Dar geriau, kai vienas Brexit aktyvistų tuoj pat puola rinkti parašus dėl naujo referendumo ir jau apie tris milijonus surinko, mat norėtų dar vieno referendumo...
Kodėl taip atsitiko? Pagrindinė priežastis yra ta, kad įvairūs populistai ir radikalai, parazituodami ant įvairių iššūkių ir krizių apsėsto Europos demokratijos kūno, jokių pozityvių planų ir neturi. Jie tik kažko reikalauja, kažkuo piktinasi (dažniausiai Briuseliu), kažką kritikuoja, tačiau kaip spręsti jų pačių keliamas problemas neturi nė menkiausio supratimo. Ir net to nė nemėgina daryti. Britų pavyzdys čia itin iškalbingas.
Apskritai šis krizių metu išbujojęs euroskeptinis populizmas siekia tik valdžios. Ne kokių nors reformų ar kokios nors pozityvios programos įdiegimo, o tik valdžios. Ar jie sustabdys globalizaciją? Ne. Ar sustabdys emigracijos srautus, aptvers Europą daugybę tvorų? Gal ir norėtų, bet kas iš to? Pakels ekonomikas, žmonių gerbūvį? Ne. Atsitiks priešingai. Jungtinėje Karalystėje visa tai jau vyksta.
Populistams, dar pasivadinusiems euroskeptikais, daug geriau būti ir veikti demokratinėje ES, ją koneveikti, tačiau nieko nekeisti. Nes iš tikrųjų ES ir demokratija jiems pati palankiausia terpė... parazituoti. Štai, pavyzdžiui, vadinamoji „Briuselio biurokratija“, dėl kurios jie daugiausia piktinasi, nors ir patys tos biurokratijos dalį ir sudaro.
Jau esu rašęs, kad kone pusė Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) deleguotų europarlamentarų yra arba euroskeptikai, arba tokiais apsimeta. V.Tomaševskis, V.Mazuronis, R.Paksas, B.Ropė nuolat kritikuoja ES, Briuselį, piktinasi jo biurokratija, tai kodėl ėmus ir iš Europos Parlamento nepasitraukus ir savo pavyzdžiu nesumažinus Briuselio biurokratijos?
Panašiai yra su prancūzų, olandų ar italų euoskeptikais. Jiems geriau būti tos „baisios“ Europos Sąjungos dalimi, ramiai tūnoti nieko nesprendžiančiose euroskeptikų frakcijose, nei iš tiesų siekti (o ypač pasiekti) tų tikslų kuriuos jie deklaruoja. Nes jų politika yra visko kritika ir neigimas, nieko realaus ar konstruktyvaus nesiūlant.
Nes kokios jų siūlomos alternatyvos? Susiskaidžiusi į daugybę valstybėlių ir viena prieš kitą kovojanti, tarpusavio vaiduose Europa?
Ar tokia susiskaldžiusi Europa geriau atlaikys pabėgėlių krizę? Ar bus stipresnė ekonomiškai? Ar bus geriau žmonėms? Ar pakils jų pragyvenimo lygis, saugumas?
Drįsčiau teigti, kad net Rusijai, jei ji iš tikrųjų apie savo piliečių interesus galvotų, susiskaldžiusi Europa nėra gerai, gal tik laikina „Pyro pergalė“, o daugeliu atveju daug blogiau pačiais įvairiausiais aspektais ir ekonominiu, visų pirma.
Taip, Europos Sąjunga turi daug problemų bei iššūkių. Taip, jas sprendžia sunkiai. Taip nepaslanki Briuselio biurokratija, elitas negirdi žmonių. Visa tai – tiesa. Bet ar po savo nacionalinius kambarėlius išsivaikščiojusi Europa spręs viską geriau, greičiau, efektyviau?
Populistų ir demagogų pergalė Jungtinėje Karalystėje akivaizdžiai pademonstravo, jog „karalius nuogas“, jokių idėjų Brexit šalininkai neturi. Išsigandę jie lemena, jog „nereikia skubėti“. Būtų gerai, jog tai būtų pamoka viskuo nusivylusiems, nuolat verkšlenantiems ir toliau savo nosies nematantiems.
Tačiau ir Briuselis, ir Europos elitas, ir lyderiai privalo veikti. Iš tikrųjų dabar, kaip niekad, reikia tikros ir telkiančios lyderystės. Ir ne tik Briuselyje.
Ir nors „nuogas karalius“ jau vaikščioja po Jungtinę Karalystę, būtų gerai jam duoti daugiau laiko pasirodyti. Nes priešingu atveju, jei visi to nepamatysime, „prie suskilusios geldos“ gali atsidurti visa Europa.
