T. Akunjee yra baudžiamosios teisės advokatas, 17 metų dirbantis terorizmo ir su juo susijusių nusikaltimų srityje.
Tarp jo reikšmingiausių pasiekimų – derybos dėl Jungtinės Karalystės pilietės, kurią buvo įkalinusios Sirijos sukilėlių pajėgos, išlaisvinimo ir sugrąžinimo į tėvynę, taip pat pagalba trijų moksleivių, išvykusių iš Londono į „Islamo valstybės“ valdomą Sirijos dalį, šeimoms, darbas siekiant šias moksleives sugrąžinti namo.
Advokatas yra tiesiogiai ir aktyviai prisidėjęs prie asmenų, iškeliavusių į konflikto zonas ir persigalvojusių, sėkmingo grąžinimo į jų gimtąsias šalis.
Kaune viešintis T.Akunjee pakvietė į dvi viešas diskusijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), taip pat sutiko pasidalinti su naujienų portalo lrytas.lt skaitytojais savo įžvalgomis apie teroristų keliamus pavojus Lietuvai bei galimą įvykių seką Artimųjų Rytų karštuosiuose taškuose.
- Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad islamistų teroristinio išpuolio tikimybė šalyje yra labai menka. Ar pritartumėte tokiai nuomonei?
– Artimiausius dvejus metus tokio įvykio tikimybę prilyginčiau nuliui. Niekada negalime žinoti, kas gali atsitikti. Tokio išpuolio tikimybė tikrai išaugtų, jeigu Lietuvos Vyriausybė nuspręstų siųsti labai dideles karines pajėgas atakuoti Siriją.
Prisiminkime Osamos bin Ladeno paaiškinimą 2003-aisiais, kodėl jo vadovaujami kovotojai niekada neatakuoja Švedijos. Tiesiog ši šalis nekariavo Irake ir Afganistane. Kitas pavyzdys – atakos Ispanijos sostinėje Madride. Tai įvyko po to, kai Ispanijos kariuomenė aktyviai įsitraukė į karą Irake.
Lietuva neturi jokios kolonijinės praeities musulmonų pasaulyje, šių kraštų žmonės net nežino, kur yra Lietuva.
- Galima pamanyti, kad viskas yra mūsų pačių rankose. Jeigu nesiimsime aktyvių karinių veiksmų, galėsime ramiai gyventi?
– Situacija nėra tokia paprasta. Lietuva nerimauja dėl Rusijos keliamo pavojaus, taip pat turi įsipareigojimų kitoms valstybėms. Lietuvai padedančios šalys mainais gali pakviesti ją padėti sprendžiant konfliktą su islamo pasauliu.
- Kaip Vyriausybei reikėtų laviruoti šioje situacijos nepaminant įsipareigojimų partneriams?
– Vyriausybei nėra lengva dirbti. Vis tik priimant sprendimus dalyvauti įvairiuose kariniuose konfliktuose, Lietuvos valdžia turėtų apie tai gerai pagalvoti ir įvertinti situaciją.
Kai Jungtinės Karalystės valdžia prieš 10 metų nusprendė siųsti kariuomenę į Iraką, kilo labai didelis visuomenės pasipriešinimas. Iš tikrųjų katastrofa Irake turėjo labai sunkias pasekmes. Netrukus pasirodys daug metų trukusio tyrimo dokumentai.
Šio tyrimo metu ieškota įrodymų tiek siekiant pateisinti karą, tiek atskleisti neigiamas jo pasekmes. Ten bus labai aiškių įrodymų, kurie galbūt padės įtikinti Lietuvos Vyriausybę neįsitraukti į tokius žaidimus.
- Ar tai bus sensacingi dokumentai?
– Tie dokumentai parodys, kad JAV ir Jungtinės Karalystės valdžia net negalvojo, kas įvyks po įsiveržimo į Iraką. Būta neginčijamų įrodymų, kad negalima pradėti karo, tačiau buvo priimtas kitoks sprendimas.
- Lietuvoje manoma, kad terorizmo grėsmė bus mažesnė, jeigu neįsileisime pabėgėlių iš islamiškų kraštų. Ar tokia nuostata atitinka tikrovę?
– Dauguma atvykstančių pabėgėliai yra traumas patyrę žmonės, jų sąmonė pažeista tėvynėje vykstančio karo. Kai kurie žmonės yra tiek pažeisti, kad gali turėti sąsajų su įvairiomis grupuotėmis. Vis tik tai – labiau hipotetinis pavojus, o ne reali grėsmė. Pabėgėliai patys bijo terorizmo ir nuo jo bėga.
Reikia neužmiršti, kad atvykstant į Europą šie žmonės tikrinami, vyksta filtravimas.
Tarp pabėgėlių yra daug jaunų vyrų. Jie, kaip ir futbolo aistruoliai, gali kelti problemų. Jeigu šie žmonės atvyktų su šeimomis, nesusipratimų tikimybė tikrai sumažėtų.
- Pabėgėliai nenori vykti į Lietuvą. Ar tokį jų elgesį lemia tik ekonominiai svertai?
– Tikėtinai, kad pabėgėliai išvis nevažiuos į Lietuvą, tačiau reikia suvokti, ko jie išvis nori. Taip pat svarbu, kaip ES spręs pabėgėlių padalinimo klausimą.
Jeigu pabėgėlis turi giminaičių kurioje nors ES šalyje, jis turi teisę vykti būtent į tą šalį, todėl daugiausia pabėgėlių atsidurs Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Rytų Europos šalys nėra tos, kurios juos domintų.
- Daugiausia kalbame apie pabėgėlius iš Sirijos. Kokios šalys gali tapti kitais karštaisiais taškais ir iš jų galima būtų tikėtis naujo pabėgėlių srauto?
– Pabėgėliai važiavo ir tebevažiuoja iš Irako. Turėtų būti priežastis, kad žmonės tai darytų.
Teroristai turi kažką įtikinti būti teroristu. Turbūt tiesiausias kelias tai padaryti – istoriniai argumentai. Jungtinėje Karalystėje veikiantys teroristai kilę iš tų kraštų, kurie kažada buvo Jungtinės Karalystės kolonijos.
Tą patį galima pasakyti apie Prancūziją ar Belgiją – šiose šalyse veikiantys teroristai kilę iš Alžyro, Tuniso ir Maroko. Tai nevyksta atsitiktinai. Dabartiniai įvykiai tampriai susiję su istorine patirtimi.
Lietuva neturi jokios kolonijinės praeities, susijusios su islamiškomis valstybėmis. Štai totoriai buvo puikiai integruoti lietuvių bendruomenėje, tai puikus gero sugyvenimo pavyzdys. Istoriškai šiuo požiūriu Lietuva atrodo nepriekaištingai.
- Kaip būtų galima prognozuoti konflikto Sirijoje baigtį?
– Svarstant variantus galimas ir pats baisiausias scenarijus – trečiasis pasaulinis karas. Reikėtų kalbėti ne tik apie Siriją. Tai globalus geopolitinis taškas, į kurį įsitraukusi JAV, Rusija. Sirijoje yra daug žaidėjų, žaidžiančių geopolitinius žaidimus. Matoma tradicinė Rusijos ir JAV priešprieša, reikšmingą vaidmenį atlieka Iranas, Turkija. Tai daugiasluoksnė problema.
- Dirbate savotišku tarpininku tarp teroristų ir šalių valdžios. Kaip įsitraukėte į šią veiklą?
– Išties pernai išlaisvinau merginą, kuri buvo paimta į nelaisvę Sirijoje. Teko derėtis su Jungtinės Karalystės, Turkijos valdžia. Dirbant advokatu teko būti ir kaltinamųjų terorizmu gynėju, todėl galbūt tokiu būdu pelniau tiek žinomumą, tiek pasitikėjimą.
