Gimusi Irako Kurdistane, bet užaugusi Švedijoje, viena iš pagrindinių festivalio pranešėjų nuo paauglystės domisi žmogaus, ypač vaikų ir pabėgėlių teisių padėtimi. Ji aistringai gina moterų teises ir religinę laisvę, kovoja su netolerancija, skatina jaunimo lyderystę ir padeda į Europą plūstantiems pabėgėliams.
„Liūdna regėti, kaip dauguma Europos Sąjungos valstybių tvarkosi su krize, – sako T. A. Sharif. – Švedija, Vokietija priėmė didžiumą pabėgėlių, o kitos užsimerkė, kad nematytų situacijos‟. Jos įsitikinimu, būtina keisti visuomenės požiūrį – pabėgėlius laikyti žmonėmis ir nedemonizuoti, o juos priimančioms bendruomenėms skirti daugiau paramos.
Liepos 8-10 dienomis Prienų rajone, „Harmony park“ teritorijoje vyksiančio verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalio dalyviams kurdė papasakos savo istoriją, kaip, o dar svarbiau – kodėl jos šeima prieš du dešimtmečius pabėgo iš Irako.
„Susieju savo istoriją su dabartiniais pabėgėliais, kurie renkasi tą patį mirtinai pavojingą kelią, rodau nuotraukas, pateikiu autentiškus įspūdžius ir istorijas, kad padėčiau klausytojams suvokti padėtį, – mergina aiškina, kaip bendrauja su klausytojais. – Mėgstu priversti juos pasijusti šiek tiek nejaukiai, kad susprogdinčiau mažą saugumo burbuliuką, kuriame tuo metu būna.
Turi priversti žmones suprasti problemų priežastis. Mėgstu pasakoti apie sunkumus, kuriuos patyriau, augdama Švedijoje kaip pabėgėlis vaikas, apie kliūtis ir patyčias. Apie tai kalbėsiu ir Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime. Tai padeda klausytojams suprasti atsakomybę, tenkančią mums Europoje, kur integracija yra esminis dalykas, ir kokiais dar būdais, ne vien skiriant pinigų, galima prie to prisidėti.‟
T. A. Sharif gimė 1994 metais Slemani mieste Irako Kurdistane. Gelbėdamasi nuo kurdų ir S. Husseino režimo pajėgų kovos, jos šeima ištrūko į užsienį, kai dukrai tebuvo dveji. Vos pabaigusi mokyklą kurdė keletui metų grįžo į gimtąjį kraštą kovoti už moterų teises bei religinę toleranciją. Šiandien ji aktyviai padeda žmonėms, bėgantiems nuo ISIS.
