Nors Halas yra vadinamas „Vartais į Europą“, gyvenimo kokybe vietiniai negali girtis: čia gyvena vieni skurdžiausių žmonių visoje Jungtinėje Karalystėje. Dėl to beveik 68 proc. Halo piliečių balsavo už išstojimą iš ES.
Į šeštąjį dešimtmetį įžengę, visą gyvenimą Halą namais vadinę Gary Bristowas ir jo žmona Christine teigė, kad jiems viskas „jau įgriso“. Anot jų, jie balsavo už „Brexit“, nes jautėsi vyriausybės palikti nuošalyje.
Britai manė, kad ES niekaip nepagelbėjo jų bendruomenei ir kaltino Bendriją dėl to, jog Hale nunyko žuvininkystės pramonė, kuri klestėjo aštuntajame dešimtmetyje, kai Jungtinė Karalystė tik įstojo į ES.
Daugelis Halo gyventojų turėjo panašias priežastis balsuoti už išstojimą iš Bendrijos: ekonominė padėtis čia buvo tokia bloga, kad jie nebeturėjo ką prarasti paremdami atsijungimą nuo ES.
Siekė bet kokių pokyčių
Už išstojimą iš ES balsavę žmonės savo balsais taip pat norėjo nubausti Jungtinės Karalystės politikus, o ypač valdančiąją Konservatorių partiją. „Brexit“ palaikė ir dėl imigrantų bei saugumo nerimaujantys britai.
„Nebėra saugu, – kalbėjo Jacko Paulas. – Mes visuomet buvome labai glaudi bendruomenė, bet dabar yra daugybė Rytų europiečių gaujų.“
Pensininkas Cecilis Fordhamas balsavo už „Brexit“, nes esą socialines paslaugas teikiančios institucijos nespėjo dirbti dėl naujų gyventojų skaičiaus.
„Turi laukti dvi savaites, kad nueitum pas savo gydytoją, – kalbėjo C.Frodhamas. – Mes neturime nieko prarasti. Mes ir taip nieko neturime.“
Tačiau trečdalis Halo gyventojų ketvirtadienį vykusiame referendume balsavo už pasilikimą Bendrijoje. Tarp jų ir 44-metis Gary Cole'as.
„Mane supykdė tai, kad žmonės balsavo nesužinoję visų faktų ir tik dabar juos aiškinasi, – kritiką pareiškė G.Cole'as. – Mano dukra studijuoja universitete, o dabar ji bus prasiskolinusi tūkstančius svarų. Jai 18 metų, ji galėjo keliauti į užsienį.“
„Pasaulyje vyksta per daug dalykų, kad išstotume, – svarstė „Brexit“ priešininkė Susan Lightfoot. – Niekas nežino, kas dabar vyksta, ar tai gerai, ar blogai. Nežinome, kur keliaujame.“
Užsieniečiai nerimauja dėl ateities
Hale yra įsikūrusi nemaža Rytų europiečių bendruomenė. Viena šiame mieste dešimtmetį gyvenusi grožio salono savininkė iš Lenkijos tvirtino, kad ją referendumo rezultatas apstulbino.
Anot jos, ji neketino niekur išvykti, nes jos du vaikai gimė Jungtinėje Karalystėje ir jiems būtų labai sudėtinga adaptuotis Lenkijos visuomenėje.
„Labai nerimauju dėl savo verslo, nes daugiausiai mano klientų yra iš Rytų Europos, – nuogąstavo lenkė. – Britai mumis nepasitiki.“
Vienas lenkas pasakojo, kad jam tenka dirbti daugiausiai su anglais, tačiau kai kurie iš jų nustojo šnekėtis su juo po referendumo. Esą jei tai tęsis ir toliau, jis vyks namo, nes nenori likti gyventi šalyje, kurioje yra nepageidaujamas.
Vietinio Halo laikraščio politikos skyriaus korespondentas Angusas Youngas aiškino, kad jį nustebino referendumo rezultatai. Pasak jo, imigrantai iš Europos šalių atgaivino dalį Halo ekonomikos ir anksčiau apleistose gatvėse atidarė parduotuves, tačiau vis dėlto visuomenėje kilo įtampa.
„Imigrantų srautas buvo didelis ir dėl to atsirado daug įtampos, – aiškino A.Youngas. – Žmonės jaučiasi neramiai.“
Į Halą yra investuojama daug pinigų tiek iš ES, tiek iš pačios Jungtinės Karalystės. Kompanija „Associated British Ports“ bei Vokietijos įmonė „Siemens“ ketina investuoti daugiau nei 300 mln. svarų (361 mln. eurų) į vėjo turbinų gamyklą. Kai kurie Hale prognozuoja ekonominį augimą, bet dauguma vis dar tiki, kad iš tokių projektų jokios naudos jie negaus.
