NATO jau kurį laiką Baltijos šalis stiprino čia siųsdama kareivius, naikintuvus ir karo techniką, o penktadienį Varšuvoje prasidėsiančiame Aljanso susitikime bus patvirtintas sprendimas siųsti tūkstančius karių į Lietuvą, Latviją, Estiją bei Lenkiją.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos pabrėžė NATO kaip Vakarų tautas vienijančios organizacijos vaidmens svarbą.
„Nežinomybė ir nenuspėjamumas visados kėlė iššūkius mūsų saugumui, – aiškino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Situacija yra dar labiau nenuspėjama nei anksčiau, kai Jungtinė Karalystė dar nebuvo nusprendusi išstoti iš ES.“
NATO ir Rusijos naikintuvai danguje virš Baltijos šalių susitinka vos ne kiekvieną dieną, o balandį Rusijos karo lėktuvui pavojingai priartėjus prie JAV karo laivo iškilo baimės, kad tokie pavojingi manevrai gali iššaukti realią karinę krizę.
Bet kokie Rusijos kariniai veiksmai prieš Lietuvą, Latviją ar Estiją iš karto lems, kad į Baltijos šalių gynybą stos NATO, priešingai nei kai Maskva užpuolė Ukrainą, kuri nėra Aljanso narė.
„Vis labiau jaučiama, kad rungtynės su Rusija yra strateginės ir ilgalaikės“, – tvirtino NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.“
Sąjungininkai pasiryžę padėti
Naujasis NATO vyriausiasis vadas JAV generolas Curtisas Scaparrotti tvirtino, kad Aljansas privalo būti pasirengęs prieš Rusiją „kovoti kad ir šiąnakt“. Tuo metu JAV prezidentas Barackas Obama keturis kartus padidino karines išlaidas Europoje iki 3,4 mlrd. dolerių (3,1 mlrd. eurų).
Iki šių metų galo Rusija ketina sukurti tris naujas divizijas savo kariuomenėje ir jas dislokuoti netoli sienos su Baltijos šalimis ir Lenkija. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Maskva tik reaguoja į NATO veiksmus.
„Mus nuolatos kaltina dėl karinių veiksmų, bet kur jie vyksta? Jie vyksta mūsų teritorijoje, – ketvirtadienį teigė V.Putinas. – Mums sakoma, kad turime laikyti kaip normalų dalyką tai, kad prie mūsų sienos daugėja karių.“
Vakarų lyderiai siekė Baltijos šalyse dislokuoti pakankamas pajėgas, kad šios atgrasytų Rusijos puolimą, bet ne per dideles, jog jas rusai palaikytų rimta grėsme.
Daugelis Rusijos pareigūnų teigė, kad NATO tankų atvykimas į regioną kelia grėsmę saugumui, bet NATO vadovybė pabrėžė, jog šios baimės yra išpūstos: 2,5 tūkst. į Baltijos šalis nusiųstų NATO karių nesugebėtų padaryti daug žalos didelėms kitapus sienos išstatytoms Rusijos pajėgoms.
Geriausia strategija – atgrasymas
Tyrimų centras „Rand Corporation“ išsiaiškino, kad Rusijai nusprendus užpulti Baltijos valstybes Vilnius, Ryga ir Talinas būtų užimti maždaug per 60 valandų. Tyrėjai rekomendavo, kad šiose šalyse būtų dislokuota daugiau nei septynios brigados – 30 tūkst. karių – kurias Aljansas planuoja siųsti į Baltijos šalis.
Net jei Baltijos šalyse kol kas nėra daugybės NATO karių, nuo pat Krymo okupacijos Aljansas čia vykdė karines pratybas. Neseniai kovoti miesto gatvėse NATO pajėgos mokėsi Estijos Veru mieste, kuriame 13 tūkst. žmonių gyvena vos 25 kilometrai nuo Rusijos sienos.
„Tai buvo tarsi liepos 4-oji – JAV nepriklausomybės diena, – kalbėjo Romanas Jastrebovas džiaugdamasis karo pratybomis. – Tai kaip didelė žaidimų aikštelė.“
„Mūsų neišgelbės, jei kils karas, – vis dėlto pratybų naudingumą apsvarstė R.Jastrebovas. – Mus galėtų užimti viena tankų divizija.“
„Pratybos vyko, kad išgąsdintų žmones, – piktinosi Kertu Luisk, aplinkui kurios grožio saloną vyko veiksmas. – Kad pamatyčiau tokį pasirodymą aš verčiau nueičiau į teatrą. Nei vienas iš mūsų nenori pagalvoti, kad gali kilti karas, bet man atrodo, jog grėsmė yra reali.“
Reaguoti į grėsmę yra būtina
Pasak Vakarų lyderių, dėl Baltijos šalių geografinės padėties jas Rusija sugebėtų užimti greičiau nei NATO galėtų atvykti su pastiprinimais, todėl geriausia strategija yra atgrasyti Kremlių nuo sprendimo pulti iš viso.
NATO ketina į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją siųsti po tūkstantį karių – iš viso regione bus 4 tūkst. Aljanso karių.
„Nenorime sugrįžti į Šaltojo karo laikus, kai abi pusės rungtyniavo, siekė turėti tokį patį tankų ir karių skaičių“, – pabrėžė Estijos gynybos ministras Hannesas Hanso.
„Tačiau virš Baltijos jūros Rusijos karo lėktuvai skraido beveik kasdien, kartais net penkis kartus per dieną, – teigė H.Hanso. – Būtų neatsakinga į tai nereaguoti. Mes reaguojame į tai, ką jie daro.“
Baltijos šalių padebesiuose ir keliuose dabar nuolatos juda kariai ir technika – iki Krymo aneksijos tai buvo retas reiškinys. Didžiausios šiemet karinės pratybos Europoje vyko Lenkijoje: jose dalyvavo 31 tūkst. žmonių iš 24 tautų.
Pamačius mešką auga vieningumas?
Estijos pasienio miestas Narva, kuriame 80 proc. žmonių yra rusakalbiai yra laikomas Rusijos pirmuoju takiniu, jei Kremlius nuspręstų pulti Baltijos šalis, tačiau Narvos gyventojai tikino neketinantys atsigręžti nuo Vakarų.
Narvos gatvės yra sutvarkytos, priešingai nei kitapus upės esančiame Rusijos mieste Ivangorode. Taip pat Narvos gyventojai gauna padorius atlyginimus ir pensijas, o tuo metu Ivangorode pajamos perpus nuvertėjo, kai rublis prarado vertę nuo Krymo aneksijos.
„Narvos žmonės myli V.Putiną, bet tai tėra platoniška meilė – mes nenorime jo čia, – aiškino vietinio laikraščio „Narvskaja Gazeta“ redaktorius Sergejus Stepanovas. – Narvos gyventojai nėra kvaili. Jie gali kirsti sieną ir palyginti viską, ką turi su tuo, kas yra Rusijoje.“
Estijos lyderiai pareiškė, kad Rusijos grėsmė ir kylanti įtampa privertė šalies gyventojus susivienyti.
„Prieš penkerius ar šešerius metus mes būtume besiginčiję dėl karinių pratybų, – pabrėžė Estijos gynybos ministras H.Hanso. – V.Putinas yra mūsų susivienijimo priežastis.“
