukus Maskvoje prasidėjo opozicijos protestai ir M.Prochorovas taip pat juose dalyvavo.
Kitas Kremliui nepatogus žingsnis buvo, kai 2012-aisiais verslininkas iškėlė savo kandidatūrą per Rusijos prezidento rinkimus.
V.Putinas iš pradžių neprieštaravo nesitikėdamas, kad milijardierius sulauks gana nemažos rinkėjų paramos: tąsyk jis gavo 7,98 proc. balsų Rusijoje ir 20,5 proc. Maskvoje.
Tuo laiku M.Prochorovas nusipirko ir žiniasklaidos įmonių grupę RBC, kuri greitai tapo populiari dėl nepriklausomos politikos ir didelio profesionalumo.
Valdžiai tai nepatiko, o M.Prochorovas tapo potencialiu Kremliaus priešu, kurio asmeninį turtą „Forbes“ vertina 7,6 milijardo dolerių (6,85 mlrd. eurų).
Pamokė milijardierių
Tuo laiku valdžia pradėjo rodyti, kad Rusijoje net labai didelis turtas neapsaugo nei nuo elgetos maišo, nei kalėjimo.
2014-ųjų rugsėjį buvo suimtas, bet namų arešto sąlygomis įkalintas 7,5 milijardo dolerių (6,76 mlrd. eurų) turto savininkas, bendrovės „Sistema“ įkūrėjas ir pagrindinis savininkas Vladimiras Jevtušenkovas.
Jis buvo apkaltintas sukčiavimu, apgavystėmis įsigyjant valstybinę naftos kompaniją „Bašneft“.
Iš pradžių bendrovę su tėvo pritarimu privatizavo tuomečio Baškirijos vadovo Murtazo Rachimovo sūnus Uralas Rachimovas. Vėliau iš jo „Bašneft“ nupirko bendrovė „Sistema“.
Valdžia „Bašneft“ privatizaciją paskelbė neteisėta, bet sukčiavimu apkaltino sąžiningai ją įsigijusį V.Jevtušenkovą, o ne tėvą ir sūnų Rachimovus.
Tuomet „Sistema“ akcijų vertė smuktelėjo 17 proc., o protestą dėl verslininko apkaltinimo pareiškė dešimtys stambiausių Rusijos verslininkų.
Netrukus V.Jevtušenkovui teisėsauga panaikino namų areštą, o vėliau net jį pripažino visiškai nekaltu. Tačiau „Bašneft“ akcijas liepė grąžinti valstybei, o nuostolius, kurie sudarė 600 mln. dolerių (541 mln. eurų), pasiūlė pačiam išreikalauti iš U.Rachimovo, kuris jau buvo pabėgęs į užsienį.
Siekė perimti oro uostą
Šį balandį namų areštas buvo skirtas stambiausio Maskvoje Domodedovo oro uosto savininkui Dmitrijui Kamenščikui, kurio turtas siekia 3,8 milijardo dolerių (3,4 mlrd. eurų). Jis kaltintas, kad neužtikrino patikimos antiteroristinės apsaugos jam priklausančiame oro uoste.
Ir dėl to 2011 metų sausio 24-ąją čia patekęs ir susisprogdinęs teroristas nusinešė 37 žmonių gyvybę ir dar 172 sužeidė.
Į gynybos prieštaravimus, kad kova su terorizmu turi užsiimti FST ir policija, nebuvo atsižvelgta.
Rusijos verslo struktūros tvirtino, kad spaudimo D.Kamenščikui priežastys – tai kai kurių Kremliui artimų struktūrų troškimas pigiai perimti iš jo pelningai veikiantį oro uostą.
Vadinasi, „Onexim“ savininkas M.Prochorovas jau matė stambiojo Rusijos verslo ir politikos atstovų netikėto žlugimo pavyzdžių.
O daugelis jo verslo bendraamžių Rusijoje, kaip antai Romanas Abramovičius, Michailas Fridmanas, Vladimiras Potaninas, Piotras Avenas, Aleksejus Mordaševas, Viktoras Vekselbergas ir kiti jau seniai perkraustė savo artimuosius į užsienį, o į Rusiją užsuka tik retai ir trumpam.
Galbūt tokia ateitis laukia ir paties M.Prochorovo.
